_Hal.Elrod.-Mano nuostabus rytas. Valanda, kuri viską pakeis

VALANDA, KURI VISKĄ PAKEIS.
ATSIKELK IR IM K G Y V E N IM Ą 1 SAVO RANKAS



Hal Elrod

MANO NUOSTABUS
RYTAS

VALANDA, KURI VISKĄ PAKEIS.
ATSIKELK IR IMK GYVENIMĄ į SAVO RANKAS

Iš anglų kalbos vertė
Ovidijus Stokys

D

VILNIUS
2017

Versta iš knygos:
The Miracle Morning: The Not-So-Obvious

Secret Guaranteed to Transform Your Life
(Before 8AM) by Hal Elrod

TEISĖS GINAMOS.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai
skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių
tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas
parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant
nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose,
muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių
studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai
prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų
įstaigų patalpose.

Iš anglų kalbos vertė
Ovidijus Stokys
Projekto vadovė
Vaiva Švagždienė
Redaktorė
Dalia Blažinskaitė
Korektūrą atliko
Rita Urbonaitė
Viršelį ir maketą kūrė
Laimis Kosevičius

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblio­
tekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-437-347-3 ©2016 Hal Elrod International, Inc. All right reserved
Vertimas iš anglų kalbos © Ovidijus Stokys, 2017
© Leidykla „Eugrimas“, 2017

D E D IK A C IJA

Šią knygą skiriu patiems svarbiausiems žmonėms
gyvenime - savo šeimai. Mamai, tėčiui, Heilei, žmonai
Ursulai ir mūsų abiem vaikams - Sofi irHolstenui. Myliu
jus labiau, nei galiu tai išreikšti žodžiais.

Šią knygą taip pat skiriu savo šviesaus atminimo
seseriai Eimerei Kristinai Elrod.



T U R IN Y S

KREIPIMASIS Į TAVE, M A LO N U S SKA ITYTO JAU ................................... 9

ĮŽA NG A: m an o istorija ir kodėl jūsų istorija taip pat yra
svarbi................................................................................................................... 15

1. A tėjo laikas pabusti ir išnaudoti VISAS savo g alim y b e s ...................29

2. „M an o nuostabus rytas": m etodas, atsiradęs iš n e v iltie s ................39

3. 95 proc. fa k ta s ..................................................................................................57

4. Kodėl šįryt p a b u d o te ? .................................................................................. 81

5. Penkių eta p ų snaudulį išblaškanti p a b u d im o strategija
(visiems a p s n ū d ė lia m s )............................................................................... 89

6. Jūsų„gelbėjim o ratai" (šešios priem onės, užtikrintai
išgelbėsiančios jus nuo neišnaudotų galim ybių kupino
g y v e n im o ).........................................................................................................97

7. „M ano nuostabus rytas" per šešias m inutes (puikūs rezultatai
vos per šešias m inutes k a sd ien )............................................................. 163

8. Kaip suderinti „M ano n uostabų rytą" su savo gyvensena, kad
pasiektum ėte pačius svarbiausius tikslus ir įg yven d in tu m ėte
pačias didžiausias svajones...................................................................... 169

9. N uo n ep akeliam o iki nesulaikom o: didžioji įpročių,
pakeisiančių jūsų gyvenim ą (per trisdešimt dienų),
u g d ym o p a s la p tis ................ ..................................................................... 179

10. Trisdešimties dienų trukm ės „M ano nuostabaus ryto"
g yven im o p ertvarkym o p ro g ra m a ....................................................... 195

Pabaiga............................................................................................................ 205

YPATINGAS KVIETIM AS .............................................................................2 0 9

D ID ŽIO JI PREMIJA: elektroninis laiškas, pakeisiantis jūsų
g y v e n im ą ........................................................................................................ 211

CITATOS, KURIOS PRIVERS S U S IM Ą S T Y T I.........................................219

PADĖKOS........................................................................................................ 223

ATSILIEPIMAI APIE K N Y G Ą ......................................................................2 2 9

SĖKMĖS ISTORIJOS 235

K R E IP IM A S IS Į TAVE,
M A L O N U S S K A ITY TO JA U

Kiekvienas žmogus, kad ir kokiame savo gyvenimo etape
jis būtų - pačioje sėkmės viršūnėje ar nelaimių ir negandų ruo­
že, ieškantis išeities iš nepalankios padėties, - tikrai svajoja apie
vieną, daugeliui bendrą dalyką (gali būti, kad tų dalykų yra gero­
kai daugiau nei vienas, tačiau dėl šio esu tikras šimtu procentų):
kaip pagerinti save ir savo gyvenimą. Tai visai nereiškia, kad su
mūsų gyvenimu kažkas yra blogai, tačiau mes visi esame žmonės
ir atėjome į šį pasaulį turėdami įgimtą troškimą bei vidinį impulsą
nuolat augti ir tobulėti. Tikiu, kad toks troškimas būdingas mums
visiems. Ir vis dėlto dauguma žmonių kasdien nubudę pamato,
kad jų gyvenimas nė kiek nepasikeitė.

Esu rašytojas, profesionalus oratorius bei ugdantysis vadovas,
ir mano darbo tikslas - padėti žmonėms per kuo trumpesnį lai­
kotarpį pakilti į naują sėkmės ir savirealizacijos lygį bet kurioje jų
gyvenimo srityje. Būdamas uoliu mokiniu, siekiančiu kuo geriau
pažinti žmogaus galimybių ribas ir saviugdos metodus, galiu drą­
siai tvirtinti, kad mano sukurtas „Mano nuostabus rytas“ - tai į
rezultatus orientuotas, pats praktiškiausias ir efektyviausias man

žinomas metodas, galintis pagerinti daugelį jūsų gyvenimo sričių
(ar netgi jas visas); jį taikydami, norimą rezultatą pasieksite kur
kas greičiau nei pasirinkę bet kurį kitą metodą.

Tiems, kas jau gali pasigirti gana dideliais pasiekimais ir sėk­
me, „Mano rytas“' gali padėti radikaliai pakeisti žaidimo taisykles
ir pakilti į taip sunkiai pasiekiamą kitę lygį, užtikrinsiantį jums
tokią asmeninę ir profesinę sėkmę, apie kokią anksčiau net ne-
drįsdavote pagalvoti. Kai kada tai gali reikšti jūsų atlyginimo padi­
dėjimą ar verslo, pardavimo apimčių bei pajamų išaugimą, tačiau
kur kas dažniau šis perėjimas į naują lygį gali padėti atrasti naujų
būdų, leidžiančių pasiekti didesnę sėkmę ir pusiausvyrą tose gy­
venimo srityse, kurias, galbūt, anksčiau ignoravote. Tai gali reikšti
akivaizdų sveikatos, laimės, tarpasmeninių santykių, finansinės
padėties, dvasingumo ir daugelio kitų gyvenimo sričių, esančių
jūsų prioritetų sąrašo viršuje, pagerėjimą.

O tiems, kas dabar išgyvena sunkumų kupiną laikotarpį ir
mėgina susidoroti su psichologinėmis, emocinėmis, fizinėmis, fi­
nansinėmis, tarpasmeninių santykių ar kitokio pobūdžio proble­
momis, „Mano rytas“ , kaip jau ne kartą buvo įrodyta, padės pa­
vieniui sutelkti jėgas ir nugalėti tariamai neįveikiamus sunkumus,
įgyvendinti revoliucinį proveržį ir radikaliai pakeisti savo gyveni­
mo aplinkybes per neįtikėtinai trumpą laikotarpį.

Kad ir koks būtų jūsų tikslas - iš pagrindų pakeisti tik kai
kuriuos svarbiausius gyvenimo aspektus arba radikaliai pertvar­
kyti visą savo egzistenciją, kad dabartinė jūsų būsena taptų vien
nelabai maloniu praeities prisiminimu, - jūs pasirinkote tinkamą
knygą. Netrukus leisitės į nuostabią kelionę, kurios metu patirsi­
te paprastą, tačiau kartu ir revoliucingą procesą, kuris užtikrintai

* Autoriaus sukurtos programos pavadinimai „Mano nuostabus rytas“ ir
„Mano rytas“ šioje knygoje vartojami sinonimiškai. Vert. past.

10

pakeis bet kurią jūsų gyvenimo sritį, - ir šiuos pokyčius galėsite
įgyvendinti pačioje dienos pradžioje, iki aštuntos valandos ryto.

Žinau, žinau - tai pernelyg drąsūs pažadai. Tačiau „Mano ry­
tas“ jau leido pasiekti gan apčiuopiamų rezultatų (tiesiogine pras­
me) dešimtims tūkstančių žmonių visame pasaulyje (įskaitant
ir mane), tad jis iš tiesų gali tapti galinga priemone, galinčia jus
perkelti ten, kur trokštate būti. Man didelė garbė pasidalinti šiuo
metodu su jumis, ir aš padariau viską, ką galėjau, kad paversčiau
šią knygą išties gyvenimą keičiančia jūsų laiko, energijos ir dėme­
sio investicija. Dėkoju jums, kad leidote man tapti jūsų gyvenimo
dalimi; mūsų stebuklinga bendra kelionė netrukus prasidės.

Su meile ir dėkingumu -
Helas



Gyvenimą galima nugyventi dvejopai. Vienu atveju
taip, tarsi stebuklų iš viso nebūtų. Antru - tarsi viskas
gyvenime yra stebuklas.

- ALBERTAS EINŠTEINAS

Stebuklai prieštarauja ne pačiai gamtai, o musų
žinojimui apie juos.

- ŠV. AUGUSTINAS

Gyvenimas prasideda kiekvieną rytą.

- DŽOELAS OLŠTINAS



ĮŽ A N G A :

mano istorija ir kodėl jūsų
istorija taip pat yra svarbi

1999 m. gruodžio trečią dieną mano gyvenimas buvo geras.
Ne, jis buvo puikus. Buvau dvidešimties, pabaigęs pirmą kursą
koledže. Pastaruosius 18 mėnesių praleidau siekdamas tapti vie­
nu iš pačių produktyviausių 200 mln. dolerių vertės bendrovės
pardavimo konsultantų ir, viršydamas visus šios kompanijos
rekordus, uždirbau daugiau pinigų, nei galėjau tikėtis būdamas
tokio jauno amžiaus. Mylėjau nuostabią merginą, turėjau pasitu­
rinčią ir mane mylinčią šeimą bei pačius geriausius draugus, ko­
kių tik gali geisti bet kuris jaunuolis. Kitaip tariant, buvau tikras
laimės kūdikis.

Jaučiausi taip, tarsi būčiau atsidūręs devintame danguje. Ir,
žinoma, tada net nenujaučiau, kad tąnakt mano nuostabus pa­
saulis sugrius.

23.32 VAL. 110 KILOMETRŲ PER V A LA N D Ą GREIČIU
LEKIU 99-U O JU GREITKELIU PIETŲ KRYPTIMI

Mes ką tik išėjome iš restorano, palikę jame draugų kompa­
niją. Dabar buvome tik dviese. Mano mergina, pavargusi po au­
dringų to vakaro linksmybių, snaudė ant keleivio sėdynės. Tačiau
aš buvau budrus. Plačiai atmerktos akys buvo įsmeigtos į priešais
besidriekiantį kelią, ir aš, tarsi dirigento lazdele, mosavau ore
pirštu į nuostabios Čaikovskio muzikos taktą.

Aš vis dar buvau apimtas pakilios nuotaikos nuo to vaka­
ro įvykių, tad apie jokį miegą nė negalvojau. Skriejau greitkeliu
apie 110 kilometrų per valandą greičiu savo naujutėlaičiu „Ford
Mustang“ ir džiūgavau, nes prieš porą valandų buvau pasakęs
pačią geriausią kalbą per savo gyvenimą. Auditorija pirmą kartą
audringai sveikino mane ovacijomis, ir aš, žinoma, jaučiausi itin
pakiliai. Tiesą sakant, jausmai liejosi per kraštus, ir tuo metu no­
rėjau išrėkti dėkingumo žodžius kiekvienam žmogui, kuris tik
būtų sutikęs mane išklausyti, tačiau mano mergina miegojo, su
ja kalbėtis būtų buvę beprasmiška. Pagalvojau, gal paskambinti
mamai su tėčiu, tačiau jau buvo vėlu, jie, greičiausiai, jau miego­
jo. Ir aš, deja, nepaskambinau. Iš kur galėjau žinoti, kad dar po
kelių akimirkų ilgam prarasiu galimybę pabendrauti ne tik su
tėvais, bet ir kitais man brangiais žmonėmis.

NEĮSIVAIZDUOJAMA TIKROVĖ

Ne, tikrai nepamenu grėsmingai artėjančių masyvaus „Chev­
rolet“ sunkvežimio šviesų. Tačiau jos tikrai buvo. Dėl kažkokio ne­
suvokiamo lemties kaprizo per vieną akimirksnį didžiulis „Chev­
rolet“ sunkvežimis, lekiantis beveik 130 kilometrų per valandą
greičiu, kaktomuša rėžėsi į mano gerokai mažesnį ir lengvesnį

16

„Ford Mustang“. Po to viskas vyko tarsi sulėtintame filme, ir šiam
siaubingam lėtam šokiui akompanavo nuostabūs Čaikovskio mu­
zikos garsai.

Abu automobiliai trenkėsi vienas į kitą su milžiniška jėga, nuai­
dėjo kurtinantis trenksmas, pabiro kėbulų detalės. „Ford Mustang“
oro pagalvės išsiskleidė su tokia jėga, jog mes abu akimirksniu pra­
radome sąmonę. Mano galvos smegenys, vis dar skriejančios pir­
myn 110 kilometrų per valandą greičiu, rėžėsi į priekinę kaukolės
sienelę, ir jų kaktinė skiltis buvo negrįžtamai sužalota.

Per susidūrimą rnano „Ford Mustang“ galas atsidūrė kelio
juostoje man iš dešinės, ir automobilis pasisuko taip, kad vai­
ruotojo durys tapo neišvengiamu man iš paskos važiavusio auto­
mobilio taikiniu. „Saturn“ sedanas, vairuojamas šešiolikamečio
vaikino, rėžėsi į mano mašinos dureles 110 kilometrų per valan­
dą greičiu. Sumaitotos durelės įsirėžė į mano kairįjį šoną. Metali­
nio stogo rėmas įlinko tiesiai virš manęs ir perskėlė man kaukolę
kartu veik atplėšdamas ir kairę ausį. Mano kairės akiduobės kau­
lai buvo sutriuškinti, ir kairysis akies obuolys buvo veik išvirtęs į
išorę. Lūžę kairės rankos kaulai smarkiai pažeidė spindulinį ner­
vą dilbio srityje, alkūnė buvo sutrupinta, dalis atskilusio kaulo,
pradūrusi odą, išlindo į išorę virš dvigalvio raumens.

Mano dubeniui teko neįvykdoma užduotis - apsaugoti mano
automobilio centrinį pultą nuo „Saturn“ automobilio buferio, -
ir jam nepavyko jos įvykdyti. Dubuo lūžo net trijose vietose. Ir,
galiausiai, mano šlaunikaulis - pats didžiausias žmogaus griaučių
kaulas - perlūžo pusiau, vienas jo galas tarsi ietis perskrodė šlau­
nies odą ir, perplėšęs mano juodas kostiumo kelnes, išlindo į išorę.

Visur telkšojo kraujo balos. Mano kūnas buvo sumaitotas, o
smegenys - negrįžtamai sužalotos.

Neišlaikęs didžiulio fizinio skausmo, organizmas pasidavė,
kraujospūdis nukrito, viską aplink užtraukė tamsi migla, ir aš pa­
nirau į komą.

17

GYVENI TIK... DU KARTUS?

Tolesni įvykiai buvo tiesiog neįtikėtini - daugelis žmonių tai
pavadintų stebuklu.

Atvykę į avarijos vietą gelbėtojai hidraulinėmis žirklėmis ir
griebtuvais išlaisvino mano sumaitotą kūną iš metalo nuolaužų.
Kol jie darbavosi, netekau labai daug kraujo. Mano širdis sustojo.
Aš nustojau kvėpuoti.

Vertinant kliniškai, aš miriau.
Paramedikai iš karto pernešė mane į gelbėjimo sraigtasparnį
ir kaip įmanydami puolė mane gaivinti. Po šešių minučių jų pa­
stangas lydėjo sėkmė. Mano širdis vėl pradėjo plakti. į plaučius
traukiau gryną deguonį. Laimei, aš atgijau.
Šešias dienas praleidau paniręs į komą, o nubudęs išgirdau
naujieną, kad veikiausiai niekada negalėsiu vaikščioti. Po septy­
nias savaites trukusio sudėtingo gijimo ir reabilitacijos proceso
ligoninėje, kurioje turėjau iš naujo mokytis vaikščioti, buvau
perduotas tėvų globai - sugrįžau į tikrovę. Patyręs 11 kaulų lūžių,
ilgalaikę smegenų traumą, praradęs merginą, kuri mane paliko,
kol gulėjau ligoninėje, puikiai supratau, kad gyvenimas smarkiai
pasikeitė. Ir nors dabar sunku tuo patikėti, galiausiai paaiškėjo,
kad visos skaudžios permainos išėjo tik į gera.
Žinoma, susigrumti su visiškai man nauja tikrove buvo ne­
lengva, ir kartais tiesiog negalėdavau atsikratyti minties - kodėl
tai nutiko man? Vis dėlto privalėjau imtis atsakomybės už tai,
kad mano gyvenimas grįžtų į reikiamas vėžes. Užuot skundę­
sis ir svarstęs, kaip viskas turėtų būti, aš susitaikiau su tikrove,
nustojau švaistyti energiją beprasmiams svarstymams, kodėl
tokia skaudi nelaimė nutiko būtent man, ir sutelkiau dėmesį į
tai, kaip geriausiai išnaudoti esamą situaciją. Kadangi praeities
pakeisti negalėjau, tiesiog nusiteikiau judėti pirmyn. Galiausiai
apsisprendžiau stengtis maksimaliai išnaudoti savo galimybes ir

18

įgyvendinti svajones, taip pat ieškoti būdų, kaip padėti to paties
siekti ir kitiems žmonėms.

Ir kaip tik dėl to, kad pasirinkau nuoširdžiai dėkoti likimui už
viską, ką turėjau, besąlygiškai priimti viską, ko nepriimdavau anks­
čiau, taip pat prisiėmiau atsakomybę sukurti viską, apie ką svajo­
jau, ši siaubinga katastrofa galiausiai virto vienu iš pačių geriausių
įvykių mano gyvenime. Remdamasis įsitikinimu, kad viskas, kas
mums nutinka, turi tam tikrą priežastį - tačiau mes patys turi­
me pasirinkti labiausiai mus įkvepiančias mūsų gyvenimo iššūkių,
įvykių ir aplinkybių priežastis, - pasinaudojau įvykusia skaudžia
avarija kaip priemone sugrįžti į normalų gyvenimą.

2000 m. Metai, kuriems prasidėjus buvau prikaustytas prie lo­
vos ligoninės palatoje - sulaužytais kaulais, tačiau nenugalėtas, -
pasibaigė visai kitaip. Buvau netekęs ne tik automobilio, bet ir
normalios trumpalaikės atminties, todėl turėjau svarių priežas­
čių sėdėti namuose ir gailėti savęs. Vis dėlto sugrįžau į „Cut-
co“, kur vėl ėmiausi pardavimo konsultanto darbo. Ir šie metai
tapo geriausiais mano karjeros metais: juos užbaigiau šeštuoju
numeriu savo kompanijoje (o juk joje dirbo daugiau kaip 60
000 aktyvių pardavimo konsultantų). Tuo pat metu pamažu
taisiausi - fiziškai, psichologiškai, emociškai ir finansiškai - po
siaubingos avarijos.

2001 m. Išmokęs kai kurias neįkainojamas gyvenimo pa­
mokas iš savo patirties, supratau, kad atėjo metas paversti savo
nelaimes įkvėpimo šaltiniu ir padėti kitiems žmonėms pasiekti
sėkmę. Todėl pradėjau skaityti paskaitas vidurinėse mokyklose ir
koledžuose. Tiek mokinių, tiek studentų, tiek dėstytojų reakcija į
mano gyvenimo istoriją buvo visuotinai teigiama, ir aš galiausiai
nusprendžiau, kad mano pašaukimas - teigiamai veikti jaunimą.

19

2002 m. Kad galėčiau dar efektyviau įkvėpti žmones nepasi­
duoti gyvenimo sunkumams, mano geras draugas Džonas Berg-
hofas paragino mane parašyti knygą apie tai, kaip žiauri avarija
paskatino mane siekti permainų. Taigi, pradėjau rašyti. Bet vos
tik pradėjęs, iš karto lioviausi. Juk aš nesu rašytojas. Mokykloje
man būdavo gana sudėtinga parašyti rašinį, o ką jau kalbėti apie
visą knygą? Po daugybės bergždžių bandymų imtis darbo, kurie
dažniausiai baigdavosi nusivylimu ir tuščiu spoksojimu į kompiu­
terio ekraną, veik įtikėjau tuo, kad mano knygai nelemta išvysti
pasaulio. Kita vertus, aš užbaigiau antruosius metus kompanijoje
„Cutco“ būdamas pirmajame pardavimo konsultantų dešimtuke!

2004 m'. Nusprendęs išmėginti jėgas rinkodaros srityje, pri­
ėmiau pasiūlymą įsidarbinti pardavimo vadybininku „Cutco“ biu­
re Sakramente. Ir mūsų komanda finišavo kompanijoje pirmoje
vietoje, pasiekusi naują visų laikų metinį rekordą. Be to, tų pačių
metų rudenį pasiekiau patį aukščiausią savo asmeninio pardavimo
rodiklį, ir mano nuotrauka buvo pakabinta ant bendrovės šlovės
salės sienos. Supratęs, kad „Cutco“ kompanijoje pasiekiau viską,
ko troškau, nusprendžiau, jog atėjo metas įgyvendinti savo svajo­
nę ir tapti profesionaliu oratoriumi ir ugdančiuoju vadovu. Netgi
ėmiau manyti, kad pagaliau galiu pradėti knygą, kurios apmatai
pastaruosius porą metų brendo mano galvoje. Taip pat sutikau
Ursulą. Mes tapome neišskiriami, ir galiausiai pajutau, kad ji gali
tapti ta vienintele.

2005 m. vasaris. Sėdėdamas auditorijoje per savo paskutinią­
ją konferenciją „Cutco“ kompanijoje, staiga su skausmingu aišku­
mu suvokiau: o juk aš taip ir neišnaudojau visų savo galimybių.
Kad tave kur! Žinoma, laimėjau keletą apdovanojimų ir pasiekiau
keletą pardavimo rekordų, tačiau, stebėdamas iš savo vietos, kaip
du geriausi firmos darbuotojai gauna aukščiausią kasmetinį „Cut-

20

co“ įvertinimą - apdovanojami daugelio taip geidžiamais „Rolex“
laikrodžiais, - staiga supratau, kad niekada iš visų jėgų nesiekiau
šio tikslo, bent jau ne ištisus metus. Nebūčiau toliau sugebėjęs dar­
niai gyventi su savimi, jeigu būčiau palikęs kompaniją maksima­
liai neišnaudojęs savo galimybių. Turėjau joje pasilikti dar metams
ir per šį laikotarpį atiduoti darbui visas jėgas.

2005 m. Nors šiuos metus pradėjau kiek vėliau, nusistačiau
tikslą mažiausiai du kartus pagerinti savo geriausius pardavimo
rodiklius per visą šioje kompanijoje praleistą laikotarpį. Mano am­
bicijos mane patį šiek tiek baugino, tačiau buvau nusiteikęs itin
ryžtingai. Taip pat padariau išvadą, kad tiesiog privalau parašyti
knygą ir pasidalinti savo istorija su pasauliu. Tais metais plušėjau
visas 365 dienas paeiliui - pardavinėjau ir rašiau, rašiau ir parda­
vinėjau, - laikiausi tokios griežtos drausmės, apie kokią per pir­
muosius dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus nė sapne ne­
sapnavau. Pirmyn mane varė aistra daryti tai, ko niekada anksčiau
nebuvau daręs: išdrįsti pereiti iš savo skausmingai patogios vidu­
tiniškumo srities, kurioje prabėgo visas ankstesnis mano gyveni­
mas, į ypatingos būties erdvę. Baigiantis metams, pasiekiau visus
savo tikslus, daugiau nei du kartus pagerindamas ankstesniais me­
tais pasiektus geriausius metinius pardavimo rodiklius ir užbaig­
damas savo pirmąją knygą. Ir dabar oficialiai pareiškiu: ryžtingam
žmogui nėra neįveikiamų kliūčių.

2006 m. pavasaris. Mano pirmoji knyga „Drąsiai priimkite
gyvenimą: kaip mylėti dabartinį gyvenimą ir tuo pat metu siekti
savo svajonių gyvenimo“ (Taking Life Head On: How to Love the
Life You Have While You Create the Life of Your Dreams) užėmė
septintą vietą „Amazon“ bestselerių sąraše. O tada nutiko kažkas,
ką sunku suvokti protu. Mano leidėjas pabėgo iš šalies pasiėmęs
visą mano autorinį atlyginimą ir dingo kaip lašas vandeny. Mano

21

tėvai, priešingai negu aš, jautėsi priblokšti. Ta nelemta automobi­
lio avarija mane išmokė, kad nėra jokios prasmės graužtis ar ne­
rimauti dėl dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. Tad aš ir nesigrau-
žiau. Taip pat supratau, kad, sutelkdami dėmesį į tai, ką sužinome
iš mus užgriuvusių sunkumų, ir į tai, kaip šias žinias panaudojame,
kad pridėtume vertės kitų žmonių gyvenimui, bet kokias nelaimes
galėsime paversti privalumais. Taip ir pasielgiau.

2006 m. Faktiškai veik nieko nenutuokdamas apie šios pro­
fesijos esmę, staiga tapau verslo sėkmės ugdančiuoju vadovu, kai
vienas maždaug keturiasdešimties su trupučiu metų amžiaus fi­
nansų patarėjas paklausė manęs, ar nesutikčiau jo konsultuoti. Aš
sutikau. Ir man tai labai patiko. Mano pirmasis klientas gan greitai
pasiekė apčiuopiamų rezultatų asmeniniame gyvenime ir versle,
ir mane tiesiog užvaldė aistringas noras padėti kitiems žmonėms.
Man buvo tik dvidešimt šešeri, ir mano šansai sėkmingai darbuotis
profesionaliu ugdančiuoju vadovu buvo ganėtinai menki, tačiau ši
idėja taip puikiai derinosi su mano svarbiausiu gyvenimo tikslu,
jog aš ėmiausi šios veiklos ilgai nesvarstęs. Mano naujasis verslas
pamažu įsibėgėjo, ir netrukus aš jau dirbau su šimtais verslininkų,
pardavimo konsultantų ir kompanijų vadovų.

Kiek vėliau stambi visuomeninė organizacija Boys and Girls
Clubs of America pakvietė mane perskaityti pranešimo per jų su­
rengtą nacionalinę konferenciją, ir aš pirmą kartą per savo gyve­
nimą kalbėjau prieš auditoriją už atlygį. Nors nuo 1998 m. aš gan
dažnai kalbėdavau prieš dideles verslo žmonių auditorijas, kurių
daugumą sudarė pardavimo konsultantai, vadybininkai ir vykdo­
mieji direktoriai, nusprendžiau, kad, išsiskirdamas savo pasišiau­
šusia ševeliūra, (ganėtinai) jaunatviška išvaizda ir pravarde Jūsų
Draugužis Helas, galiu drąsiai imtis darbo su jaunimu. Taigi, ne­
trukus pradėjau skaityti paskaitas ir pasakoti savo istoriją viduri­
nėse mokyklose ir koledžuose.

22

2007 m. Tais metais mano gyvenimas pradėjo griūti. JAV eko­
nomiką ištiko krizė. Per vieną naktį mano pajamos sumažėjo per­
pus. Mano klientai atsisakė mano paslaugų. Negalėjau apmokėti
sąskaitų, įskaitant ir mokestį už namą. Mano skola išaugo iki 425 000
dolerių, ir aš buvau sugniuždytas. Jaučiausi išsekęs psichologiškai,
fiziškai, emociškai ir finansiškai. Dar niekada per savo gyvenimą
nesijaučiau taip beviltiškai, nebuvau toks sukrėstas ir nusiminęs.
Nežinodamas, kaip vėl pakreipti gyvenimą tinkama vaga, beviltiš­
kai ieškojau būdų, kaip išspręsti neįveikiamas problemas. Puoliau
skaityti saviugdos knygų, lankiau seminarus, netgi pasisamdžiau
sėkmės trenerį, tačiau šios pastangos buvo bergždžios.

2008 m. Tais metais padėtis šiek tiek pagerėjo. Galiausiai pa­
sipasakojau artimam draugui, kaip blogai klostosi reikalai (iki pat
to momento atkakliai slėpiau nuo žmonių visas savo problemas).
Jis iš karto manęs paklausė: „Ar mankštiniesi?“ Aš atsakiau, kad
vos pajėgiu rytais išsikrapštyti iš lovos, tad nesimankštinu. „Pra­
dėk bėgiotu - patarė jis, - ir iš karto pasijusi geriau, imsi aiškiau
mąstyti. “ Tfu! Nekenčiu bėgimo! Tačiau buvau tokioje beviltiškoje
padėtyje, jog nusprendžiau pasinaudoti jo patarimu ir išėjau pa­
bėgioti. Tai, ką supratau bėgiodamas, sukėlė manyje lūžį (išsamiau
apie tai 2 skyriuje). Kaip tik tada mane aplankė įkvėpimas, kuriuo
pasinaudodamas sukūriau kasdienių saviugdos pratimų komplek­
są, turėjusį padėti man tapti tokiu žmogumi, kuris gebėtų išspręsti
visas užgriuvusias problemas ir pagerinti gyvenimą. Kad ir kaip
neįtikėtina, mano naujasis metodas suveikė. Faktiškai veik visos
svarbios mano gyvenimo sritys taip greitai pagerėjo, jog šį metodą
pavadinau „Mano nuostabiu rytu“.

2008 m. ruduo. Toliau plėtojau „Mano rytą“, eksperimentuo­
damas su įvairiais saviugdos pratimais ir miego režimais, tyrinė­
damas, kiek valandų miego iš tiesų mums reikia. Šių tyrinėjimų

23

rezultatai visiškai sugriovė daugelio žmonių nuostatas ir požiūrius
šiuo klausimu, įskaitant ir mane patį. Gauti rezultatai mane taip
nudžiugino, jog aš pasidalinau jais su savo ugdytiniais, kuriems jie
taip pat labai patiko. Apie mano išvadas jie papasakojo savo drau­
gams, šeimos nariams ir bendradarbiams, todėl nenuostabu, kad
vieną dieną socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ pradė­
jo atsirasti man niekada nematytų žmonių įrašų apie jų susikurtus
„nuostabius rytus“ (išsamiau apie tai papasakosiu kiek vėliau).

2009 m. Be jokios abejonės, tai (bent jau kol kas) patys geriau­

si mano metai! Vedžiau savo svajonių merginą. Dar po kiek laiko

mums gimė duktė (ar galiu sakyti „mums“, ar tai vis dėlto labiau

jos nuopelnas?). Mano verslas klestėjo; klientai užsirašinėjo pas

mane į eilę. Gerokai patobulinau savo oratorystės įgūdžius. Buvau

kviečiamas skaityti paskaitų į vidurines mokyklas, koledžus, kor­

poracinius susirinkimus ir nekomercinių organizacijų konferenci­

jas. „Mano nuostabaus ryto“ metodas plito žaibo greičiu. Kasdien

gaudavau elektroninių laiškų, kuriuose žmonės pasakojo, kaip jis

pakeitė jų gyvenimą. Žinojau, kad privalau pasidalinti juo su visu

pasauliu ir kad pats geriausias būdas tą padaryti - parašyti knygą.

Taigi, pamažu vėl pradėjau rašyti. Nesupraskite manęs klaidingai:

aš vis dar netapau rašytoju, tačiau jaučiu pareigą pasidalinti savo

mintimis. Kaip mėgsta dažnai kartoti mano geras draugas Roma-

šius Fulčeris, „visada galima rasti būdą, jeigu nestokojama ryžto“.

2012 m. Knyga, kurią dabar laikote savo rankose ir kurią
parašiau per beveik trejus metus, pagaliau išvydo dienos šviesą.
Pasijutau kaip devintame danguje, kai ji greitai tapo ne tik pačia
perkamiausia knyga „Amazon.com“ portale, bet ir viena iš labiau­
siai skaitomų knygų per visą šios elektroninės prekybos kompa­
nijos istoriją - ir tai tik per pirmuosius išleidimo metus (šiandien
„Amazon.com“ portale atsiliepimus apie šią knygą paskelbė per

24

1 960 skaitytojų, o jos vidutinis įvertinimas - 4,6 žvaigždutės iš 5
galimų). Svarbiausia, kad mano sukurtas metodas tikrai veikė ir
daugeliui žmonių iš tiesų pavyko pakeisti savo gyvenimą. Jis tiko
visiems žmonėms - nuo namų šeimininkių iki stambių įmonių va­
dovų. „Mano nuostabus rytas“ suteikia žmonėms galimybę page­
rinti bet kurią ar netgi visas savo gyvenimo sritis.

DRĄSIAI PASITIKITE G Y VE N IM Ą

Papasakojau jums savo istoriją, kad parodyčiau, jog žmogus
gali nugalėti bet kokius sunkumus ir labai daug pasiekti, nepri­
klausomai nuo to, kokiame gyvenimo etape jis yra dabar ir kokios
kliūtys jam pastoja kelią į sėkmę. Jeigu jau sugebėjau atsikelti po to,
kai mane rado veik mirusį, po to, kai man pranešė, kad veikiausiai
niekada negalėsiu vaikščioti, po to, kai mano verslas bankrutavo, o
aš jaučiausi toks prislėgtas, jog nenorėdavau rytais keltis iš lovos,
ir galiausiai sukūriau tokį gyvenimą, kokio visada troškau, tada ir
jūs niekada neieškokite pasiteisinimų, kodėl nepamėginote įveikti
kliūčių, neleidžiančių jums pasiekti tai, ko trokštate. Nėra jokių pa­
siteisinimų. Nebuvo ir nebus!

Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš mūsų turi įsisąmoninti vie­
ną esminę tiesą: tai, ką sugebėjo įveikti ir pasiekti kitas žmogus,
aiškiai įrodo, kad viską - absoliučiai viską - galime pasiekti nepri­
klausomai nuo mūsų praeities ar dabartinių aplinkybių. Tiesiog
kiekvienas iš mūsų privalome drąsiai prisiimti atsakomybę ir ryž­
tingai liautis kaltinti dėl nesėkmių kitus žmones. Jūsų prisiimtos
atsakomybės už viską, kas vyksta jūsų gyvenime, laipsnis tiksliai
nulemia jūsų asmeninės galios, būtinos permainoms pasiekti ir
kažką sukurti, lygį.

Labai svarbu suprasti, kad atsakomybė ir kaltė - tai ne vie­
nas ir tas pats. Kaltė parodo, kas yra kaltas dėl tam tikros būsenos

25

ar įvykio, o atsakomybė parodo, kas yra įsipareigojęs gerinti padėtį.
Prisiminkime kad ir mano patirtą avariją. Akivaizdu, kad ji atsi­
tiko dėl girto sunkvežimio vairuotojo kaltės, tačiau aš prisiėmiau
atsakomybę už savo gyvenimo pagerinimą - už tai, kad sukurčiau
aplinkybes, reikalingas teigiamoms permainoms. Iš tikrųjų, visai
nesvarbu, kas kaltas, - svarbu ryžtingai palikti praeitį sau už nu­
garos ir kurti kaip tik tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. Pradėkite
jau šiandien.

TAI JŪSŲ LAIKAS,TAI JŪSŲ ISTORIJA

Žinokite,'kad dabartinis jūsų gyvenimo etapas yra kartu ir lai­
kina konkreti vieta, kurioje dabar turite būti. Jūs atsidūrėte šiame
gyvenimo etape tam, kad išmoktumėte tai, ką privalote išmokti,
kad taptumėte žmogumi, galinčiu sukurti tokį gyvenimą, kokio iš
tiesų norite. Net ir tada, kai gyvenimas yra sunkus ir sudėtingas -
ypač tada, kai gyvenimas sunkus ir sudėtingas, - dabartis visada
mums suteikia galimybę mokytis, augti ir tapti geresniems, nei
buvome iki šiol.

Jūs rašote savo gyvenimo istoriją, o juk visi gerai žinome, kad
jokia visavertė gyvenimo istorija negali būti be herojaus ar herojės,
kurie įveikia bet kokius sunkumus ir negandas. Tiesą sakant, kuo
daugiau sunkumų tenka įveikti herojams, tuo įdomesnė jų istorija.
O kadangi jūsų istorija gali plėtotis be jokių apribojimų, jau dabar
pagalvokite, apie ką norėtumėte perskaityti kitame jos puslapyje.

Laimei, bet kuriuo metu, kad ir dabar pat, galite pradėti keisti
bet kurią savo gyvenimo sritį arba sukurti joje kažką nauja. Tai ne­
reiškia, kad dėl to jums neteks padirbėti, tačiau jūs iš tikrųjų suge­
bėsite gan greitai ir lengvai pritraukti ir sukurti viską, ko trokštate
savo gyvenime, jeigu tapsite tokiu asmeniu, kuris geba tai daryti.
Kaip tik apie tai ir pasakojama šioje knygoje - ji padės jums tapti

26

tokiu žmogumi, kuris geba įgyvendinti faktiškai viską, apie ką sva­
jojate. Nėra jokių apribojimų.

ČIUPKITE RAŠIKLĮ

Prieš skaitydami šią knygą toliau, būtinai pasiimkite pieštuką
arba rašiklį, kad galėtumėte rašyti tiesiog jos puslapiuose. Skaity­
dami žymėkite visas jūsų dėmesį patraukusias vietas, kad galėtu­
mėte prie jų sugrįžti yėliau. Pabraukite, apibrėžkite, paryškinkite
žymekliu tai, kas jums atrodo svarbu, užlenkite puslapių kampus,
paraštėse rašykite pastabas - visa tai padės jums geriau įsiminti
svarbiausias pamokas, idėjas ir strategijas, aprašytas šioje knygoje.

Man pačiam teko kiek pakovoti su savimi, kol pradėjau žy­
mėtis svarbias vietas knygose. Matote, esu šiek tiek liguistai lin­
kęs į pedantizmą ir negaliu atsikratyti įkyrios minties, kad visi
mano daiktai turi būti švarūs ir tvarkingi. Tačiau ilgainiui supra­
tau, jog turiu šio polinkio atsikratyti, nes knygų, tokių kaip ši,
paskirtis - suteikti maksimaliai vertingą informaciją skaitytojui,
o ne likti švaria ir tvarkinga knygų lentynos puošmena. Dabar žy-
miuosi pastabas visose knygose, todėl bet kada galiu sugrįžti prie
reikiamos vietos ir, užuot skaitęs visą tekstą iš naujo, greitai surasti
man svarbią mintį ar citatą.

Taigi, čiupkite rašiklį ir imkitės darbo! Prasideda naujas j ūsų
gyvenimo etapas...

27



1 SKYR IU S

Atėjo laikas pabusti
ir išnaudoti VISAS
savo galimybes

„Gyvenimas yra per trumpas.“ Žmonės šiuos
žodžius taip dažnai kartoja, jog jie jau virto nuvalkiota
fraze, tačiau tai tiesa. Neturite pakankamai laiko,
kad būtumėte nelaimingi ir vidutiniški. Tai ne tik
beprasmiška, bet ir skausminga.

- SETAS GODINAS

Turite kas rytą nubusti ryžtingai nusiteikę, kad
vakare atsigultumėte jausdami pasitenkinimą.

- DŽORDŽAS LORIMERAS

Kodėl, kai gimsta kūdikis, mes tai laikome stebuklu, nors vė­
liau jis pradeda gyventi eilinį vidutinybės gyvenimą? Kurioje savo
kelionės vietoje mes pamirštame apie šį stebuklą - žmogaus gyve­
nimo stebuklą?

Jums gimus, visi aplinkiniai žmonės buvo įsitikinę, kad, kai
suaugsite, galėsite daryti bet ką, tapti bet kuo, gauti viską, ko tik
įsigeisite. Ir štai pagaliau jūs suaugote. Ir dabar darote tai, ko vi­
sada troškote, turite tai, ko visada geidėte, ir tapote tuo, kuo vi­
sada norėjote tapti? O gal kažkur savo gyvenimo kelyje iš naujo
apsibrėžėte tikslus ir susitaikėte su gerokai kuklesnėmis svajonė­
mis ir siekiais?

Neseniai perskaičiau nerimą keliančius statistikos duo­
menis: vidutinis amerikietis turi beveik 10 kg antsvorio ir
10 000 dolerių skolos, kenčia nuo švelnios depresijos, nekenčia
savo darbo, netgi ne kiekvienas jų gali pasigirti turįs artimą drau­
gą. Net jeigu teisinga yra tik maža dalelė šių statistikos duomenų,
amerikiečiams reikia rimto sukrėtimo.

30

O kokia jūsų padėtis? Ar jūs iki galo išnaudojate savo gali­
mybes ir pasiekiate trokštamą sėkmės lygį visose savo gyvenimo
srityse? O gal yra tokių sričių, kur jūs tenkinatės mažesniais da­
lykais, nei norite iš tikrųjų? Ar tenkinatės mažesniais dalykais,
nei galite pasiekti, tačiau aplinkiniams tvirtinate, kad viskas yra
gerai? Ar esate pasirengę liautis tenkintis mažmožiais ir pradėti
gyventi visavertį gyvenimą - gyvenimą, apie kurį seniai svajojate?

SUSIKURKITE 1Q LYGIO G Y V E N IM Ą

Viena labiausiai mane nudžiuginusių Opros Vinfri išsakytų
minčių nuskambėjo taip: „Pats nuostabiausias nuotykis, kurį gali
patirti žmogus, - tai gyventi savo svajonių gyvenimą.“ Visiškai su
ja sutinku! Liūdna, tačiau labai mažai žmonių gyvena taip, kaip
svajojo gyventi, todėl šie žodžiai tapo nuvalkiota tiesa. Dauguma
žmonių apsipranta su vidutinybės gyvenimu ir pasyviai priima
viską, ką jiems suteikia likimas. Net žmonės, kurie daug pasiekė
tam tikroje vienoje srityje (pavyzdžiui, versle), yra linkę susitai­
kyti su vidutinybės gyvenimu kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos
ar žmonių tarpusavio santykių. Štai ką apie tai iškalbingai pasakė
bestselerių autorius Setas Godinas: „Ar yra didelis skirtumas tarp
vidutiniškumo ir vidutinybės? Praktiškai jokio.“

Šiame pasaulyje nėra nieko, kas bylotų, kad privalote tenkintis
mažesniais dalykais bet kurioje srityje, nei iš tikrųjų norite, nors
taip elgiasi dauguma žmonių. Galbūt tarp šios daugumos žmonių
yra ir jūsų draugai, šeimos nariai ir bendradarbiai. Galite tapti
vienu iš nedaugelio, kuriems puikiai sekasi faktiškai kiekvienoje
gyvenimo srityje. Laimė. Sveikata. Pinigai. Laisvė. Sėkmė. Meilė.
Visa tai iš tiesų galite turėti.

Jeigu vertintume savo sėkmę, pasitenkinimą ir gebėjimų pa­
naudojimą bet kurioje mūsų gyvenimo srityje pagal skalę nuo

31

vieno iki dešimties, visi be išimties norėtume 10 lygio, tiesa?
Dar nebuvau sutikęs žmogaus, kuris sakytų: „O ne, tiesiog noriu
7 sveikatos lygio. Nenoriu būti pernelyg sveikas ir turėti per daug
energijos.“ Arba: „Žinote, tikrai puikiai jaučiuosi turėdamas 5 ly­
gio savitarpio santykius. Man tikrai nerūpi kivirčai su man bran­
giu žmogumi ir tai, kad nepatenkinu kai kurių savo poreikių. Tik­
rai nenoriu, kad mes būtume viena iš tų porų, kurios yra tokios
laimingos, jog kelia pavydą kitoms sutuoktinių poroms.“

Netrukus sužinosite, kad pasiekti 10 lygio sėkmę visose gy­
venimo srityse ne tik įmanoma, bet ir ganėtinai paprasta. Tiesiog
reikia kasdien tikslingai išnaudoti laiką, kad taptumėte 10 lygio
asmenybe, gebančia kurti, pritraukti, pasiekti ir išlaikyti 10 lygio
sėkmę bet kurioje gyvenimo srityje.

O kas, jeigu atskleisčiau jums paslaptį, kad viskas prasideda
nuo to, kaip atsibundate ryte, ir kad egzistuoja maži, paprasti žings­
neliai, nuo kurių galite pradėti jau šiandien, kad taptumėte tokiu
žmogumi, kokiu turite būti, kad kiekvienoje savo gyvenimo srityje
susikurtumėte tokius sėkmės lygius, kokių iš tiesų nusipelnote? Ar
jums tai įdomu? Ar patikėjote manimi? Kai kurie žmonės netiki.
Pernelyg daug žmonių yra viskuo nusivylę. Jie išmėgino visas šioje
žemėje esančias priemones, kad sutvarkytų savo gyvenimą, savo
santykius, ir jie vis tiek nepasiekė to, ką norėjo pasiekti. Puikiai
juos suprantu. Pats toks buvau. Vėliau, bėgant laikui, įsisąmoninau
keletą dalykų, kurie viską pakeitė. Dabar tiesiu jums pagalbos ran­
ką ir kviečiu jus į kitą pusę, į tą pusę, kurioje gyvenimas nėra tik
geras. Jis toks nuostabus, kokį net sunku įsivaizduoti.

TRYS ITIN SVARBŪS ŠIOS KNYGOS ARGUMENTAI

Jūs esate verti ir pajėgūs susikurti puikią sveikatą, išskirtinę
gerovę, laimę, meilę ir sėkmę, kaip ir bet kuris kitas šios že-

32

mės žmogus. Labai svarbu, kad pradėtumėte gyventi pagal
šią tiesą - ne tik tam, kad pagerintumėte savo gyvenimo
kokybę, bet ir teigiamai paveiktumėte savo šeimos narius,
draugus, klientus, bendradarbius, vaikus, bendruomenę ir
visus kitus žmones, su kuriais jums tenka bendrauti.

• Tam, kad liautumėtės tenkintis mažesniais dalykais - bet
kurioje savo gyvenimo srityje - ir kad sukurtumėte asmeni­
nės, profesinės ir finansinės sėkmės lygius, kokių nusipelno­
te, visų pirma turite kasdien skirti laiko tam, kad taptumėte
žmogumi, pakankamai kvalifikuotu ir gebančiu nuosekliai
pritraukti, kurti ir palaikyti norimus sėkmės lygius.

• Tai, kaip kas rytą nubundate ir atliekate rytines procedū­
ras (ar jų iš viso neatliekate), stipriai veikia jūsų sėkmės
lygius kiekvienoje gyvenimo srityje. Sėkmingas rytas, kurį
pradėsite susikaupę ir produktyvūs, nulems ir sėkmingą
dieną - o tai neišvengiamai nulems ir sėkmingą gyveni­
mą. Kita vertus, jeigu ryte nubusite nesusitelkę, neproduk­
tyvūs ir elgsitės kaip vidutinybės, jūsų diena bus nevykusi
ir neproduktyvi, galiausiai ji nulems labai vidutinišką jūsų
gyvenimo kokybę. Jeigu sugebėsite žvaliai ir džiaugsmin­
gai nubusti ryte, sugebėsite greičiau, nei manėte iki tol,
pakeisti ir bet kurią savo gyvenimo sritį.

BET, HELAI, JUK AŠ NE„VIEVERSYS"!

O kas, jeigu jau mėginote nubusti anksčiau ir tai nepadėjo?

„Nesu vieversys“, - sakote jūs.
„Esu pelėda.“

33

„Para - man per trumpas laikotarpis.“
„Be to, ir taip per mažai miegu!“

Tą patį buvo galima pasakyti ir apie mane, kol dar nebuvau
sukūręs „Mano nuostabaus ryto“ metodo. Jeigu jau perskaitėte
pirmuosius šios knygos puslapius, tada žinote, kad tą patį galima
pasakyti ir apie daugelį itin daug gyvenime pasiekusių žmonių
(dabar jie taip pat praktikuoja „Mano rytą“), pavyzdžiui, Petą Fli-
ną ir M. Dž. Demarko. Nepaisant jūsų ankstesnės patirties - net
jeigu jums būdavo sunku nubusti ir įsitraukti į dienos darbus visą
ankstesnį gyvenimą, - viską galima pakeisti.

Jau įrodyta, kad „Mano rytas“ veikia kiekvieno žmogaus gy­
venseną (apie tai, kaip prisitaikyti šį metodą, kalbėsime 8 skyriu­
je). Šie naujai iškepti „vieversiai“ - nuo įmonininkų, verslininkų
ir generalinių direktorių iki mokytojų, nekilnojamojo turto agen­
tų, namų šeimininkių, vidurinių mokyklų mokinių, universitetų
studentų ir daugybės kitų įvairią padėtį užimančių žmonių - taip
susižavėjo didžiulėmis permainomis, kurias pastebėjo savo gy­
venime, jog netgi ėmė kelti į „YouTube“ vaizdo įrašus apie mano
metodu pasiektus rezultatus ir dalintis pasakojimais apie juos su
draugais feisbuke bei tviteryje.

Tiesiog perskaitykite kelias sėkmės istorijas šios knygos pra­
džioje ir įsitikinkite mano metodo veiksmingumu. Štai viena to­
kių istorijų: „Mano gyvenimas keičiasi taip greitai, jog aš vos spėju
žengti su juo koja kojon! Pritaikęs šį metodą tapau kur kas geresniu
žmogumi, ir jis yra užkrečiamas. Mano verslas ėmė strigti, tačiau,
pradėjęs praktikuoti „Mano rytą“, negalėjau atsistebėti, kaip, kas­
dien dirbdamas su savimi, sugebėjau pataisyti pašlijusius reikalus. “
Ir dar: „Jau 79 dienos, kai praktikuoju „Mano rytą“, ir kol kas dar
nepraleidau nė vienos dienos. Garbės žodis, tai pirmas kartas, kai
pradėto užsiėmimo nemečiau po keleto dienų ar poros savaičių!“
Netgi: „Jau dešimt mėnesių, kai praktikuoju „Mano rytą“. Per šį lai­

34

kotarpį mano pajamos daugiau nei padvigubėjo, aš pats dabar esu
pačios geriausios fizinės būklės, kokios tik esu kada nors buvęs. “ O
štai vienas mano pačių mėgstamiausių: „Ar jau minėjau, kad atsi­
kračiau 11 kg antsvorio?“ Padidėjusios pajamos, aukštesnė gyve­
nimo kokybė, pagerėjusi savidrausmė, sumažėjusi įtampa ir netgi
sumažėjęs antsvoris - visa tai prieinama ir jums.

Kitame skyriuje ketinu jums papasakoti, kaip aš, praktikuo­
damas „Mano nuostabų rytą“, pakilau nuo paties savo žemiausio
taško - žlungančio verslo, slegiančios 425 000 dolerių skolos, gi­
lios depresijos ir pačįos prasčiausios fizinės būklės per visą savo
gyvenimą - iki keliolikos sėkmingų verslo įmonių įsteigimo, pa­
jamų padvigubinimo, visų skolų grąžinimo ir visų savo svajonių
įgyvendinimo (svajojau tapti garsiu tarptautinio lygio oratoriumi,
išvysti apie save knygą iš populiarios serijos Chicken Soup for the
Soul („Balzamas širdžiai“), duoti interviu radijo ir televizijos lai­
dose visoje šalyje, taip pat, pasiekęs dvasinių ir fizinių jėgų piką,
dalyvauti 52 mylių ultramaratone - ir visa tai per mažiau nei 12
mėnesių). Taip pat atrasite „iš pirmo žvilgsnio nepastebimas pa­
slaptis“, kurios faktiškai nuveda tiesiausiu keliu į sėkmę.

„Mano rytas“ - tai ne tik paprastas, bet ir itin malonus meto­
das; labai greitai sugebėsite vykdyti jo programą be jokių pastangų,
ir ji taps neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi. Ir toliau galėsite mie­
goti bet kada ir kiek panorėję, tačiau netrukus nustebsite pamatę,
kad daugiau to nenorite. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek žmonių
man pasakojo dabar atsibundantys anksti - netgi savaitgaliais -
tiesiog dėl to, kad jie jaučiasi kur kas geriau ir per dieną nuveikia
gerokai daugiau. Tik pagalvokite apie tai!

Kai kurie „Mano ryto“ metodą praktikuojantys žmonės kas­
dienį nubudimą ryte palygino su vaikystėje patirtu jausmu, kurį
išgyvendavo nubusdami Kalėdų rytą. Nuostabus pojūtis! Jeigu Ka­
lėdų nešvenčiate, prisiminkite tuos momentus, kai nubusdavote
kupini džiaugsmo, - galbūt tai buvo pirma jūsų diena mokykloje,

35

jūsų gimtadienis ar atostogų pradžia. Pagalvokite, kaip nuostabu
būtų taip pradėti kiekvieną dieną.

Štai čia keletas bendriausių, tačiau tikrai didžiulių privalumų,
kurių galite tikėtis praktikuodami „Mano rytą“:

/ Kasdien nubusite energingesni, turėdami daugiau jėgų,
kurių suteiks tinkama strategija ir planavimas, leisiantys
maksimaliai išnaudoti turimas galimybes.

/ Sumažės įtampa.

/ Mąstysite aiškiau, ir tai padės susidoroti su bet kokiais
sunkumais, nepalankiomis aplinkybėmis ar klaidingais
įsitikinimais, kurie trukdo judėti pirmyn.

/ Pagerės jūsų savijauta, sumažės svoris (jei to norėsite) ir pa­
sieksite pačią geriausią fizinę būklę per visą savo gyvenimą.

/ Padidės jūsų produktyvumas ir sustiprės gebėjimas išlai­
kyti sutelktą dėmesį į svarbiausius dalykus.

/ Patirsite daugiau dėkingumo ir mažiau nerimo.

/ Gerokai padidės jūsų gebėjimas uždirbti pinigus ir pri­
traukti daugiau pinigų.

/ Atsiskleis jūsų gyvenimo tikslas ir jūs pradėsite juo gyventi.

/ Liausitės tenkintis mažesniais dalykais, nei trokštate ir
esate iš tiesų nusipelnę (visose gyvenimo srityse), ir pra­
dėsite gyventi puoselėdami paties nuostabiausio gyveni­
mo, kokį tik galite įsivaizduoti, viziją.

36

Suprantu, kad daugelis mano čia išsakytų pareiškimų skam­
ba pernelyg drąsiai ir jie gali būti suprasti kaip akių dūmimas ar
nepagrįsti pažadai - skamba kiek per gerai, kad būtų tiesa, ar ne?
Tačiau užtikrinu jus, kad nė kiek neperdedu. „Mano nuostabus ry­
tas“ suteiks jums galimybę kasdien be paliovos siekti tapti žmogu­
mi, gebančiu pagerinti bet kurią savo gyvenimo sritį.

Ketinu jums taip pat numesti šešetą „gelbėjimo ratų“ - še­
šetą veiksmingų ir išbandytų priemonių, kurių derinys sudaro
„Mano rytą“ ir kurios užtikrins jums galimybę gyventi nuosta­
bų gyvenimą, kurio nusipelnote, tokį gyvenimą, kurio, remiantis
liūdna statistika, niekada nepatirs 95 proc. mūsų visuomenės na­
rių (daugiau apie tai 3 skyriuje). Tikiu, kad jūsų padedami pakei­
sime šią statistiką.

Galiausiai pasirengsite priimti Trisdešimties dienų trukmės
„Mano ryto“ gyvenimo pertvarkymo programų, kuri padės išsiug­
dyti mąstyseną ir sutvirtinti įpročius, reikalingus tam, kad lengvai
ir be perstojo pritrauktumėte, kurtumėte ir palaikytumėte tokius
sėkmės lygius, kurių nusipelnote visose savo gyvenimo srityse.
Niekada nepamirškite, kad tai, kuo tampate, yra vienintelis ir visų
svarbiausias veiksnys, nulemiantis jūsų tiek dabartinio, tiek būsi­
mo gyvenimo kokybę.

Nesvarbu, ar save laikote „vieversiu“, ar „pelėda“, jūs išmok­
site kasdienį kėlimąsi paversti švente. Tuomet, pasinaudoję ne­
paneigiamo ryšio tarp ankstyvo kėlimosi ir ypatingos sėkmės
pranašumu, sužinosite, kad tai, kaip praleidote savo dienos pir­
mąją valandą, tampa svarbiausiu veiksniu, padedančiu išlaisvinti
jūsų potencialą ir sukurti trokštamus sėkmės lygius. Greitai pa­
matysite, kad, išmokę džiaugsmingai keltis atėjus rytui, pakeisite
visą savo gyvenimą.

37



2 SKYR IU S

„Mano nuostabus
rytas": metodas,

atsiradęs iš
nevilties

Neviltis - tai puiki radikalių permainų žaliava. Tik
tie žmonės, kurie gali palikti sau už nugaros viską,
kuo kadaise tikėjo, gali tikėtis pokyčių.

- VILJAMAS BEROUZAS

Kad radikaliai pertvarkytumėte savo gyvenimą,
jum s būtinas arba įkvėpimas, arba neviltis.

- ENTONIS ROBINSAS

Man pasisekė per mano santykinai trumpą gyvenimą du kar­
tus pasiekti tai, ką galima pavadinti „žemutine riba“. Sakau „pasi­
sekė“, nes tai paskatino mane augti ir daug ko išmokti - per pačias
sunkiausias gyvenimo akimirkas, - kad tapčiau tokiu žmogumi,
kokiu turėjau tapti, ir kad susikurčiau tokį gyvenimą, kokio visada
troškau. Su dėkingumu naudojuosi ne tik savo sėkme, bet ir ne­
sėkmėmis, kad padėčiau kitiems įveikti savo ribotumą ir pasiekti
daugiau, nei dauguma jų tikėjo galį.

M A N O PIRMOJI ŽE M U T IN Ė RIBA: MIRĘS JVYKIO
VIETOJE

Kaip jau žinote, mano pirmoji „žemutinė riba“ vos netapo
ir mano paskutiniąja riba, kai, būdamas 20 metų amžiaus, kak­
tomuša susidūriau su girto vairuotojo vairuojamu sunkvežimiu
ir faktiškai miriau įvykio vietoje (apie tai, kaip atsigavau po šios
savo tariamai nenugalimos nelaimės, ir apie 8 pamokas, kurias iš

40

jos išmokau ir kurios kur kas pagerins ir jūsų gyvenimo kokybę,
smulkiai papasakojau savo pirmojoje knygoje „Drąsiai priimkite
gyvenimą: kaip mylėti dabartinį gyvenimą ir tuo pat metu siekti
savo svajonių gyvenimo“ (Taking Life Head On: How To Love the
Life You Have While You Create the Life of Your Dreams).

M A N O ANTROJI Ž E M U T IN Ė RIBA: IKI AUSŲ
ĮKLIMPĘS J SKOLAS IR K A N K IN A M A S DEPRESIJOS

Mano antrasis panirimas į nevilties gelmes buvo gerokai sun­
kesnis nei per automobilių avariją patirta klinikinė mirtis.

Tai nutiko 2008 metais. Jungtinių Amerikos Valstijų eko­
nomika išgyveno paties baisiausio nuosmukio kulminaciją nuo
liūdnai pagarsėjusios XX a. ketvirtojo dešimtmečio Didžiosios
depresijos laikų. Nepaisant to, kad, prabėgus keleriems metams
po tos siaubingos avarijos, per kurią tik per plauką išvengiau
mirties, visiškai pasveikau, padariau pagerbimo šlovės muziejuje
vertą pardavimo konsultanto karjerą, sukūriau ir įsukau šešia­
ženkle suma įvertintą konsultuojamojo ugdymo verslą ir para­
šiau knygą, kuri tapo bestseleriu, vėl susidūriau su sunkumais. Šį
kartą patyriau visišką psichologinį, emocinį ir finansinį krachą.

Regis, per vieną naktį mano sukurtos sėkmingos įmonės tapo
nerentabilios. Pradingo veik pusė mano mėnesinių pajamų. Staiga
nebegalėjau apmokėti savo sąskaitų. Buvau ką tik įsigijęs savo pir­
muosius namus. Buvau susižadėjęs ir ketinau vesti, ir mes jau pla­
navome savo pirmąjį vaiką. Įklimpęs į skolas ir įkeitęs namą bankui,
pirmą kartą per visą savo gyvenimą nugrimzdau į gilią depresiją.

Buvau pasiekęs patį skaudžiausią nuopuolį gyvenime. Ar rei­
kalai galėjo susiklostyti dar blogiau? Galbūt. Bet ar tai buvo blo­
giausia, ką buvau patyręs per savo gyvenimą? Be jokios abejonės.
Pasiekiau dugną.

41

KODĖL SKOLŲ BIJOJAU LABIAU NEI MIRTIES

Jeigu paklaustumėte, kuris išbandymas buvo didesnis - au­
tomobilio avarija ar mano finansiniai sunkumai, - nedvejodamas
atsakyčiau, kad pastarieji man buvo gerokai baisesni. Dauguma
žmonių pamanytų, kad kaktomuša susidurti su girto vairuotojo
vairuojamu sunkvežimiu, susilaužyti 11 kaulų, patirti sunkią gal­
vos smegenų traumą, būti šešias minutes mirusiam, o nubudus iš
komos išgirsti naujieną, kad veikiausiai niekada negalėsi vaikščio­
ti, - tai blogiausia, kas tik gali nutikti žmogui. Tiesiog logiška būtų
manyti, kad fizinis, psichinis ir emocinis skausmas, patirtas per
tokią siaubingą katastrofą, turėtų būti pati žemiausia žmogaus gy­
venimo riba'. Tačiau tik ne mano atveju.

Reikalas tas, kad po avarijos manimi rūpinosi daugybė žmo­
nių. Ligoninėje nuo manęs nesitraukė mano šeimos nariai. Mane
nuolatos supo lankytojai - draugai ir šeimos nariai, kurie kasdien
ateidavo sužinoti, kaip aš laikausi. Jie negailėjo man dėmesio ir
kaip įmanydami stengėsi mane palaikyti. Kol gydžiausi ir svei-
kau, mane dėmesingai prižiūrėjo puikūs gydytojai ir nuostabios
slaugės. Man buvo nuolat gaminamas ir tiekiamas maistas. Man
nerūpėjo nei darbas, nei neapmokėtos sąskaitos, nei kitos įtampą
keliančios problemos. Gyvenimas ligoninėje buvo lengvas.

Tačiau antruoju atveju viskas buvo kitaip. Niekas manęs ne­
pagailėjo. Niekas manęs neaplankė. Niekam nerūpėjo nei mano
sveikata, nei kaip gyja žaizdos. Niekas nesirūpino maistu. Šį kartą
buvau paliktas vienas likimo valiai. Žmonės turėjo spręsti savas
problemas.

Domino efektas sukėlė griūtį ir kitose mano gyvenimo sri­
tyse. Fiziniu, psichologiniu, emociniu ir finansiniu požiūriais ta­
pau griuvena.

Mane kankino baimė ir abejonės, ir vienintele kasdiene pa­
guoda tapo lova. Kad ir kaip niekingai tai skambėtų, dieną išgy­

42

venti man padėdavo tik nusiraminimas nuo žinojimo, kad galiau­
siai įsiropšiu į lovą ir bent trumpam pabėgsiu nuo savo problemų.
Kasdien mano galvoje sukosi mintys apie savižudybę, nors neži­
nau, ar būčiau kada nors ryžęsis tokiam baisiam žingsniui. Pakako
vien pagalvoti apie tai, kaip mano savižudybė sugniuždytų mamą
ir tėtį, kad nuvyčiau šią mintį šalin ir mėginčiau judėti pirmyn.
Giliai viduje supratau: kad ir koks sunkus atrodytų gyvenimas, vi­
sada egzistuoja būdas jį pakeisti. Tačiau mintys buvo vis dar ten.
Vis dar negalėjau rasti savo finansinės krizės sprendimo. Negalė­
jau sugalvoti veiksmingo būdo, galėjusio padaryti galą mano emo­
ciniam skausmui.

RYTAS, APVERTĘS M A N O G YVENIM Ą

Staiga vieną rytą viskas pasikeitė. Nubudau prislėgtos nuotai­
kos, kuri neapleido manęs keletą pastarųjų savaičių, tačiau tą rytą
pradėjau kitaip nei visada. Paklausiau draugo patarimo ir išėjau
pabėgioti, kad bent kiek išblaškyčiau niūrias mintis. Tik nesuklys­
kite - tikrai nebuvau bėgikas. Tiesą sakant, bėgimas dėl paties bė­
gimo buvo vienas iš kelių dalykų, kurių nuoširdžiai nekenčiau. Ta­
čiau mano geras draugas Džonas Berghofas man papasakojo, kad
bėgimas jo mąstymą padarydavo aiškesnį, pakeldavo nuotaiką ir
padėdavo surasti problemų sprendimus tuomet, kai jis jausdavosi
įsitempęs ar susirūpinęs.

Pasakiau Džonui: „Nekenčiu bėgimo.“ Jis nė nemirktelėjęs
atšovė: „Ko nekenti labiau - bėgimo... ar dabartinės savo būse­
nos?“ Buvau nusiminęs. Neturėjau ko prarasti. Taigi, nuspren­
džiau pabėgioti.

Tą rytą susivarsčiau savo „Nike Air Jordan®“ krepšinio bate­
lius (jau minėjau, kad nebuvau bėgikas), sugriebiau savo „iPod“,
kad paklausyčiau kokio nors gerai nuteikiančio įrašo, ir išėjau pro

43

savo namų, būsimos banko nuosavybės, paradines duris. Tuomet
dar nenumaniau, kad tas pasibėgiojimas taps vienu galingiausių,
giliausių ir radikaliausių proveržių, netrukus pasuksiančių mano
gyvenimo tėkmę nauja vaga.

Klausiausi Džimo Rono asmeninio tobulėjimo kalbos garso
įrašo ir išgirdau žodžius, kuriuos, žinoma, buvau girdėjęs ir anks­
čiau, tačiau niekada nesuvokiau jų tikrosios prasmės. Juk kartais
būna, jog girdime vieną ir tą patį raginimą daugybę kartų, ta­
čiau nieko iš tikrųjų nedarome, ir staiga vieną dieną pagauname
esmę? Tiesiog žmogų turi būti apėmusi tam tikra nuotaika, kad
jis iš tikrųjų suvoktų, ką išgirdo? Taigi, tą rytą buvau reikiamos
nuotaikos - apimtas nevilties, - kai man toptelėjo netikėta mintis.
Sustojau kaip įbestas, kai išgirdau šiuos Džimo žodžius: „Jūsų sėk­
mės lygis retai kada gali viršyti jūsų saviugdos lygį, nes sėkmė - tai
rezultatas, priklausantis nuo to, koks žmogus esate.“Ši mintis tapo
postūmiu, pakeitusiu visą likusį mano gyvenimą.

SĖKMĖS PARALELĖ

Staiga tai mane sukrėtė! Tarsi mane būtų užliejusi galinga tik­
rovės potvynio banga, ir aš suvokiau, kad nebuvau tapęs asme­
nybe, galinčia pritraukti, kurti ir palaikyti tokį sėkmės lygį, kokio
tuo metu troškau. Vertinant pagal 10 balų skalę, norėjau pasiekti
10 lygio sėkmę, tačiau mano asmenybės augimas buvo ties antrąja
skalės verte - kartais, geromis dienomis, ji pasiekdavo trečią ar
ketvirtą lygį.

Supratau, kad visi žmonės susiduria su šia problema. Mes visi
norime 10 sėkmės lygio kiekvienoje gyvenimo srityje - sveikatos,
laimės, finansų, savitarpio santykių, karjeros, dvasingumo ir kt., -
tačiau, jeigu mūsų asmeninio augimo (žinių, patirties, mąstyse­
nos, įsitikinimų ir kt.) bet kurioje iš gyvenimo sričių lygis nesiekia
10 lygio, gyvenimas virsta nuolatine kova su sunkumais.

44

Mūsų išorinis (materialusis) pasaulis visada atspindės mūsų
vidinį (dvasinį) pasaulį. Mūsų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo
mūsų asmeninio augimo. Kol nenuspręsime kasdien skirti laiko
tam, kad taptume tokiu asmeniu, kuris gali sukurti mūsų norimą
gyvenimą, sėkmės siekimas virs nuolatine kova su sunkumais.

Kiek įkabindamas parbėgau namo. Buvau pasiruošęs keisti
savo gyvenimą.

PIRMOJI UŽDUOTIS: RASTI LAIKO

Supratau, kad visų mano problemų sprendimas priklausė
nuo mano įsipareigojimo paversti saviugdą kasdienio gyvenimo
prioritetu. Tai buvo trūkstamoji grandis, galėjusi suteikti man
galimybę tapti žmogumi, gebančiu metodiškai pritraukti, kurti
ir palaikyti tokius sėkmės lygius, kokių troškau. Ganėtinai pa­
prasta.

Tačiau susidūriau su svarbiausiu išbandymu, su kuriuo su­
siduria dauguma žmonių: kaip rasti laiko. Buvau taip įnikęs į
paieškas, kaip išgelbėti savo gyvenimą ir apmokėti sąskaitas, kad
mintis, jog būtina rasti „papildomo“ laiko asmenybės tobulini­
mui, atrodė veik neįgyvendinama. Manau, kad jūs supratote, ką
noriu pasakyti?

Man patinka bestselerių autoriaus Metju Kelio frazė iš jo kny­
gos „Gyvenimo ritmas“ (The Rhythm of Life): „Viena vertus, mes
visi norime būti laimingi. Kita vertus, mes visi žinome, kas gali su­
teikti mums laimės. Tačiau to nedarome. Kodėl? Atsakymas papras­
tas: mes pernelyg užsiėmę. Pernelyg užsiėmę kuo? Pernelyg užsiėmę
bandymais pasiekti laimę. “

Taigi, čiupau bloknotą, atsisėdau ant sofos ir ėmiausi ieško­
ti laiko - kurti laiką - mano kasdieniam asmenybės tobulinimui.
Apmąsčiau tokius variantus:

45

GALBŪT VAKARAS?

Pirmoji man šovusi mintis - galėčiau rasti atliekamo laiko va­
karais, po darbo, o gal net ir vėlai vakare, kai užmiega mano suža­
dėtinė. Tačiau netrukus pamačiau, kad vakaras - vienintelis paros
metas, kurį mudu galime praleisti kartu. Be to, taip vėlai vakare
retai kada būnu pačios geriausios formos. Dažniausiai būnu toks
nusiplūkęs, kad mėginimas sukaupti mintis tampa tikru iššūkiu.
Tiesą sakant, veik nebegaliu rišliai mąstyti, jau nekalbant apie „op­
timalią“ proto būseną, reikalingą asmeniniam tobulėjimui. Vaka­
ras tikrai nebuvo tam palankiausias metas.

GALBŪT TINKA POPIETĖ?

Galbūt galėčiau tobulintis vidurdienį? Galbūt per pietų per­
trauką tam tikru momentu rasčiau kelias minutes „atliekamo“ lai­
ko? Na, dažniausiai to atliekamo laiko rasti nepavyksta, ir diena
praslenka kiek kitaip, nei buvo suplanuota.

M A L D A U J U -T IK NE RYTE!

Tada nusprendžiau, kad tobulinsiuosi anksti ryte, nors vi­
duje tam priešinausi. Teigti, kad nesu „vieversys“, būtų perne­
lyg santūru. Iš tikrųjų, ankstyvas kėlimasis man buvo siaubinga
kančia - nekenčiau to daryti lygiai taip pat, kaip ir bėgioti. Tačiau
kuo daugiau apie tai mąsčiau, tuo prasmingesni ėmė atrodyti kai
kurie dalykai.

Visų pirma, jeigu saviugdai skirsiu ryto valandą, suteiksiu sau
teigiamą paskatą visai likusiai dienai. Galėčiau kas rytą išmokti
kažko naujo. Veikiausiai tapčiau energingesnis, labiau susikaupęs

46

ir motyvuotas visai likusiai dienai. Pamenu vieną tinklaraščio įra­
šą, kurį perskaičiau StevePavlina.com, pavadintą „Dienos vairas“
(The Rudder of the Day). Stivas, kuris taip pat parašė knygą „As­
meninis tobulėjimas sumaniems žmonėms“ (Personal Develop­
ment for Smart People), yra pareiškęs: „Sakoma, kad pirmoji va­
landa - tai dienos vairas. Jeigu pirmąją ryto valandą būsiu tingus
arba atsainus, greičiausiai turėsiu ganėtinai tingią ir betikslę dieną.
O jeigu pasistengsiu tą pirmą dienos valandą praleisti kuo produk­
tyviau, likusi dienos dalis taps panaši į rytą.“

Aš jau nekalbu apie tai, kad, skyręs dalį rytinio laiko as­
menybės tobulinimui, neturėčiau laiko kasdieniams pasiteisi­
nimams (esu pavargęs, neturiu laiko ir kt.). Skyręs laiko saviug­
dai dar iki tol, kol tam nesutrukdė visi kiti mano gyvenimo ir
darbo reikalai, galėčiau užtikrinti, kad iš tikrųjų užsiiminėsiu
tuo kasdien.

Pagaliau, tikrai nematau jokio kito šiam užsiėmimui tin­
kamesnio dienos meto. Užsiiminėti saviugda vos tik nubudus
atrodė kaip geriausiai man tinkantis variantas, tačiau man jau
būdavo ir taip gana sunku išsiristi iš lovos kasdien šeštą valandą
ryto - juk laukia darbas, nieko nepadarysi, - todėl idėja keltis
penktą valandą man atrodė veik neįgyvendinama. Jausdama­
sis kiek suirzęs ir išmuštas iš vėžių, jau buvau beužverčiąs savo
bloknotą ir beužmirštąs šią idėją, kai staiga galvoje nuskambėjo
mano ugdytojo Kevino Breisio žodžiai. Kevinas mėgdavo kartoti:
„Jeigu nori, kad tavo gyvenimas būtų kitoks, visų pirma turi no­
rėti padaryti kažką kitaip!“

Velniai griebtų! Žinojau, kad Kevinas yra teisus, tačiau tai nė
kiek nepalengvino ankstyvo kėlimosi kančios. Vis dėlto pasiry­
žęs siekti permainų, nusprendžiau įveikti savanoriškai užsikrautą,
ilgalaikį ribotumą skatinantį įsitikinimą, kad nesu „vieversys“, ir
įsirašiau į kalendorių, kad kitą rytą atsikelsiu penktą valandą ir
atliksiu savo pirmąjį saviugdos seansą.

47

ANTROJI UŽDUOTIS: DARYTI TAI, KAS YRA
V E IK S M IN G IA U S IA

Tada turėjau išspręsti dar vieną rimtą problemą - suprasti, ką
turėsiu veikti per tą valandą, kad jos įtaka man būtų kuo didesnė
ir kad mano gyvenimas kuo greičiau pagerėtų. Galėjau skaityti, ta­
čiau jau buvau tą daręs ir anksčiau, be to, norėjau, kad ši valanda
būtų ypatinga. Galėjau mankštintis, bet ir vėl nepajutau tam jokio
entuziazmo. Taigi, išsitraukiau tuščią popieriaus lapą ir surašiau
ant jo visus labiausiai gyvenimą keičiančius saviugdos metodus,
apie kuriuos gerai žinojau ir kurių niekada nepraktikavau - na,
bent jau nedariau to sistemingai. Į šį sąrašą įtraukiau meditaciją,
savitaigą, dienoraščio rašymą, vizualizaciją, skaitymą ir mankštą.

Pasirinkau šį šešetą veiklos rūšių, nes jas laikiau labiausiai pa­
veikiomis mano gyvenimui, kiekvienai jų paskyriau po 10 minučių
ir suplanavau jas visas išmėginti jau kitą rytą. Įdomu tai, kad vien
žvelgdamas į šį sąrašą jutau motyvaciją keistis! Staiga idėja pabusti
anksti ryte nustojo mane bauginti, netgi pradėjo man atrodyti pa­
traukli ir žavi. Tą naktį taip jaudinausi laukdamas artėjančio ryto,
jog veik negalėjau užmigti!

Kai 5.00 vai. suskambėjo žadintuvas, plačiai atsimerkiau ir
šokau iš lovos, jausdamas didžiulį energijos ir jaudulio antplūdį!
Buvo visai nesunku - jaučiausi kupinas energijos, panašiai kaip
vaikystėje, kai nubusdavau išaušus Kalėdų rytui. Dar niekada taip
lengvai nebuvau pabudęs, dar niekada nejaučiau tokio energijos
antplūdžio ir ryžto pasitikti naują dieną. Tik būdamas vaiku per
Kalėdas... ir štai dabar vėl.

RYTAS, PAKEITĘS M A N O G Y V E N IM Ą

Dantys išsivalyti, veidas nupraustas, o rankoje - stiklinė van­
dens, 5.05 vai. sėdėjau tiesus kaip styga savo svetainės krėsle ir pir­

48

mą kartą po ilgai trukusio periodo jaučiau malonų jaudulį dėl savo
gyvenimo. Lauke dar buvo tamsu, ir kaip tik tai teikė kažkokios
nenusakomos galios pojūtį. Išsitraukiau asmeninio tobulėjimo
veiksmų, apie kuriuos mąsčiau daugybę metų, bet niekada nesi­
ryžau įgyvendinti, sąrašą. Paeiliui vieną po kito pradėjau vykdyti
užrašytus punktus.

Tyla. Dešimt minučių sėdėjau visiškoje tyloje, meldžiausi,
meditavau ir sutelkiau dėmesį į kvėpavimą. Jutau, kaip sklaidosi
įtampa, kaip kūną užlieja ramybė, kaip išsilaisvina protas. Šis rytas
labai skyrėsi nuo ankstesniems mano rytams būdingos sumaišties
ir chaoso. Pirmą kartą po ilgos pertraukos jaučiausi ramus.

Skaitymas. Anksčiau nuolat rasdavau įvairiausių pasiteisini­
mų, kodėl neatrandu laiko knygų skaitymui, tačiau tąkart skaičiau
itin entuziastingai, vildamasis, jog man pavyks paversti šį nepa­
prastai malonų užsiėmimą kasdieniu įpročiu. Pagriebiau nuo len­
tynos Napoleono Hilo klasikinį kūrinį „Mąstyk ir būk turtingas“
(Think and Grow Rich). Tai buvo viena iš daugelio mano pradėtų
ir nebaigtų skaityti knygų. Paskaičiau apie dešimtį minučių ir susi­
žavėjau keliomis idėjomis, kurias nusprendžiau įgyvendinti dar tą
pačią dieną. Prisiminiau, kad gyvenimui pakeisti pakanka vienos
šaunios idėjos, ir iš karto pajutau įkvėpimą veikti.

Savitaiga. Anksčiau niekada nemėginau pasinaudoti savitai-
gos galia, o dabar, garsiai skaitydamas pozityviai nuteikiančias sa-
vitaigos frazes iš knygos „Mąstyk ir būk turtingas“, patyriau išties
nepakartojamą jausmą. Savitaiga - tai galingas priminimas, kad
manyje - kaip ir kiekviename iš mūsų - slypi neribotos galimybės.
Greitosiomis užrašiau keletą savitaigos frazių. Brūkštelėjau į blo­
knotą apie tai, ko norėjau iš gyvenimo, kuo buvau pasiryžęs tapti ir
ką buvau pasiryžęs daryti, kad pakeisčiau savo gyvenimą. Pajutau
jėgų antplūdį.

49

Vizualizacija. Nusikabinau nuo sienos vizualizacijos lentą. Pasi­
dariau ją po to, kai pamačiau filmą „Paslaptis“ (The Secret), tačiau,
prisipažinsiu, retai kada rasdavau laiko į ją žvilgtelėti, o apie nuolati­
nį jos, kaip vizualizacijos priemonės, naudojimą nebuvo net kalbos.
Dešimt minučių mano žvilgsnis klaidžiojo po šią lentą, ir kaskart,
kai jis stabtelėdavo prie kurio nors paveikslėlio, užsimerkdavau ir
pamėgindavau įsivaizduoti visa savo esybe, kaip jausčiausi, jeigu tai
iš tiesų įvyktų mano gyvenime. Pajutau įkvėpimą.

Dienoraščio rašymas. Tada atsiverčiau vieną iš tuščių sąsiu­
vinių, kurių per pastaruosius kelerius metus buvau sukaupęs gyvą
velnią, nes vis ketinau rašyti dienoraštį. Kaip ir visi kiti, jau po
keleto dienų liaudavausi tai daręs - ilgiausiai ši veikla truko apie
savaitę. Tądien surašiau į sąsiuvinį man nutikusius dalykus, už ku­
riuos buvau dėkingas likimui. Veik akimirksniu pajutau didžiulį
palengvėjimą, tarsi nuo pečių man būtų nusiritusi sunki našta.
Bėdos niekur nedingo, tačiau jos gerokai palengvėjo. Pakako tik
surašyti į sąsiuvinį tuos per mano gyvenimą nutikusius įvykius,
už kuriuos buvau dėkingas, ir mano nuotaika kaipmat pasitaisė.
Pajutau dėkingumą.

Mankšta. Galiausiai pakilau nuo sofos, mintyse kartodamas
daugybę kartų girdėtus Tonio Robinso žodžius: judesys sukuria
jausmą. Kritau ant grindų ir atsispaudinėjau tol, kol išseko jėgos.
Tada atsiguliau ant nugaros ir atsisėdau tiek kartų, kiek man lei­
do suglebę pilvo raumenys. Likus šešioms minutėms iki saviugdos
valandos pabaigos, įdėjau į DVD grotuvą vieną iš mano sužadė­
tinės kompaktinių diskų su jogos pratimų vaizdo įrašu ir atlikau
keletą nesudėtingų pratimų. Pajutau atplūstančią energiją.

Tai buvo neįtikėtina! Ką tik patyriau pačią ramiausią, labiau­
siai motyvuojančią, sustiprinančią, įkvepiančią, suteikiančią dė­

50