Knygutė G.G. FLIP PDF

Turinys Pospaudiminių darbų paskirtis..............................................................................2 Pjovimas ir sulyginimas........................................................................................6 Lankstymas...........................................................................................................9 Papildomų dalių prijungimas..............................................................................14 Priešlapiai ir jų prijungimas................................................................................17 Blokų komplektavimas ......................................................................................19 Bloko tvirtinimo būdai .......................................................................................21 Mechaninis leidinių blokų tvirtinimas ...............................................................34 Viršelių ir įrišimų klasifikacija ...........................................................................42 Leidinių gamybos technologinių procesų etapai ................................................49 Trauktų brošiūrų gamyba ....................................................................................53 Statomasis knygų įrišimas ..................................................................................57 Statomojo įrišimo viršelių gamyba ....................................................................68 Apdaila ...............................................................................................................76 Graviravimas ir pjaustymas lazeriu ...................................................................96 Faneros graviravimas ir pjaustymas lazeriu .....................................................103 Pospaudiminių procesų kokybės kontrolė .......................................................110 Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai .............................................................115

- 2 - Medijų produktų gamyba 2 Pospaudiminių darbų paskirtis Šiuolaikinės medijos apima visą spektrą spausdintų fizinių produktų, kurie pasižymi panašiomis ir skirtingomis savybėmis. Jie klasifikuojami pagal leidinio rūšį, materialiąją konstrukciją ir tikslinę paskirtį: • Lakštinis leidinys – plakatas, skrajutė, atvirukas, lankstinukas. • Laikraštinis leidinys – laikraštis ir kiti periodiniai leidiniai. • Bukletas, lankstinukas su dviem ir daugiau linkių. • Žurnalinis leidinys - brošiūra, žurnalas. • Knyga. • Ritininis gaminys – tapetai, pakuotė. • Reklaminiai gaminiai. • Etiketė, pakuotė ir pakuotės ruošinys. • Vertingi popieriai ir griežtos apskaitos gaminiai (dokumentų blankai, pašto ženklai, bilietai, pinigai ir kt.). Pospaudiminiai darbai atliekami siekiant suteikti spaudiniams galutinę patogią naudojimui formą. Prieš patekdami vartotojui, visi spaudiniai yra daugiau ar mažiau apdorojami. Jiems atliekami įrišimo ir/arba apdailos darbai, kurie daro įtaką materialaus produkto pavidalui, tvirtumui, funkcionalumui, patogumui ir estetikai. Pospaudiminiai darbai atliekami ne tik specializuotuose gamybos padaliniuose, bet ir spaudos mašinose įdiegus papildomas technologinio proceso stadijas, (pvz., laikraščiai lankstomi ruloninėse spaudos mašinose integruotomis lankstymo sekcijomis, etiketinė produkcija folijuojama ar iškertama tiesiogiai po spaudos su mašinoje įmontuotomis folijavimo ar kirtimo sekcijomis). Knyginėsžurnalinės produkcijos apdorojimas po spaudos procesų apima daug skirtingo pobūdžio technologinių operacijų. Pospaudiminių darbų apimtis priklauso nuo išbaigtų skiriamųjų ypatybių, būdingų pagamintam produktui – lakštinis ar knyginis – žurnalinis leidinys. Lakštinis leidinys – tai vieno ar kelių nesutvirtintų bet kokio formato lapų išspausdintas gaminys. Visa knyginė-žurnalinė produkcija skirstoma į knygas ir brošiūras. Tai sutartinės sąvokos, nurodančios ne leidinio paskirtį ar apimtį, bet poligrafinės gamybos technologiją. Knygos ir brošiūros skiriasi savo konstrukcija bei kai kuriais konstrukcijos elementais, todėl ir gamybinių procesų visuma nevienoda.

- 3 - Pospaudiminių darbų paskirtis 1 pav. Pospaudiminių ir apdailos procesų struktūrinė schema Kiekvienas leidinys (knyga/brošiūra) susideda iš dviejų dalių, o pastarosios sudarytos iš detalių, turinčių savo paskirtį. Pagrindiniai knygų ir brošiūrų konstrukcijos elementai yra blokas ir viršelis. Leidinio blokas yra sudarytas iš atspausdintų popieriaus lapų (lankų), sulankstytų į lankus, parinktų tam tikra tvarka ir sutvirtintų tarpusavyje. Leidinio lankas – tai sulankstytas bet kurio standartinio formato popieriaus lapas ar jo dalis, išlaikant puslapių numeracijos seką. Lankų lenkimo ir sutvirtinimo vieta vadinama nugarėle 5. Prieš nugarėlę esanti bloko sienelė – priekiniu pjūviu 8, viršutinė ir apatinė sienelės – atitinkamai viršutiniu 6 ir apatiniu 7 leidinio bloko pjūviu. Atstumas tarp viršutinio ir apatinio pjūvio – bloko ilgis (aukštis Y), atstumas tarp nugarėlės ir priekinio pjūvio – plotis X, o atstumas tarp pirmojo ir paskutiniojo bloko lapų – bloko storis H. 2 pav. Puslapio elementai: 1-norma, 2-signatura, 3-kolontitulas, 4-puslapio numeris (pagina) (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013)

- 4 - Medijų produktų gamyba 2 Leidinio viršelis – tai konstrukcijos elementas, dengiantis leidinio bloką ir apsaugantis jį nuo aplinkos poveikio. Viršelis prie bloko tvirtinamas tiesiogiai arba papildomų elementų (priešlapių) pagalba. Be pagrindinių elementų, leidiniai gali turėti įklijas, įdėklus, aplanką ir kitas detales. Pagal viršelio jungimo prie bloko būdą ir leidinio gamybos atliekamus skirtingus pospaudiminius darbus, knyginė - žurnalinė produkcija klasifikuojama į konkrečius produktus: 1. Lapelis – nuo 1 iki 4 puslapių lakštinis leidinys. 2. Knyga - tai ne mažiau kaip 48 psl. leidinys, sudarytas iš sulankstytų ir sutvirtintų lankų bei įrištas kietu viršeliu. Blokas su viršeliu sutvirtinamas priešlapiais, priklijuojant juos prie viršelio ir bloko. Knygos konstrukciją sudaro trys pagrindiniai elementai - tai sulankstytas ir sutvirtintas lankų blokas, priešlapių pagalba sujungtas su kietu viršeliu (įrištas). 3. Brošiūra – nuo 5 iki 48 psl. apimties leidinys, įrištas standaus popieriaus ar plono lankstaus kartono viršeliu. Šį leidinį sudaro du pagrindiniai konstrukcijos elementai: lankų blokas ir popierinis ar kartoninis viršelis. Brošiūroms priskiriami sąsiuviniai ir žurnalai (išskyrus apskaitos, registracijos bei kitus žurnalus, skirtus įrašams, jeigu jie neatitinka brošiūrai taikomų kriterijų). Knygos ir brošiūros skiriasi savo konstrukcija. Knygos yra sudėtingiausi poligrafiniai leidiniai. Jas sudaro pagrindinės sudėtinės dalys – blokas ir viršelis - sujungtos tarpusavyje ir sudarytos iš eilės smulkių elementų (3 pav.). 3 pav. Leidinių rūšys ir jų konstrukciniai elementai: a) segta brošiūra, b) traukta brošiūra: 1-viršelis, 2-leidinio blokas, 3-viršelio tvirtinimas susegant vielos kabėmis ir priklijuojant; c) knygos konstrukciniai elementai (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Knygos blokas sudarytas iš parinktų ir tarpusavyje sutvirtintų lankų. Bloką 1 su viršeliu jungia – bloko tvirtinamoji (apkraštavimo) medžiaga (krepinis popierius ar marlė) 3 ir popieriniai priešlapiai 2. Ant apkraštavimo medžiagos tvirtinasi

- 5 - Pospaudiminių darbų paskirtis popieriaus juosta 5 su kaptalu 4. Kai kuriose knygose yra šilkinė skiriamoji juostelė – liasė 6. Kieto įrišimo viršelio sudėtiniai elementai priklauso nuo jo konstrukcijos. 2 pav. pavaizduota labiausiai paplitusi vientisinio viršelio konstrukcija: kartono puselės 7 apklijuotos vientisu padengimu (įrišimo medžiaga) 8. Atstumas tarp puselių, suformuojantis viršelio nugarėlės dalį – vadinamas špacija, viduryje kurio klijuojamas standaus popieriaus ar kartono priešnugaris (atstovėlis) 9. Tarpas tarp priešnugario ir kartonėlio puselės – vadinamas atskyrimu. Kieto įrišimo viršeliai visada būna didesni nei blokas, todėl, atlikus bloko įrišimą, išlindę viršelio kraštai suformuoja kantus 10. Brošiūras sudaro mažiau konstrukcinių elementų – komplektas tarpusavyje sutvirtintų ar nesutvirtintų lankų ir priklijuotas ar prisegtas standaus popieriaus viršelis. Pospaudiminiams darbams priskiriami ir daugelis apdailos procesų: laminavimas (celofanavimas), bigavimas, iškirtimas, perforavimas, folijavimas, reljefinis folijavimas (kongrevas), kampų apvalinimas, lakavimas, graviravimas (lazerinis, mechaninis) ir kt. Knygų įrišimo kietu viršeliu ir klijuotų brošiūrų gamybos technologinės schemos skiriasi: 4 pav. Leidinio gamybos struktūrinė schema: a) brošiūra, b) knyga

- 6 - Medijų produktų gamyba 2 Pjovimas ir sulyginimas Pjovimas (angl. cutting sheet and web) - tai gamybos produktų paruošimo pirminė stadija pospaudiminiams darbams, atliekama spausdintiems ir nespausdintiems pusgaminiams. Spausdinant pilno formato spaudos mašinomis (B0, B1), lape gali būti atspausdinti vienas ar keli leidinio lankai, keletas viršelių, etikečių, pakuočių ir t.t. Pjovimo paskirtis yra nupjauti pagalbines spaudos žymas ar skales atspauduose, suskaidyti pusgaminius į dalis pagal reikiamus matmenis. Ši gamybos stadija atliekama pjovimo mašinomis, kurios pagal savo paskirtį skirstomos į vienpeiles, tripeiles ir kartono pjovimo. Lakštinės produkcijos ruošinių ir pusgaminių pjovimas atliekamas vienpeilėmis pjovimo mašinomis. Prieš pjovimą lapai sulyginami dviem kryptimis, atitinkančiomis spaudos privedimo kryptį - priekinį ir šoninį lyginimo kraštą spaudos mašinoje. Lapai sulyginami rankiniu būdu arba ant specialaus vibruojančio stalo. Sulyginimo kokybei pagerinti lapai prieš tai iškedenami. Šis veiksmas padidina oro sluoksnį tarp lapų, o tai sumažina paviršiaus pasipriešinimą bei pagerina lakštų slydumą. Sulyginimas atliekamas popieriui, atspaudams, įrišimo medžiagoms ir lankams prieš lankstymą. Sulyginimo tikslumo kokybei daro įtaką tokie veiksniai, kaip lapo formatas, popieriaus svoris (g/m2), popieriaus lygumas, popieriaus drėgnis, lapų kraštų geometrinė forma ir jų lygumas. Didelio formato lapai lyginami šūsnimis su mažesniu lapų kiekiu jose, negu vidutinio ar mažo formato lapai. Sulyginimo našumas tokių lapų sumažėja 17-20%. Didelio svorio (g/m2) ir standumo popieriaus sulyginimas atliekamas mažesniais lapų kiekiais bei lengviau sulyginamas. Popieriaus didesnės masės nei 90 g/m2 kiekvienu 20% svorio padidėjimu, sulyginimo našumas mažėja 5%. Mažo svorio ir plonų popierių lakštų sulyginimas sudėtingas dėl jų mažo standumo. Lygus popierius susilygina lengviau nei šiurkštus dėl geresnio tarpusavio slydumo. Kalandruotą virš 300 s lygumo ir kreiduotą popierių prieš pjovimą pakanka tik sustumti. Padidintas drėgnis sunkina sulyginimą, nes mažėja popieriaus standumas ir didėja trinties koeficientas. Esant mažam drėgniui (5%) popierius įsielektrina lakštų kontakto ir slystamosios trinties metu, sustiprindamas tarpusavio traukos poveikį. Optimali popieriaus drėgmė sulyginimo metu turi būti 7-8%. Pusgaminiams atliekamas apipjovimas ir perpjovimas. Apipjovimas (angl. trimming) – tai lapo kraštų nupjovimas, ruošiniui ar leidiniui suformuojant reikiamus matmenis ir/ar panaikinant kreivį. Perpjovimas – tai spaudos lapo, kuriame patalpinti keli pusgaminiai, pjovimas į dalis (pvz. viršeliai, lankai, etiketės ir t.t.). Ruošinių pjovimo tikslumui įtaką daro lapų sulyginimas, šūsnies aukštis, pjūvio linijos ilgis, peilio aštrumas ir geometrinė forma, lakštų

- 7 - Pjovimas ir sulyginimas prispaudimo jėga, pjaunamos medžiagos storis, paviršiaus lygumas ir drėgnis, pjovimo mašinos nustatymo tikslumas bei nusidėvėjimo lygis. Leistinas supjauto pusgaminio kreivis - 0,1% (1 mm per 1000 mm) pjaunamos kraštinės ilgio (±0,5 mm tarp lygiagrečių kraštinių). Ruošinių supjovimo tikslumas įtakoja tolesnių pospaudiminių darbų kokybę ir pagaminto leidinio kokybę. Pjovimo kokybės kontrolė atliekama liniuotės ir kampainio pagalba. Kokybės kontrolei užtikrinti po pjovimo, tikrinama pusgaminyje: • matmenų tikslumas ir kampų statumas (neleistinas kreivis per lapo/ruošinio/ gaminio ilgį ir plotį), • kraštinės lygumas (neleistinas šiurkštumas, banguotumas), • lakštų įsielektrinimas ir tarpusavio sukibimas, • lakštų švarumas ir pažeida (neleistinos peilio prispaudimo žymės, dažų atsimušimas), • apatinių šūsnies lakštų kraštinių lygumas. 5 pav. Neleistinas apdirbimo pėdsakų modelis apipjauto bloko krašte Priklausomai nuo pjaunamo ruošinio (popierius, kartonas, audinys ir t.t.), naudojami įvairūs užgalandimo kampai ir formos peilio ašmenims. Didesnis užgalandimo kampas mažina peilio aštrumą bei didina lakštų pasipriešinimą pjovimui. Pjaunant tokiu peiliu tikėtina, kad lakštai iš po prispaudimo mechanizmo išsipeš, ir po pjūvio kraštinė bus nelygi, nupjautų lakštų formatas - nevienodas, didesnis šūsnies viršuje. Plonų ir minkštų popierių pjovimui rekomenduojami kampai α=19°, vidutinio tankio α=19°-20°, storiems ir kietiems popieriams α=20°- 22°, popieriui su laminatu α=23°-24°. Ašmens kampo užapvalinimo spindulys rekomenduojamas nuo 4 iki 34 μm. Pjovimo jėga priklauso nuo: • peilio aštrumo, • ašmens užgalandimo kampo dydžio, • peilio judesio pobūdžio, • pjūvio linijos ilgio.

- 8 - Medijų produktų gamyba 2 Vieno pjūvio ruošinių šūsnies aukštis priklauso nuo pjovimo mašinos techninių galimybių ir nuo pjaunamos medžiagos savybių, storio bei paviršiaus lygumo. Kuo aukštesnė šūsnis, tuo didesnė tikimybė, kad lakštai prispaudimo metu pasislinks, o ilgesnė pjūvio linija darys įtaką jų poslinkio absoliučiam dydžiui. Rekomenduojamas lapų kiekis šūsnyje nekreidinio popieriaus ruošiniams - 1500-750 lapų, kreidinio - ne daugiau nei 500 lapų, įrišimo medžiagos 300-250 lapų. Pjaunant ruošinius su slidžiu paviršiumi (lakuotus, laminuotus) lapų kiekis šūsnyje mažinamas 25-50%. Prispaudimo mechanizmo jėgos stiprumas daro poveikį pjūvio tikslumui. Prispaudimo jėgos dydis nustatomas atsižvelgiant į popieriaus lygumą, tankį bei storį. Minkštų medžiagų šūsniai reikalinga žymiai didesnė jėga, negu kietų medžiagų: pvz. popieriui reikia 15-25 N/mm, o laminatui – 45-110 N/mm. Nustačius per didelę prispaudimo jėgą, didėja pjaunamos medžiagos pasipriešinimas pjūvio metu, peilio ašmenys pasislenka į nuopjovos pusę, todėl po pjūvio apatiniai lapai neatitinka nustatyto formato, nes jie būna ilgesni nei viršutiniai. Pjaunant kietą, kalandruotą, tankesnį nei 0,85 g/m3, 120 s (pagal Beką) lygumo popierių, rekomenduojama mažesnė, o minkštam ir poringam popieriui leidžiama didesnė prispaudimo jėga. Optimali popieriaus drėgmė pjovimo metu turi būti 7-8%. Esant padidintam popieriaus drėgniui mažėja pasipriešinimo tempimui atsparumas - popierius tįsta, todėl nukenčia pjovimo tikslumas. Pusgaminių ir ruošinių pjovimas atliekamas griežtai pagal maketą ir leidinio matmenis, paliekant, jei reikia, užlaidas tolesniems pospaudiminiams procesams. Pjauti galima tik pilnai išdžiūvusius atspaudus, nes nepilnai išdžiūvusių dažų plėvelė, veikiama prispaudimo jėgos, gali skilti ir įtakoti spaudos atsimušimą.

- 9 - Lankstymas Lankstymas – tai atspaudų ar medžiagos ruošinių sulankstymas tam tikra tvarka, suformuojant iš jų reikiamus knyginių ir brošiūrinių leidinių apibrėžto formato pusgaminius (lankus, priešlapius, viršelius, įklijas ir t.t.), griežtai laikantis puslapių eiliškumo sekos. Priklausomai nuo puslapių skaičiaus spaudos lanke, knyginė-žunalinė produkcija lankstoma 1, 2, 3 ar 4 lenkimais. Vaizduojamoji produkcija (reklaminiai bukletai, žemėlapiai ir kt.) gali turėti ir daugiau linkių. Priklausomai nuo lenkimų krypties sekos, lankstymas skirstomas į lygiagretų, statmeną arba kombinuotą. Statmenas lankstymas – tai lenkimo būdas, kai kiekvienas sekantis lenkimas yra statmenas prieš tai buvusiam. Lankstant statmenu lenkimo būdu puslapių kiekis lanke priklauso nuo lenkimų skaičiaus (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 1 lentelė. Lankstymo statmenu būdu koreliacija tarp lenkimų skaičiaus ir puslapių kiekio lanke Lenkimų skaičius Dalių skaičius lanke Puslapių skaičius lanke 1 2 4 2 4 8 3 8 16 4 16 32 Lankstant lygiagrečiu būdu kiekvienas sekantis lenkimas suformuojamas lygiagrečiai prieš tai buvusiam lenkimui. Kombinuotas lankstymas - tai lygiagrečių ir statmenų vienų kitų atžvilgiu lenkimų visuma. Knyginės-žurnalinės produkcijos lankai lankstomi statmenu arba kombinuotu lankstymo būdais. Lankų apimtis priklauso nuo: • bloko apimties puslapiais (jo storis mm), • leidinio tiražo, • popieriaus storio (μm), • bloko tvirtinimo būdo, • leidinio rūšies ir tikslinės paskirties (reikšmingumas, ilgaamžiškumas, naudojimo intensyvumas).

- 10 - Medijų produktų gamyba 2 a) b) 6 pav. Lankų apimties įtaka bloko savybėms Lenkimų skaičius priklauso nuo puslapių skaičiaus bloke ir išdėstymo spaudos lanke bei popieriaus, kuriame jie išspausdinti, savybių (storio, formato, tankio, plaušų krypties, standumo). Storesnio popieriaus ruošinius rekomenduojama lankstyti 2-3 lenkimais, plonesnio - 3-4 lenkimais. Knyginiams blokams, komplektuojamiems parenkant „lankas prie lanko“ ir tvirtinamiems siūliniu būdu, puslapių skaičius lanke nustatomas priklausomai nuo tiražinio popieriaus storio (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 2 lentelė. Lankstymo statmenu būdu puslapių kiekio priklausomybė nuo popieriaus masės Puslapių kiekis lanke Popieriaus storis, μm 32 (4 lenkimai) Iki 90 16 (3 lenkimai) 91-120 8 (2 lenkimai) Virš 121 Lankstant 3-4 lenkimais, storesnio nei 90 μm popieriaus ruošiniai lenkimo linijos vietose biguojami (angl. creasing and folding sheet and web) arba perforuojami. Tai atliekama lankstymo mašinose įmontuotais bigavimo ar perforavimo peiliais. Lenkimo linijos bigavimas sumažina popieriaus pasipriešinimą tempimui ir gniuždymui, apsaugo lenkimo zoną nuo plyšimo bei raukšlių susidarymo, pagerina lankstymo tikslumą, lankų glaustumą. 7 pav. Lenkimo deformacijos schema (Handbook of print media, 2001): a) linkis be pažeidimų, b) pažeistas linkis tempimo ir gniuždymo jėga, c) subiguota lenkimo linija

- 11 - Lankstymas Perforacija paprastai atliekama priešpaskutiniame lenkime, lanko galvutėje ar paskutiniame (nugarėlės) lenkime (besiūlio klijavimo brošiūroms). Ji neleidžia susidaryti oro „pagalvei” tarp lankstomo lanko lapų. Tai ypač svarbu, nes lenkiant susiformuoja uždara kilpa ir oro kiekis, esantis lanko viduje, didina pasipriešinimą lenkimo zonoje, todėl susidaro įstrižos raukšlės. Perforacijos žingsnio ilgis priklauso nuo lanko apimties (puslapių skaičiaus), popieriaus standumo ar storio. Pvz. lankstant keturiais statmenais lenkimais 90-120 μm popierių rekomenduojamas galvutėje perforacijos žingsnio ilgis 20/28:2 mm. Tačiau perforuojant lenkimus, lankstymo našumas mažėja 5%. Komplektuojant leidinio bloką parenkant „lankas prie lanko“ iš 32 puslapių lankų besiūliui tvirtinimui rekomenduojama taikyti perforaciją 13:2 mm žingsniu nugarėlės lenkimo dalyje. 8 pav. Popieriaus deformacija galvutėje Lankstymo kokybė priklauso nuo popieriaus masės 1 m2, drėgnio ir pluošto krypties padėties lenkimo atžvilgiu. Lenkiant lapą su didele mase 1 m2 sumažėja popieriaus plaušų tamprioji (grįžtamoji) deformacija, bet liekamoji deformacija padidėja. Lenkimas suformuojamas lygesnis ir aiškesnis. Lankstymo kokybei daro įtaką aplinkos sąlygos. Technologinio proceso rekomenduojama oro temperatūra 18 - 20°C, santykinė oro drėgmė -50-60%, popieriaus drėgmė - 7%. Padidėjęs popieriaus drėgnis iki 10-12% teigiamai veikia lankstymo kokybę, nes padidėja liekamoji popieriaus plaušų deformacija, tačiau padidėja ir rizika, kad gali įvykti spaudos atsimušimai. Popieriaus plaušų padėtis lenkimo atžvilgiu daro įtaką lanko glaustumui ir lygumui. Jei pluošto krypties padėtis statmena lenkimui, tai sulenkto lanko pirma ir antra dalis nepriglunda tolygiai viena prie kitos (jos būna prasiplėtusios). Todėl rekomenduojama, kad paskutinis lenkimas sutaptų su popieriaus plaušų liejimo kryptimi (ypatingai mažo formato ar pločio leidiniuose).

- 12 - Medijų produktų gamyba 2 a) b) 9 pav. Popieriaus pluošto krypties padėties įtaka leidinio: a) glaustumui, deformacijoms Lankstymo kokybė vertinama pagal kriterijus: puslapių sekos lanke bei paraščių pločio visų lanko puslapių nugarėlėje ir galvutėje atitikimas reikiamus matmenis, paginos ir kolontitulo išsidėstymas puslapiuose tame pačiame lygyje, raukšlių ir plyšimų nesusiformavimas linkyje, šleifo vienodas plotis visuose leidinio lankuose, lenkimo linijų susikirtimo kampo statumas. Lankstymo tikslumas įvertinamas faktinės lenkimo linijos nuokrypiu nuo teorinės lenkimo linijos (lanko dalių pasislinkimo dydžiu viena nuo kitos). Leistinas lankstymo ir kampo tikslumo nuokrypis priklauso nuo lapo dydžio ir lenkimų skaičiaus (x lentelė). Leistina paklaida 8 mm šleifui - ±2,0 mm. 3 lentelė. Lankstymo tikslumo nuokrypių tolerancijos (ISO 16763:2016) Lenkimų skaičius Nuokrypių ribos, mm Popieriaus storis, g/m2 1 0,60 iki 200 2 0,70 iki 180 3 0,90 iki 150 4 1,00 iki 100 Sulankstyti lankai ir kitos leidinio dalys (vieno lenkimo įklijos, priešlapiai) presuojami dėl lenkimo deformacijos užtvirtinimo. Lankai gerai sulyginami, sudedami šūsnimis ir suslegiami specialiame mechanizme bei surišami diržais. Presavimas užtvirtina lenkimo liniją. Supresuotus ruošinius patogu saugoti ir transportuoti. Taip pat tai pagerina siuvimo, segimo bei bloko apspaudimo kokybę, nugarėlės formavimą, leidinio tvirtumą. Presavimo jėga priklauso nuo šūsnies aukščio, lenkimų skaičiaus lanke bei popieriaus storio. Optimali presavimo jėga pasiekiama presuojant 22- 54,5 μm storio popierių 3 lenkimų lankais po 600 lank. šūsnyje ir 4 lenkimų - po 300 lank.; 60-150 μm storio popierių 3 lenkimų lankais po 500 lank. šūsnyje ir 4 lenkimų - po 250 lank., esant presavimo laikui ne trumpesniam nei 3 val. Tačiau, lankų skaičius šūsnyje priklauso ir nuo leidinio formato bei popieriaus svorio. Maksimalus leistinas šūsnies svoris negali viršyti 8 kg. Padidinto kreidavimo popierių rekomenduojama presuoti mažesnėmis šūsnimis, kadangi ypač slidaus popieriaus sąsiuvinius sunkiau sulyginti presavimo mechanizme.

- 13 - Lankstymas 10 pav. Nepresuoti ir presuoti lankai (Handbook of print media, 2001) Parenkant lanko apimtį bloko gamybai reikia remtis kokybės (tvirtumas, kompaktiškumas) ir ekonominių rodiklių kriterijais. Dėl kokybės pagerinimo, rekomenduojama gaminti mažesnės apimties lankus, nes taip išvengiama raukšlių, kreivumo tikimybės. Bet kuo mažesnė lanko apimtis, tuo iš didesnio kiekio lankų komplektuojamas blokas, tai padidina lankstymo ir siuvimo laiko sąnaudas. Be to, jei blokas sukomplektuotas iš didelio kiekio plonų lankų, neišvengiamas jo nugarėlės praplatėjimas (lyginant su nesiūta bloko vieta) sutvirtinus siūliniu būdu (dėl siūlių mazgų), kas trukdo užtikrinti kokybę klijuojant brošiūras. Jei leidinio blokas komplektuojamas iš lankų, atspausdintų ant storesnio popieriaus, rekomenduojama taikyti kombinuotą (lygiagretų „armonikėle“ su statmenu) lankstymą. Tokiu būdu galima padidinti lanko apimtį (puslapių skaičių) ir pagreitinti pospaudiminius procesus. Leidiniams 72-192 psl. apimties rekomenduojama taikyti 16 puslapių lankus, nes su mažu kiekiu didesnės apimties lankų neužtikrinamas siuvimo tvirtumas (jei popierius standesnis, blokas gali iširti). Jei bloko apimtis didesnė nei 480 psl. ir didelis leidinio tiražas, rekomenduojami tik 32 puslapių lankai, nes tokiu būdu sutaupoma 40% lankstymo, parinkimo ir siuvimo laiko ir darbo užmokesčio, nėra lankų perpjovimo prieš 1/16 lankstymo (jei spausdinta B1, B0 formatu) procesą.

- 14 - Medijų produktų gamyba 2 Papildomų dalių prijungimas Įvairių rūšių leidiniuose gali būti papildomų konstrukcinių elementų, kurie klijuojami prie lanko ar bloko (angl. inserting) - tai smulkiosios lankų dalys (nepilni lankai), iliustracijų įklijos, už leidinio formatą didesni brėžiniai, schemos ar žemėlapiai, priešlapiai. Lankas ir smulkioji bloko dalis sutvirtinami arba komplektuojami taip, kad suformuotų vientisą lanką. Gaminant leidinius taikomi papildomų bloko dalių tvirtinimo būdai suformuojant sudėtinius lankus: • priklijavimas - smulkioji dalis priklijuojama prie lanko ar bloko, · įklijavimas - smulkioji dalis įklijuojama į lanko vidų, • užmetimas - smulkioji dalis užmetama ant lanko, • apgaubimas - smulkioji dalis apgaubiama lanku. 11 pav. Papildomų (smulkiųjų) lanko dalių prijungimas: a) priklijuojant, įklijuojant: 1 - lankas, 2 - smulkioji dalis; b) užmetant ant lanko ir apgaubiant lanku (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013 Sudėtiniai lankai išsiskiria iš kitų apimtimi ir storiu, ypatingai atliekant jungimą klijavimo būdu ir kai lanko ir smulkiosios dalies skiriasi popieriaus rūšis. Tai apsunkina tolesnius bloko apdorojimo darbus (pvz., siuvimas). Prijungimas klijavimo būdu naudojamas 2-4 psl. smulkiosioms dalims. Papildoma dalis klijuojama 1-1,5 (+/- 0,5 mm) mm atstumu nuo lanko nugarėlės linkio linijos. Mažo formato leidiniams rekomenduojama 3 mm klijavimo zona, vidutinio ir didelio formato - 4 mm. Tokiu būdu priklijuojami ir knygų priešlapiai, taikant 4-5 mm klijavimo zoną. Nerekomenduojama smulkiosios dalies klijuoti prie kraštinių bloko lankų ar vieną prie kitos. Įklija leidinio pabaigoje ar prieštitulinė (priešantraštinis ar papildomas antraštinis lapas) įklija blogina statymo kokybę ir trumpina knygos vartojimo amžių. Šiuo atveju smulkiosios dalies klijavimo zona turi būti 1-2 mm platesnė nei priešlapio. 4 psl. prijungimas atliekamas apgaubiant lanku ar užmetant ant lanko. Klijuojamų dalių nugarėlės linkio linija turi sutapti su popieriaus pluošto krypties padėtimi. Klijavimo vietose negali būti raukšlių ar klosčių (atsiranda, jei popieriaus kryptis skersinė). Klijuojamos dalys sulyginamos galvutėje, leistina paklaida priklijuojamai daliai - 1-2 mm trumpesnė už lanką. Jei papildomos dalies

- 15 - Papildomų dalių prijungimas formatas didesnis už leidinio bloko formatą, tai prieš jungiant ją rekomenduojama sulankstyti iki reikiamo formato. Sulenkta įklija turi būti 2 mm mažesnė už leidinio formatą, kad nepažeisti jos atliekant bloko apipjovimą iš trijų pusių. Sulenktos papildomos dalys, skirtos užmesti ant lanko ar apgaubti lanku, turi būti su 6-8 mm šleifu (jei bloke lankai su šleifu). Klijavimo kokybės kontrolė atliekama 2 etapais - matuojant priklijavimo stiprumą ir vizualiai (klijų juostos lygumas, tiesumas, nesutepimas dažais, maksimalus plotis iki 5 mm). 8-12 psl. smulkioji dalis prijungiama apgaubiant arba gali būti atskiru lanku, jei ji atspausdinta ant storesnio popieriaus ir tokių lankų leidinyje yra nedaug. Didelės apimties ir formato leidiniuose, lankams naudojant ploną popierių ir lankstant juos 2-3 lenkimais, rekomenduojama „suporuoti” visus lankus (pvz., lankų apimtis po 16 psl.; suporavus du tokius lankus – gaunamas vienas 32 psl. lankas), tokiu būdu sumažinant komplektuojamų ir siuvamų lankų kiekį bloke. Smulkiųjų dalių prijungimas nerekomenduojamas lankuose arčiau nei trečiame nuo pradžios ar nuo pabaigos pagal eiliškumą bloke. Jei yra nemažai tokių elementų, rekomenduojama juos išdėstyti tolygiai per visą bloko apimtį. Pirmą ir paskutinį lankus patartina daryti pilnus ir be papildomų jungiamųjų elementų. Lentelėse Nr.4, Nr.5 ir Nr.6 pateiktos papildomų dalių prijungimo bloke rekomendacijos (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009): 4 lentelė. Papildomų dalių prijungimo bloke rekomendacijos Papildomos dalies apimtis, psl. Lankų, iš kurių sukomplektuotas blokas, apimtis 16 psl. lankai 32 psl. lankai 4 Priklijavimu Priklijavimu 8 Atskiru lanku Užmetimu 12 4 psl. priklijavimu prie 8 psl.; Atskiru lanku 4 psl. priklijavimu + 8 psl. - užmetant 16 - Atskiru lanku 20 - 4 psl. priklijavimu prie 16 psl. 24 - 8 psl. užmetant ant 16 psl.; Atskiru lanku 28 - 8 psl. užmetant ant 16 psl.+4 psl. priklijuojant prie 32 psl.; 12 psl. užmetant ant 16 psl.

- 16 - Medijų produktų gamyba 2 5 lentelė. Papildomo dalies jungimo būdas Papildomos dalies apimtis, psl. Jungimo būdas Lankų siuvimas Besiūlis klijuojamasis 2 Priklijavimu prie išorinių ar vidinių lanko puslapių Apgaubiant lanku; Priklijuojant prie lanko 4 Priklijavimu prie išorinių lanko puslapių; Užmetant ant lanko; Apgaubiant lanku Priklijuojant 8 Užmetant arba apgaubiant; Priklijuojant su apkraštavimu Atskiru lanku 6 lentelė. Papildomų elementų dažnis bloke (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009) Papildomos dalies apimtis, psl. Išdėstymas bloke pagal lankų apimtį 16 psl. lankams 32 psl. lankams 2 Kas 2-3 lankus Kas 1-2 lankus 4 Kas 4-5 lankus Kas 3-4 lankus

- 17 - Priešlapiai ir jų prijungimas Priešlapis (angl. end paper) – tai knygos konstrukcijos elementas, kurio paskirtis – sujungti knygos bloką su viršeliu. Priešlapiams naudojamas popierius, pasižymintis dideliu atsparumu lenkimų skaičiui (vartant knygą), vienpusiam vilgumui (nesibanguoja tepant klijais per visą plotą tik iš vienos pusės, ir tokiu būdu veikiamas drėgmės dėl naudojamų klijų vandens pagrindu), su dideliu įklijinimu ir pluošto krypties padėtimi lygiagrečia nugarėlės lenkimo linijai (išilginė popieriaus kryptis). Priešlapių popieriaus masė g/m2 priklauso nuo bloko formato ir storio. Jeigu bloko storis iki 30 mm, rekomenduojama priešlapiams naudoti 120 g/m2 (ne mažiau 140 μm storio) popierių, jei bloko storis virš 30 mm – tai 140-180 g/m2. Priešlapiai klasifikuojami pagal: 1. Apipavidalinimo būdą: • vienspalviai (balti ar spalvoto popieriaus), · iliustraciniai-tematiniai, • dekoratyviniai. 2. Konstrukciją: • vientisiniai (popieriaus pluošto krypties padėtis sutampanti su nugarėlės lenkimo linija), • sudėtiniai (iš dviejų dalių sujungtų nugarėlės dalyje medžiagine juostele). 3. Jungimo būdą prie lankų: • priklijuojamas (a) – paprastas ir su apkraštavimu (b), • persiūvamas (c), • užmetamas ( d), • „Savas“ (e).

- 18 - Medijų produktų gamyba 2 12 pav. Priešlapių rūšys (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009): a) 1-lankas, 4-priešlapis, 3-klijai, b) 1-lankas, 2-priešlapis, 3-apkraštavimo medžiaga, c) 1,2-lankai, 3-plačioji priešlapio dalis, 4-siauroji priešlapio dalis, 5-jungiamoji medžiaga d) 1-lankas, 2-priešlapis e) „savas“ priešlapis Labiausiai paplitę paprasti priklijuojami priešlapiai. Tai vieno lenkimo popieriaus lapas, kurio plotis prieš lenkimą lygus dvigubam bloko pločiui, o aukštis – leidinio aukščiui iki apipjovimo. Sulankstyto priešlapio plotis turi būti lygus siaurajai lanko daliai (be šleifo). Jie priklijuojami prie lanko 1-1,5 (16 psl. lankams) ir 1,5-2 (32 psl. lankams) mm atstumu nuo nugarėlės krašto 4-5 mm pločio klijų zona. Rekomenduojami blokams, kurių apimtis iki 30 mm. Neigiama savybė šių priešlapių ta, kad atverčiant knygą, priešlapis tempia paskui save ir antraštinį (titulinį) lapą. Priklijuojamas su apkraštavimu priešlapis po priklijavimo prie lanko sutvirtinamas medžiagos ar popieriaus (krepinis popierius) juosta kartu su lanku. Šiuos priešlapius rekomenduojama naudoti leidiniams, kurių bloko storis 30-40 mm, jeigu prie pirmo lanko klijuojamas papildomas priešantraštinis lapas (titulinė iliustracija), lankams atspausdintiems ant plonesnio nei 50 g/m2 popieriaus, didelės apimties ir ilgo naudojimo leidiniams. Neigiama savybė ta, kad sutvirtinimo medžiaga pastorina lanko nugarėlės dalį, padidina priešlapio lenkimo kietumą, priešlapis tempia paskui save antraštinį lapą. Persiuvamas priešlapis tvirtinamas prie pirmo ir paskutinio bloko lankų siuvimo procese, todėl jų plotis turi būti 5-6 mm didesnis už leidinio plotį (krašto užlenkimui ir užmetimui). Jie rekomenduojami didelio formato ir apimties (virš 40 mm), mažo tiražo, dovanojimui skirtiems leidiniams. Užmetami priešlapiai taikomi mažos apimties leidiniams, komplektuojamiems įdedant „lankas į lanką“. Jie skirstomi į viengubus ir dvigubus. Viengubas priešlapis - tai toks pat, kaip ir paprastas priklijuojamas, tik prie lanko nepriklijuojamas, o užmetamas kaip atskiras lankas ant viso bloko ir segimo būdu pritvirtinamas prie

- 19 - Priešlapiai ir jų prijungimas bloko. Dvigubas – tai du viengubi priešlapiai, suformuojami dviem lygiagrečiais ar statmenais lenkimais. Juos rekomenduojama gaminti iš 140-160 g/m2 popieriaus. „Savas“ priešlapis atskyrai negaminamas. Jo funkcijas atlieka du pirmi ir paskutiniai leidinio bloko lapai. Tokius priešlapius rekomenduojama taikyti leidiniuose, kurių bloko storis iki 20 mm, lankai atspausdinti ant ne mažiau kaip 100 g/m2 (140 μm storio) popieriaus, plaušų krypties padėtis sutampa su nugarėlės lenkimo linija. Tai pats ekonomiškiausias priešlapis, kadangi neatliekami papildomi procesai – spausdinimas, lankstymas, priklijavimas. Tačiau blokų statymo proceso broką ištaisyti - sudėtingiau.

- 20 - Medijų produktų gamyba 2 Blokų komplektavimas Sulankstytus lankus ir papildomas dalis komplektuojant (angl. gathering) suformuojamas leidinio blokas. Komplektavimo būdas priklauso nuo bloko storio ir tvirtinimo būdo. Jis nustatomas prieš lankavimą bei spaudos formų gamybą. Sulankstyti lankai komplektuojami įdedant „lanką į lanką“ arba parenkant „lankas prie lanko“. 13 pav. Lankų komplektavimas: a) įdedant – „lankas į lanką“, b) parenkant –„lankas prie lanko“ (Handbook of print media, 2001) Nedidelės apimties leidiniai (žurnalai, reklaminiai katalogai, knygelės vaikams ir t.t.), sukomplektuoti „lankas į lanką“, segami vielos kabėmis per nugarėlės sulenkimą. Toks parinkimo ir tvirtinimo būdas rekomenduojamas leidiniams, kurių bloko storis ne didesnis nei 6,5 mm ar 112-128 psl. apimtis (priklauso nuo popieriaus storio). Parinkimo „lankas į lanką“ galimybes riboja surinktų lankų išorinio krašto nevienodas išsidėstymas leidinio nugarėlės padėties atžvilgiu - kuo storesnis leidinio blokas, tuo didesnis vidinių lankų poslinkis išorinio krašto link nugarėlės padėties atžvilgiu. 6-6,5 mm storio bloke susidaro 4-5 mm lankų poslinkis. Didesnės apimties leidiniai komplektuojami „lankas prie lanko” ir segami vielos kabėmis per bloko viršų išilgai nugarėlės sulenkimo, klijuojami ar susiuvami. Bloką komplektuojant parinkimo būdu lankai rikiuojami vienas prie kito eilės tvarka. Leidinius, kurių bloko storis didesnis nei 6,5 mm (popierius 80 g/m2) ir 128 psl. apimtis, rekomenduojama komplektuoti parenkant „lankas prie lanko“. Sukomplektuoti blokai – presuojami. Nepresuoti lankai - pakilę ir siuvimo proceso metu nepriglunda vienas prie kito, siūlai nesuformuoja standžių siūlių. Nestandžiai susiūti lankai neužtikrina bloko statymo į viršelį kokybės. Komplektavimo kokybės kontrolė atliekama vizualiai. Tikrinamas lankų eiliškumas surinktame bloke pagal lanko lenkimo vietoje (nugarėlėje) esančias

- 21 - Blokų komplektavimas specialias žymas - signatūras. Šios žymos – tai lanko eilės numeris arba sutartinis ženklas išdėstomas vienodu 3-3,5 mm atstumu. Teisingai sukomplektavus (surinkus) bloką, žymos turi suformuoti „laiptelius“, leistinas nuokrypis - ±0,5 mm. 14 pav. Lankų žymėjimas komplektavimo eiliškumui patikrinti (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 1-teisingas komplektavimas, 2-du vienodi lankai, 3- lankų trūkumas, 4-neteisingas lankų eiliškumas Jei bloke negalima išvengti nepilnos apimties lankų, tai pirmas ir paskutinis lankai turi būti pilni. Pvz., jei blokas komplektuojamas iš 32 psl. lankų, tai 16 puslapių lankas talpinamas ne arčiau kaip trečias pagal eiliškumą nuo pabaigos ar pradžios. Nerekomenduojama komplektuoti bloką siūliniam siuvimui iš lankų su dideliu apimties skirtumu (pvz., jei visi lankai bloke yra po 32 psl., o vienas lankas - 8 psl). Bet kokių sulenkimų (papildomas elementas) dydis turi būti bent 2 mm mažesnis už galutinio produkto matmenis.

- 22 - Medijų produktų gamyba 2 Bloko tvirtinimo būdai Sukomplektuoto bloko lankų sutvirtinimui naudojami šie būdai: • segamasis viela, • siūlinis, • termosiūlinis, • besiūlis klijuojamasis, • siūlinis klijuojamasis, • mechaninis. Segamasis (angl. stitching)– tai bloko tvirtinimas vielos kabėmis per „lankas į lanką“ arba „lankas prie lanko“ surinktų lankų bloką užlenkiant kabės laisvas kojeles į bloko vidų ar išorę. Tai ekonomiškas, paprastas ir patikimas blokų tvirtinimo būdas, atliekamas tam skirtose mašinose ar apdorojimo linijose. Gaminių, segtų viela, stiprumas ir ilgaamžiškumas trumpesnis nei susiūtų siūlais. Tvirtinami viela pilnai sukomplektuoti blokai ir atskyri lankai (nepilni lanko elementai). Nuo komplektavimo būdo priklauso segimo viela variantas: • segimas viela užmetant (leidiniams iki 128 psl.), • segimas viela praskleidžiant, • segimas viela įduriant (iki 15 mm storio blokui). Segimo viela variantas priklauso nuo bloko apimties ir leidinio paskirties. Segimo kokybei turi įtakos ir vielos skersmuo bei jos geometrinis modelis (apvali, plokščia). Vielos skersmuo parenkamas priklausomai nuo bloko apimties ir storio. Lentelėje pateiktos rekomendacijos leidiniams atspausdintiems ant nestoresnio kaip 80 g/m2 popieriaus ir segamiems apvalia viela užmetant (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013). 7 lentelė. Segimo vielos skersmuo priklausomai nuo bloko apimties Bloko apimtis, psl. Vielos skersmuo, mm Bloko apimtis, psl. Vielos skersmuo, mm Iki 16 0,50 48-64 0,65 16-32 0,55 Virš 64 0,70 32-48 0,60 Segimas plokščia viela rekomenduojamas ≤8 mm storio blokams, kilpinis segimas - ≤6 mm. Atliekant technologinį procesą patartina atkreipti dėmesį į estetinius dalykus – kuo plonesnė viela, tuo estetiškiau atrodo leidinys. Pagal ISO 16763:2016 rekomenduojami vielos matmenys.

- 23 - Bloko tvirtinimo būdai 8 lentelė. Segimo vielos skersmuo priklausomai nuo bloko apimties pagal ISO 16763:2016 Bloko storis, mm Vielos klasifikacinis Nr. Vielos skersmuo, mm ≤5 26 0,46 5-10 25 0,51 ≥10 22 0,71 BWG – Birmingamo vielos matmenys, tai Britų vielos matavimo sistema, kuri plačiai naudojama pasaulyje. 1 BWG=7.62 mm (ar 0,3 colio) (vielos matmenys pagal klasifikacinį numerį pateikti https://www.wermac.org/pipes/birmingham_ wire_gauge.html). Kabių kiekis leidinyje priklauso nuo nugarėlės ilgio (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009). 9 lentelė. Kabių kiekis priklausomai nuo nugarėlės ilgio Nugarėlės ilgis, mm Iki 150 150-270 Virš 270 Kabių skaičius 1 2 3 Segimas viela įduriant taikomas blokams, sukomplektuotiems parenkant „lankas prie lanko“, ne storesniems nei 15 mm (bloko apimtis 192-224 psl.). Jei bloko storis didesnis nei 15 mm, tai yra galimybė jį sutvirtinti dviejomis priešpriešinėmis kabėmis (kabių kojelės turi užeiti viena ant kitos ne mažiau kaip po 5 mm). Kabės įduriamos 4 mm ±1 mm atstumu nuo bloko nugarėlės krašto išilgai sulenkimo. Vielos skersmuo parenkamas priklausomai nuo bloko apimties ir storio. Lentelėje pateiktos rekomendacijos leidiniams atspausdintiems ant nestoresnio nei 80 g/m2 popieriaus (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009). 10 lentelė. Segimo vielos skersmuo priklausomai nuo bloko apimties Nugarėlės storis, mm Vielos skersmuo, mm Nugarėlės storis, mm Vielos skersmuo, mm Iki 4 0,40-0,50 15-20 0,75 5-10 0,55-0,65 20-25 0,80 10-15 0,70 Segimas viela įduriant neužtikrina gaminio aukštos kokybės: lapai sunkiai vartosi, paskutiniai lapai nestipriai prisitvirtina. Šis būdas taikomas labai retai. Segimas viela praskleidžiant taikomas blokams sukomplektuotiems tiek parenkant, tiek įdedant, bet naudojamas retai. Segant atskirus lankus tokiu

- 24 - Medijų produktų gamyba 2 būdu rekomenduojama 16 psl. apimties lankams naudoti 0,40-0,45 mm, o 32 psl. lankams – 0,50-0,55 mm skersmens vielą. Komplektuojamiems blokams parenkant kabių padėtis gretutinių lankų nugarėlės sulenkime turi būti paslinkta per kabės ilgį viena kitos atžvilgiu, kad nesusiformuotų per didelis bloko nugarėlės storis (kad nesusidarytų „grybas“). Toks segimo būdas neužtikrina bloko tvirtumo bei gaminio estetiškumo. Segant viela rekomenduojama atkreiti dėmesį į estetinę gaminio išvaizdą, t.y. pasirinkti ploniausią vielą, su kuria galima kokybiškai susegti leidinį. Jų išdėstymui ir kiekiui bloke turi įtakos apipjauto gaminio matmenys. Atstumas tarp kabių priklauso nuo jų kiekio leidinyje: • segant su viena kabe – ji centruojama per nugarėlės ilgį, • segant su 2 kabėmis – atstumas tarp jų turi būti lygus 1⁄2 apipjauto bloko ilgio, • segant su 3 kabėmis – atstumas tarp jų turi būti 1/3 apipjauto bloko ilgio. Atstumas nuo vielos kabių iki apipjauto leidinio krašto turi būti vienodas tiek galvutėje, tiek apatinėje dalyje. Vielos kabių ilgis priklauso nuo leidinio nugarėlės pločio: • jei bloko storis iki 4 mm – tai vielos kabės ilgis 17 mm, • jei bloko storis virš 4 mm – tai vielos kabės ilgis 14 mm. Susegtų viela blokų kokybės kontrolė atliekama pagal vertinimo kriterijus. Tikrinama: • kabių skaičius bloke, • kabių išdėstymas bloke, atstumas tarp kabių, • vielos skersmuo, • vielos kabių poslinkis nugarėlės sulenkimo padėties atžvilgiu, leistinas nuokrypis - ne • daugiau ≤0,5 mm, • vielos kabių kojelių glaudus prisispaudimas prie bloko, • kabių kojelių ilgio vienodumas, tarpas tarp kojelių ≤3 mm, • segimo standumas, • komplektavimo teisingumas (lankų eiliškumas), • blokų pažeida (popieriaus įplyšimai, dažų dėmės), deformacija.

- 25 - Bloko tvirtinimo būdai a) b) 15 pav. Susegimas viela: a) vielos skersmens skirtumai ir bloko pažeida, b) bloko apimties skirtumai ir lapų glaustumas Siūlinis siuvimas – tai pagrindinis blokų tvirtinimo būdas. Tokiu būdu sutvirtinti leidiniai stipresni/tvirtesni už segtus viela ir suklijuotus bei pasižymi ilgaamžiškumu, geresniu vartomumu, informacijos pasiekiamumu atvartuose. Siuvimas atliekamas blokui kaip vienetiniam gaminiui ir atskyram lankui, naudojamam parinkimui. Lankų siuvimas - tai nuoseklus kiekvieno bloko lanko susiuvimas per nugarėlės lenkimą, tuo pačiu pritvirtinant jį prie anksčiau susiūtos bloko dalies pereinant dygsnių siūlams iš lanko į lanką. Siuvimas atliekamas įvairių formų dygsniais: • paprastu brošiūriniu (pav., a), • perstatomu brošiūriniu (pav., b), • paprastu įrišimo (pav., c), • perstatomu įrišimo (pav., d). 16 pav. Siuvimo dygsniai (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009) Paprasti brošiūriniai dygsniai lankuose formuojami tose pačiose vietose, jų ilgis – vienodas. Šis siuvimo būdas užtikrina bloko tvirtumą, lankų padėties tikslų sutapimą susiūto bloko galvutės dalyje. Privalumas, jog aptikus nekokybišką atvejį, lengva išardyti siūles ir persiūti pusgaminį. Paprastą brošiūrinį siuvimą rekomenduojama taikyti remiantis bloko patvarumo kriterijais:

- 26 - Medijų produktų gamyba 2 • 8 psl. lankus siūti ne daugiau kaip po 10 lankų; • 16 psl. lankus siūti ne daugiau kaip po 20 lankų, nes prie didesnio skaičiaus lankų labai padidėja bloko nugarėlės storis; • 32 psl. lankus naudoti iki 30 lankų bloko apimties (praktikoje daugiausia siuvama perstatomu dygsniu). a) b) 17 pav. Paprastų brošiūrinių dygsnių padėtis skirtinguose lankuose Perstatomi brošiūriniai dygsniai išsidėsto šachmatine tvarka lankų sulenkimuose suformuodami mažesnį nugarėlės storio padidėjimą (iki 50%) ir lankų tarpusavio padėties 1-2 mm poslinkį (pastebimas galvutės ir apatinės dalies kraštuose po siuvimo). Šis siuvimo variantas rekomenduojamas didesnės apimties leidiniams, sudarytiems iš 16 psl. daugiau nei 20 vienetų lankų, (pvz., siūtoms klijuotoms brošiūroms) ir priskirtiems didelio formato (84x108/16, daugiau nei 480 psl.) klasifikacinei grupei. Pastebėjus nekokybišką atvejį, tokius dygsnius išardyti sudėtinga, todėl, kad kilpinio siuvimo vietoje susijungia du skirtingi siūlai, suformuojantys siūles gretutiniuose lankuose. a) b) 18 pav. Perstatomų brošiūrinių dygsnių padėtis skirtinguose lankuose

- 27 - Bloko tvirtinimo būdai Paprastais ir perstatomais įrišimo dygsniais blokai siuvami visada su tvirtinamaja medžiaga, kuri užtikrina stipresnį lankų sutvirtinimą tarpusavyje. Paprastais įrišimo dygsniais rekomenduojama siūti vidutinės ir didelės apimties blokus, sukomplektuotus iš 32 psl. lankų ir sukomplektuotus iš 8 ir 16 psl. ne daugiau kaip iš 10-20 vienetų lankų. Perstatomais įrišimo dygsniais rekomenduojama siūti bet kokius leidinius, nes jie nepadidina bloko nugarėlės storio ir užtikrina gerą lankų sutvirtinimą. Pagrindinis reikalavimas siuvimo kokybei - optimalus dygsnio įtempimas. Pernelyg laisvas siuvimas gali bloginti knygos kokybę - atsiranda siūlų kilpos, lankai prastai sutvirtinami, todėl bloko nugarėlė susiformuoja nestabili. Per stipriai suveržtas siuvimas deformuoja nugarėlę (išlenkia ją į išorinę pusę, sunku apvalinti įrišant), o įtempti siūlai gali įtakoti popieriaus įpjovas greta dygsnio. Labai svarbu tinkamai nustatyti dygsnių skaičių. Jis nustatomas pagal nugarėlės ilgį ir gali svyruoti nuo 4 iki 11 vienetų. Dygsnis privalo būti padarytas per lanko nugarėlės lenkimą. Leidžiamas nuotolis nuo jo ne didesnis kaip +/- 0,5 mm. Dygsnių kiekis siūlėje ir vidinio dygsnio ilgis priklauso nuo lanko matmenų ir siūlų bei popieriaus stiprumo santykio tvirtinimo vietose. Siūlinio siuvimo mašinos turi užtikrinti pakankamą ir tolygų siūlų įtempimą. Siuvimo stiprumas priklauso nuo: • popieriaus tvirtumo, • lanko apimties, • siūlų tvirtumo ir deformacijos trūkio bandymo metu, • siūlių skaičiaus ir dygsnio ilgio. Siuvimo tvirtumas patikrinamas lanko ar lapo išplėšimo iš bloko metodu. Jeigu paskutinis lenkimas, lygiagretus popieriaus pluošto krypties padėčiai, daro įtaką geresnei leidinio ir lankstymo kokybei, tai popieriaus atsparumas įpjovoms yra didesnis skersine kryptimi. Išplėšus lapą ar kelis lapus iš bloko, dygsniuose atsiranda laisvumas ir nestabilumas. Siūlų tvirtumas turi būti didesnis nei popieriaus lapo atsparumas įpjovoms, bet mažesnis už lanko atsparumą skirtingo pobūdžio geometrinių prapjovų konfigūracijų susiformavimui. Optimaliu siūlų tvirtumu laikomas jų atsparumas 70-80 kN apkrovos tempimo jėgų poveikiui. Kuo didesnis siūlų absoliutus prailgėjimas tempimo metu, tuo mažesnė popieriaus pažeidos tikimybė greta adatų pradurimo vietų, tuo didesnis siuvimo tvirtumas. Siūlų tvirtumas priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti, jų storio ir sudėjimo į pluoštą. Siūlai, pagaminti iš sintetinių plaušų (kapronas, lavsanas), yra stipresni už medvilninius.

- 28 - Medijų produktų gamyba 2 Jų storis priklauso nuo tiražinio popieriaus kokybės, lankų apimties, lankų kiekio bloke. Jei leidiniui naudojamas plonas, kalandruotas popierius, o blokas susideda iš didelio kiekio plonų lankų, tai siūlų storis rekomenduojamas minimalus. Dygsnių kiekis daro poveikį siuvimo stiprumui. Kuo daugiau dygsnių, tuo stipriau susiuvamas blokas. Dygsnio ilgis mažiau įtakoja siuvimo tvirtumą, kadangi didėjant dygsnių ilgiui jungiamų lankų elementų skaičius nesikeičia. Dygsnių pobūdis nustatomi pagal aspektus: • siūtas trauktas brošiūras siūti 14-19 mm ilgio dygsniais, • knygų blokus siūti 19 mm ilgio dygsniais, • termosiūliniu būdu siūti ≥12 mm ilgio dygsniais su ≤38 mm skiriančia riba tarp jų, • mažo formato leidinius siūti 2-3 dygsniais, • vidutinio formato leidinius (nuo 70x90/16) – 3-5 dygsniais, • didelio formato leidinius –5-7 dygsniais. Dygsnių kiekis bloke priklauso nuo leidinio formato. 11 lentelė. Dygsnių kiekis bloke priklausomai nuo leidinio formato ir nugarėlės ilgio

- 29 - Bloko tvirtinimo būdai Dygsnių kiekis, vnt. (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009) Pagal ISO 16763:2016 Leidinio formatas, cm Paprasti dygsniai Perstatomi dygsniai Nugarėlės ilgis, mm Maksimalus atstumas nuo galvutės iki dygsnio, mm Dygsnių kiekis, vnt. 84x108/8 70x108/8 70x100/8 6-7 - ≥420 25 8 60x90/8 60x84/8 5-6 5 297-420 25 6 84x108/16 70x108/16 70x100/16 4-5 5 210-296 20 4 75x90/16 70x90/16 60x90/16 60x84/16 84x108/32 3-4 4 148-209 15 3 75x90/32 70x108/32 70x100/32 70x90/32 3 3 105-147 15 2 60x90/32 60x84/32 3 - - - - Apipjautame bloke atstumas nuo viršutinio bloko krašto iki dygsnio turi būti 4-5 mm mažesnis už atstumą iki dygsnio nuo apatinio krašto. Siuvamiems lankams rekomenduojamas šleifas iki 6-8 mm dėl didesnio siuvimo proceso našumo. Papildomi lankų elementai (pvz., priešlapiai) turi būti lygūs trumpajai lanko kraštinei, o apgaubiami lanku ar lankas jais – lygūs kraštinei su šleifu. Siuvimo tvirtumas charakterizuojamas bloko nugarėlės poslinkiu veikiant 1 kg svareliu. Lentelėje pateiktas leistinas bloko nugarėlės poslinkis priklausomai nuo jo storio (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013).

- 30 - Medijų produktų gamyba 2 12 lentelė. Nugarėlės poslinkio leistinos ribos Bloko storis, mm Nugarėlės poslinkis, mm Bloko storis, mm Nugarėlės poslinkis, mm 11-15 3,0-4,0 36-40 9,5-11,5 16-20 4,5-5,5 41-45 11,0-13,0 21-25 5,5-7,0 46-50 12,0-14,5 26-30 7,0-8,5 50-55 13,0-16,0 31-35 8,0-10,5 55-60 14,5-17,5 19 pav. Bloko poslinkio nustatymas: T-bloko storis, S-poslinkis (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Susiūtas leidinio blokas liniuote 1, įdėta į žemutinį lanką, prispaudžiamas prie atramos. Prie viršutinio lanko vidurio pritvirtinami spaustukai 2, sujungti lynu 3 su 1 kg svareliu 4. Rankena 5 atlaisvinus svarelį, viršutinis bloko lankas pasislenka apatinio lanko padėties atžvilgiu. Poslinkio dydis S išmatuojamas liniuote ir sulyginamas su rekomenduojamomis reikšmėmis. Susiūtuose blokuose negali būti apverstų lankų, sumaišytas lankų eiliškumas, siūlų trūkių, nesuformuotų (paleistų) dygsnių, adatų pradūrimų šalia lanko sulenkimo, popieriuas įpjovų, deformuotų (raukšlėtų) lapų. a) b) 20 pav. Popieriaus įpjovos

- 31 - Bloko tvirtinimo būdai Besiūlis klijuojamasis – tai nesusiūtų ir nesusegtų bloko lapų sutvirtinimas klijais. Šio tvirtinimo būdo naudojami variantai: • su lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimu (pav., a), • su daliniu lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimu (pav., b), • be lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimo (pav., a). a) b) c) 21 pav. Besiūlis klijuojamasis blokų tvirtinimo būdas Labiausiai paplitęs klijuojamasis blokų tvirtinimo variantas - su pilnu lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimu. Jis apjungia šiuos technologinius procesus: 1. Lankų, surinktų į bloką, sulenkimų frezavimas. 2. Nugarėlės apdorojimas (krašto šiurkštinimas, įpjovų darymas). 3. Viršelio paviršiaus paruošimas prieš klijų užnešimą (bigavimas). 4. Klijų sluoksnio užnešimas ant nugarėlės ir bloko šonų. 5. Tvirtinimo medžiagos priklijavimas ant nugarėlės ar dengimas viršeliu. 6. Klijų sluoksnio stabilizacija (džiovinimas ir vėsinimas). Šiam blokų tvirtinimo būdui labiausiai tinkamas mažai kalandruotas, nekreidinis ir purus popierius, lengvai absorbuojantis klijus. Lankų apimčiai griežtų reikalavimų nėra, leistini įvairios apimties. Technologinio proceso metu nupjaunama lanko nugarėlės sulenkimo dalis sumažina lapo plotį, todėl rekomenduojama padidinti vidinį lauką, kad išliktų numatyti apipjauto puslapio formato matmenys. Vidinio lauko pločio absoliutus padidinimas priklauso nuo lankų apimties: 16 puslapių lanke padidinamas – 2,5-3 mm, 32 psl. lanke – 4-5 mm.

- 32 - Medijų produktų gamyba 2 22 pav. Besiūlis klijuojamasis su lankų nugarėlių linkių pašalinimu blokų tvirtinimo būdas: 1-blokas, 2-bloko transportavimo gnybtai (spaustuvai), 3-įgilinimai,4-freza,5-klijų sluoksnis ant nugarėlės, 6-klijų užnešimo aparatas, 7- klijai įgilinimuose, 8-šoninis klijų užnešimo aparatas, 9- klijai bloko šonuose, 10-nufrezuotas lanko linkis (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Nugarėlės apdorojimas po lankų linkių pašalinimo (nufrezavimo) daro įtaką lapų sukibimo tvirtumui. Pjovimo zonoje atliekamas prapjovos sienelės šiurkštinimas (pašiaušimas) su įpjovomis mechaniniu būdu. Suformuotas modelis apdoroto bloko krašte padidina lapų sukibimo su klijais plotą ir gerina klijų įsiskverbimą į lapo krašto gilumą. Rekomenduojamas įpjovų gylis nuo 0,8 iki 1,5 mm atliktas 2-20 mm žingsniu. Kreidiniam ir storesniam popieriui įpjovos (įgilinimai) daromos didesnės negu nekreidiniam popieriui. Besiūlis klijuojamasis blokų tvirtinimo būdas plačiai taikomas ne tik trauktų brošiūrų gamybai, bet ir kieto įrišimo knygoms. Išskiriami privalumai: • didelis gamybos našumas, nepriklausantis nuo leidinio apimties, lankų kiekio ir bloko storio; • srautinio proceso linijoje galimybė; • mažos darbo laiko ir lėšų sąnaudos. Šis tvirtinimo būdas reikalauja klijų rūšies teisingo parinkimo, griežtos technologijos eigos ir režimų laikymosi apdorojant ruošinius. Rekomenduojama naudoti polivinilacetatinius dispersinius (PVA) klijus, sudėtyje turinčius 50- 53% sauso komponento 30-60 s klampos, ir termoklijus. PVA klijai pasižymi geromis lipnumo savybėmis, stabilumu, greitu džiūvimu, suformuojant bespalvią elastingą plėvelę. Tačiau jie neatsparūs šalčiui, esant -5o C temperatūrai plėvelė tampa trapi (sunkina transportavimo sąlygas, verčiant leidinį girdimas traškesys). Termoklijai – tai kietas ir elastingas kambario temperatūros sąlygomis polimeras, turintis įvairius priedus savo sudėtyje. Kaitinant iki 100- 180oC temperatūros jie suminkštėja ir tampa klampūs (tokioje būsenoje užnešami ant bloko nugarėlės). Atvėsinus iki kambario temperatūros klijai greitai sukietėja ir suformuoja plėvelę. Termoklijų negalima naudoti be pakaitinimo įrenginio, o proceso metu turi būti

- 33 - Bloko tvirtinimo būdai palaikoma pastovi klijų temperatūra (pvz. Henkel Sitomelt V220 T=120-150o C, Henkel Technomelt Q3218 T=170o C). Esant žemesnei temperatūrai klijai tampa klampesni ir apsunkina darbą, nes jie neįsiskverbia į mažas popieriaus poras. Per mažos klampos klijai giliau įsiskverbia į popieriaus gilumą ir gali pažeisti neklijuojamas vietas, mažinti lapų sukibimo tvirtumą, įtakoti nesuklijuotų vietų atsiradimo galimybę. Skystoje būsenoje klijai pasižymi lipnumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu šalčiui, suformuoja elastingą plėvelę. Klijams keliami reikalavimai – netoksiškumas, stiprus klijuojamų paviršių sujungimas, neputojimas klijavimo proceso metu. Paviršių suklijavimo stiprumui daro įtaką ne tik medžiagų fizikinė ir cheminė prigimtis, paviršių paruošimas, lietimosi plotas, bet ir pagrįstas adhezijos (prilipimas) ir kohezijos (sukibimas dėl molekulių sąveikos, molekulių susijungimas) procesais. Klijų adhezija neturi viršyti jų kohezijos, o be to adhezija ir kohezija neturi viršyti klijuojamų paviršių tvirtumo. Polimerai su maža polimerizacija pasižymi geromis adhezinėmis savybėmis, bet žema kohezija. Polimerai su didele molekuline mase, nepasižymi puikia adhezija, be to turi aukštą koheziją. Klijų plėvelė laikui bėgant neturi keisti savo savybių, deformuojant suklijuotus paviršius – netrupėti, nesenti. Senėjimas pasireiškia mechaninių savybių pokyčiu, pažeista klijų plėvelė gali įtakoti lapų išbyrėjimą iš bloko. Dalinis lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimas atliekamas perforuojant paskutinius sulenkimus, išfrezuojant 15-18 mm ilgio zonas 3-5 mm žingsniu ir frezuojant vidurinę nugarėlės dalį. Tokiu būdu pašalinama 60-80% lankų sulenkimų nugarėlėje dėl klijų prasiskverbimo į vidų ir lapų sutvirtinimo klijavimo metu. Optimali klijavimo kokybė pasiekiama naudojant tik 8 ir 16 psl. lankus. 32 puslapių lankai (jei be perforacijos lanko sulenkime) pasižymi trūkumais: reikia giliai frezuoti, klijų patekimas į vidinius lapus sudėtingesnis, leidinio vartomumas blogesnis ir tvirtumas mažesnis. Lanko paskutinio linkio perforavimas (perforacija 10-11 mm : 4 mm) lankstymo metu pagerina suklijavimo stiprumą. Blokus, suformuotus iš plonų lankų, pakanka nufrezuoti 1-1,5 mm (vidinis laukas padidinamas iki 2 mm). Blokai, suformuoti iš lankų su perforacija nugarėlės dalyje, suklijuojami ir be frezavimo, kadangi per ertmes klijai sėkmingai įsiskverbia ir sutvirtina vidinius lapus. Tvirtinimas be lankų linkių bloko nugarėlėje pašalinimo atliekamas vieno lenkimo lankams, kurie tik suklijuojami tarpusavyje (frezavimas neatliekamas). Besiūlio klijuojamojo blokų tvirtinimo būdo kokybė priklauso nuo klijų rūšies ir koncentracijos, popieriaus masės, lygumo, storio, įklijinimo, plaušų krypties padėties, mechaninio nugarėlės apdorojimo. Nerekomenduojama naudoti didelės

- 34 - Medijų produktų gamyba 2 masės ir storio, skersinės krypties nugarėlės padėties atžvilgiu popieriaus, nes tai daro įtaką didelių suardomų jėgų, veikiančių klijų plėvelę verčiant lapus bloke, atsiradimui. Skersinės krypties popieriaus, užnešus klijus, deformacija (banguotumas) daro įtaką raukšlių susiformavimui. Gaminio kokybės kontrolė atliekama po 1 val. bloko suklijavimo termoklijais ir po 3 val. suklijavimo šaltais (PVA) klijais. Kokybė vertinama pagal kriterijus: frezavimo kokybė, klijų sluoksnio storis ir suklijavimo tvirtumas. Klijų įsiskverbimas į lapo gilumą neturi viršyti 1,0 mm. Klijų kiekis turi būti toks, kad susiformavęs plėvelės sluoksnis užpildytų visus paviršiaus nelygumus ir būtų reikiamo storio per visą plotą. Nepakankamas klijų kiekis daro įtaką suklijavimo stiprumo mažėjimui ir porų atsiradimui sluoksnyje. Leidinio bloko tvirtumas priklauso ir nuo susiformavusios klijų plėvelės storio, t.y. kuo plonesnė klijų plėvelė, tuo didesnis suklijavimo tvirtumas.

- 35 - Mechaninis leidinių blokų tvirtinimas Mechaninis (sukabinamasis įrišimas, angl. single-sheet binding) - tai blokų tvirtinimo būdas, naudojant metalines ar plastikines tvirtinimo priemones. Blokai tvirtinami spirale, svirtiniais ar įvairaus tipo žiedais, varžtais ir kniedėmis. Mechaninis tvirtinimas atliekamas apipjojus leidinio bloko visas keturias kraštines pagal reikiamus matmenis ir padarius išėmas medžiagoje tvirtinimo detalių pervėrimui. Plačiai paplitęs įrišimas su užsegimo mechanizmais. Dokumentų saugojimui naudojami segtuvai, kuriuose lapai tvirtinami įvairaus tipo žiedais. Privalumas – neatliekami papildomi procesai, tačiau segtuvo gamyba apima dideles sąnaudas. 23 pav. Tvirtinimas įvairaus tipo žiedais Įrišimo spirale procesas pagrįstas išėmų iškertimu 2-5 mm atstumu nuo bloko krašto lygiagrečiai nugarėlės padėčiai ir spiralės įverimu. Perforacija (iškirtimas) atliekama atskiriems lapams arba parinktiems blokams (angl. collating) ne didesnėmis kaip 3,5 mm storio lapų šūsnimis. Išėma medžiagoje būna apvalios, kvadratinės ir stačiakampio formos, priklausomai nuo veriamos spiralės pobūdžio.

- 36 - Medijų produktų gamyba 2 Tokiu būdu įrištų leidinių viršelio plotis padidinamas pridedant prie nugarėlės kraštinės 2-3 mm ploto, kuris užtikrintų pagal spiralės lanką susiformavusio bloko išorinės kraštinės linkio padengimą. Leidiniai įrišti spirale pasižymi privalumais, t.y. geras vartomumas (puslapiai atsiverčia 360o kampu), patogūs vartoti, nėra apribojimų formatams ir medžiagoms, bet turi ir trūkumų: keisti informacijos juose neįmanoma, sudėtinga talpinti lentynose dėl nugarėlės praplatėjimo. Bloko tvirtinimas spirale atliekamas su rankinėmis (400-800 vnt/val.), pusautomatinėmis (600-1000 vnt./val.) ir automatinėmis (110 ciklų/min) mašinomis. Metaline spirale įrišimo variantas naudojamas blokams iki 27 mm (pvz., sieninių kalendorių, katalogų ir t.t.) storio, plastikine – iki 45 mm. Pagrindiniai reikalavimai įrišimo kokybei – leidinyje suformuotos kilpos turi būti uždaros ir nedeformuotos dėl slėgio poveikio proceso metu, vielų galai negali kyšoti iš produkto. a) a) a) 24 pav. Įrišimo spirale variantai: a) metaline spirale, b) plastikine spirale, c) plastikine spirale

- 37 - Mechaninis leidinių blokų tvirtinimas 13 Lentelėje pateiktos ISO 16763:2016 rekomendacijos įrišimui metaline spirale (Wire-O Binding): Spiralės dydis, mm Gaminio storis (su viršeliu), mm Išėmos matmenys, mm Žingsnis, mm Atstumas iki išėmos, mm Įrišimo spirale pavyzdys 4,8 3,0 4x4 8,47 2,0 6,4 4,0 4x4 8,47 2,5 7,9 6,0 4x4 8,47 3,0 9,5 7,5 4x4 8,47 3,0 11,1 8,5 5x4 8,47 3,0 12,7 10,0 5x4 8,47 3,0 14,3 12,0 5x4 8,47 3,0 15,9 13,5 5x5 12,7 3,5 19,0 14,5 5x5 12,7 3,5 22,2 17,5 6x6 12,7 4,0 25,4 22,0 6x6 12,7 4,0 31,8 27,0 6x6 12,7 5,0

- 38 - Medijų produktų gamyba 2 14 Lentelėje pateiktos ISO 16763:2016 rekomendacijos įrišimui plastikine spirale (Spiral Binding): Spiralės dydis, mm Gaminio storis (su viršeliu), mm Išėmos skersmuo, mm Žingsnis, mm Atstumas iki išėmos, mm Įrišimo spirale pavyzdys 4,8 3,0 4,7 8,47 2,0 6,4 4,0 6,3 8,47 2,5 7,9 6,0 7,9 8,47 3,0 9,5 7,5 9,5 8,47 3,0 11,1 8,5 11,0 8,47 3,0 12,7 10,0 12,7 8,47 3,0 14,3 12,0 14,3 8,47 3,0 15,9 13,5 16,0 12,7 3,5 19,0 14,5 19,0 12,7 3,5 22,2 17,5 22,2 12,7 4,0 25,4 22,0 25,4 12,7 4,0 31,8 27,0 30,0 12,7 5,0

- 39 - Mechaninis leidinių blokų tvirtinimas Sukabinimas varžtais – tai įrišimas su išskirtine galimybe nesunkiai pakeisti ir savarankiškai atnaujinti bloke esamą informaciją. Įrišimui naudojami metaliniai, žalvariniai, nikeliuoti arba spalvoti plastikiniai knygų varžtai. Varžtas sujungia (suveržia) leidinio bloko elementus, prakišant metalinį strypelį su sriegiais per padarytas išėmas, ir sutvirtina juos, priveržiant arba atlaisvinant sukamuoju judesiu veržlę. Taip tvirtinami katalogai, gaminių pavyzdžių kolekcijos, valgiaraščiai, prezentacijoms skirta iliustracinė informacija ir kt. Įrišimas knygų varžtais įgalina informacinę medžiagą sutvirtinti tiek įprasto leidinio pavidalu, tiek išsiskleidžiančios vėduoklės principu. 25 pav. Įrišimas varžtais Leidinio elementų įrišimas kniedėmis atliekamas taip pat, kaip su vienu varžtu. Taip sukabinto gaminio elementai suformuoja išskleidžiančios vėduoklės principo bloką.

- 40 - Medijų produktų gamyba 2 Viršelių ir įrišimų klasifikacija Leidinio blokas apgaubiamas plonu standaus popieriaus ar kartono viršeliu arba kietu statomojo įrišimo viršeliu. Tai išorinio apipavidalinimo elementas, apsaugantis leidinio lapus nuo drėgmės, sutepimų, smulkių organinės ar mineralinės kilmės dalelių ir skirtingo pobūdžio išorinių veiksnių poveikio pažeidimų. Viršeliai atlieka informacines, apsaugines ir vartojiškumo funkcijas. Vizualinis viršelio išpildymas grindžiamas estetiniu pobūdžiu ir reklaminės paskirties raiškos forma. Jo konstrukcija, įrišimo medžiagos ir apdaila priklauso nuo turinio ir naudojimo tikslų. Todėl jie turi būti išvaizdūs, atsparūs, bet tuo pačiu apimti mažas gamybos sąnaudas. Viršelio konstrukcija turi būti technologinė todėl, kad jo gamybos ir jungimo su bloku procesai būtų atliekami automatizuotai. Viršeliai klasifikuojami remiantis gamybos technologiniais požymiais, išskiriant devynis tipus su skiriamosiomis ypatybėmis, būdingomis klijuotoms ir segtoms brošiūroms bei statomojo įrišimo leidiniams. Kiekvieno jų minkšto ir kieto įrišimo viršeliai skiriasi pagal savo konstrukciją (skirstomi ir pagal jungimo su viršeliu būdą), nugarėlės formą, kantų pobūdį ir jų geometrinę konfigūraciją. Viršelių rūšys ir jų skiriamosios ypatybės: Nr. 1 - viršelis segimui užmetant. Viršelis iš vienos detalės (vientisas) skirtas leidiniams, sukomplektuotiems įdedant „lankas į lanką“ (segtos brošiūros), be kantų, kampai statūs. Tvirtinami užmetant kartu su lankais viela. 26 pav. Minkštų viršelių tipai ir jų konstrukciniai elementai: 1-viršelis, 2-viršelio puselės, 3-apkraštavimo medžiaga, 4-blokas, 5- segimo kabės, 6-klijai (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013)

- 41 - Viršelių ir įrišimų klasifikacija Nr. 2 – paprasto klijuojamo įrišimo (traukimo) viršelis. Viršelis iš vienos dedalės (vientisinis) brošiūriniams leidiniams, kurių blokai sukomplektuoti parenkant „lankas prie lanko“. Viršelis priklijuojamas prie bloko tik nugarėlės dalyje. Bloko nugarėlė tiesi, kampai statūs. Leidinio blokas apipjaunamas iš trijų pusių kartu su viršeliu (viršelis be kantų). Rekomenduojama blokams suformuotiems iš daugiau nei penkių 32 psl. apimties lankų. Nr. 3 – klijuojamojo įrišimo (trauktas) be kantų tvirtinimui praskleidžiant. Viršelis iš vienos detalės (vientisinis) priklijuojamas prie nugarėlės ir 5-7 mm pločio klijų juosta prie išorinių (pirmo ir paskutinio) puslapių išilgai bloko nugarėlės krašto. Nugarėlė tiesi, kampai statūs. Leidinio blokas apipjaunamas iš trijų pusių kartu su viršeliu (viršelis be kantų). Taikomas 4-40 mm ir platesnėms trauktoms brošiūroms. Nr. 4 – sudėtinis klijuojamojo įrišimo (trauktas) apkraštuota nugarėle. Viršelis sudarytas iš dviejų detalių (sudėtinis) – padengimo medžiagos ir nugarėlės tvirtinimo medžiagos. Blokas komplektuojamas parenkant, nugarėlė tiesi, kampai statūs. Leidinio blokas apipjaunamas iš trijų pusių kartu su viršeliu (viršelis be kantų). Viršelio padengimo medžiaga - popierius, skaidrus polimeras ar kartonas nestoresnis nei 0,9 mm. Nugarėlei naudojama įrišimo medžiaga su popieriniu pagrindu. Nr. 5 – sudėtinis statomojo įrišimo viršelis. Viršelis sudarytas iš nugarėlės medžiagos ir dviejų kartono puselių, padengtų įrišimo medžiaga arba popieriumi. Viršelis su kantais, kampai statūs (arba užapvalinti), nugarėlė apvali (arba tiesi). Tokio tipo viršeliai nepasižymi ilgaamžiškumu. 27 pav. Statomojo įrišimo viršelių rūšys ir jų konstrukciniai elementai: 1-kartono puselė, 2-blokas, 3-priešlapis, 4- nugarėlės medžiaga, 5-uždedama nugarėlė, 6-nugarėlės apkraštavimas (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013)

- 42 - Medijų produktų gamyba 2 Nr. 6 – vientisinis statomojo įrišimo viršelis. Viršelis iš vienos dalies, pagamintos iš kartono, laminuoto ir nelaminuoto popieriaus, audinio pakaitalo bei plastikato. Gali būti su kantais (integral) ir be jų (apipjautas kartu su bloku), kampai statūs arba užapvalinti, priklausomai nuo naudojamos medžiagos. Nugarėlė tiesi arba apvali, priklausomai nuo bloko apimties. Leidinio masė su tokiu viršeliu 15-20% mažesnė už tradicinį kietviršį. Nr. 7 - vientisinis su kantais statomojo įrišimo viršelis. Viršelis sudarytas iš dviejų elementų - kartono puselės ir priešnugario, padengtų vientisu įrišimo medžiagos padengimu. Padengimui naudojamas laminuotas popierius, įrišimo medžiaga su audinio ar popieriaus pagrindu. Priešnugaris iš popieriaus ar kartono, priklausomai nuo pobūdžio. Nugarėlė tiesi ar apvalinta. Kampai statūs, gali būti ir užapvalinti. Nr. 8 – statomojo įrišimo viršelis su pridėtinėmis puselėmis ir pridėtine nugarėle. Kartono puselės padengtos medžiaga jas apgaubiant iš visų pusių. Nugarėlė padengta medžiaga apgaubiant iš dviejų pusių (apačios ir viršaus). Puselių padengimui naudojama bet kokia įrišimo medžiaga ar laminuotas popierius. Nugarėlei naudojamos įrišimo medžiagos su audinio ir popieriniu pagrindu. Priešnugaris iš kartono, nugarėlė tiesi. Nugarėlė ir puselės bloko formato atžvilgiu turi kantus, kampai statūs. Nr. 9 – statomojo įrišimo viršelis su pridėtinėmis puselėmis ir apkraštuota nugarėle. Kartono puselės padengtos medžiaga jas apgaubiant iš visų keturių pusių. Nugarėlei naudojama apkraštavimo medžiaga. Kartono puselės su kantais, kampai statūs. Atlikus nugarėlės apkraštavimą prie apipjauto bloko iš trijų pusių (nugarėlė tiesi, priešlapiai priklijuoti) priklijuojamos pridėtinės puselės. Viršeliui naudojamos tos pačios medžiagos, kaip ir Nr. 8 tipui. Pagal konstrukciją klijuojamojo įrišimo viršeliai skirstomi į: • vientisinius (Nr. 1, 2, 3) - vieno elemento (kartono, medžiagos, plastiko), • sudėtinius (Nr. 4) – sudaryti iš kelių elementų. Pagal konstrukciją statomojo įrišimo viršeliai skirstomi į: • vieno elemento (Nr.6) - kartono, medžiagos, plastiko. • vientisinius (Nr.7), sudarytus iš keturių dalių – popierinio, odinio, audinio, plastiko • padengimo, dviejų kartono puselių ir priešnugario. • sudėtinius (Nr.5, 8, 9), susudarytus iš šešių dalių - audinio ar odinės nugarėlės, dviejų popierinių ar medžiaginių padengimo puselių, dviejų kartono puselių ir priešnugario.

- 43 - Viršelių ir įrišimų klasifikacija Pagal nugarėlės formą viršeliai skirstomi į: su tiesia nugarėle, su apvalia nugarėle. Klijuojamojo ir statomojo įrišimo viršeliai būna su kantais ir be jų (apipjauti kartu su bloku). Pagal viršelio kampų formą skirstomi į: • klijuojamojo įrišimo viršeliai tik su stačiais kampais, retais atvejais - su užapvalintais, • statomojo įrišimo viršeliai – su stačiais ir užapvalintais kampais. Pagal apipavidalinimą klijuojamojo ir statomojo įrišimo viršeliai būna: • spausdinti, • su apdaila (folijavimas, UV lakavimas ir t.t.), • su kombinuotu apipavidalinimu. Pagal puselių standumą viršeliai skirstomi į: minkštus, lanksčius, kietus, standžius. Viršelių konstrukcijos ypatybių ir įrišimo pobūdžio klasifikaciniai modeliai skiriasi. Praktikoje plačiai paplitęs leidinio gamybos technologinio proceso apibūdinimas pagal įrišimo būdo klasifikacinį modelį. Išskiriami du įrišimo būdai: statomasis knygų įrišimas ir klijuojamasis. Statomasis knygų įrišimas – tai viršelio tvirtinimas su bloku dviejų priešlapių (turi keturis puslapius sulenktus vienu lenkimu pusiau) pagrindu. Blokai įrišami kietais (su knyginio kartono puselėmis) ir lanksčiais (be knyginio kartono puselių) viršeliais. Klijuojamasis įrišimas (traukimas) – tai bloko įrišimas minkštu viršeliu. Priklausomai nuo viršelio konstrukcijos naudojami trys traukimo (brošiūros bloko dengimo) variantai: • paprastas, • praskleidžiant, • su kantais – ant susiūto ir apipjauto iš trijų pusių bloko užtraukto viršelio kraštai yra ilgesni už apipjautą bloką (pvz. su klapanais). Knygos kietu viršeliu ir lanksčiu viršeliu skiriasi naudojamomis jų gamybai medžiagomis ir igaamžiškumu. Kietas įrišimas turi pranašumų lyginant su minkštuoju. Knyga su kietu viršeliu yra geriau apsaugota nuo aplinkos poveikio pažeidimų, skirta ilgesniam ir dažnam vartojimui. Taikomi devyni įrišimo būdai, apjungiantys 11 viršelio rūšių: Nr. 1 – lankstus įrišimas vientiso kartono apipjautinis. Viršelis sudarytas

- 44 - Medijų produktų gamyba 2 iš vientiso elastingo kartono, kurio dydis atitinka dviejų leidinio lapų ir bloko nugarėlės storio dedamųjų ploto matmenis. Atvertimo vietose viršelis biguomas. Blokas jungiamas su viršeliu, priklijuojant prie jų priešlapius. Knygos gamybos proceso metu blokas apipjaunamas iš trijų pusių kartu su priklijuotu viršeliu. Viršelio dydis tampa lygus bloko formatui. Nugarėlė rekomenduojama tiesi, o kampai – užapvalinti. Nr. 2 – lankstus įrišimas vientiso kartono su kantais (integral arba flexi). Pagal konstrukciją viršelis toks pat, kaip ir Nr. 1, skiriasi tuom, kad viršelis turi kantus, t.y. daromas didesnis už bloką. Blokas apipjaunamas iš trijų pusių prieš jungiant su viršeliu. Leidinio nugarėlė gali būti apvali ir tiesi. Įrišimai Nr. 1 ir Nr. 2 nėra išvaizdūs, nepasižymi ilgaamžiškumu ir geru vartomumu. Tačiau jų gamybos sąnaudos nedidelės. Taikomi kišeniniams informaciniams leidiniams. Nr. 3 – lankstus įrišimas vientisos medžiagos/audinio apipjautinis. Statomojo knygų įrišimo viršelis analogiškas viršeliui Nr. 1. Skiriasi tuom, kad vietoj kartono naudojama įrišimo medžiaga/ audinys. Šio viršelio atvertimo vietos nebiguojamos, nes medžiaga pasižymi elastingumu ir užtikrina gerą jo vartomumą. Įrišimas Nr. 3 taikomas kišeniniams informaciniams leidiniams, dokumentams, sąsiuviniams. Pasižymi ilgaamžiškumu, geru vartomumu. 28 pav. Įrišimų būdai (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Nr. 4 – kietas įrišimas vientiso atspaudo su kantais. Viršelis susideda iš keturių dalių: padengimo (popieriaus su atspaudu ar be jo), dviejų knyginio kartono puselių ir priešnugaris. Viršelis gaminamas kaip atskyra knygos konstrukcijos detalė, kuri yra didesnė už apipjautą iš trijų pusių bloką per kantų plotį. Viršelio

- 45 - Viršelių ir įrišimų klasifikacija padengimas laminuojamas. Prieš jungiant viršelį su bloku, pastarojo nugarėlė sutvirtinama klijais ir apkraštuojama. Bloko nugarėlė gali būti tiesi ir apvali. Įrišimas Nr. 4 plačiausiai naudojamas technologinis knygų statymo būdas. Nr. 5 – kietas įrišimas sudėtinis (medžiaga-popierius) su kantais. Viršelio padengimas sudarytas iš trijų elementų – įrišimo medžiagos nugarėlės ir dviejų atspausdintų puselių. Iš viso viršelis turi šešias detales (prie išvardintų prisideda dvi kartono puselės ir priešnugaris). Viršelio gamybos sąnaudos didesnės nei viršelio Nr. 4. Bloko nugarėlė gali būti tiesi ir apvali. Taikomas įvairaus pobūdžio leidiniams. 29 pav. Įrišimų būdai (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Nr. 6 – lankstus įrišimas vientisos medžiagos su kantais (flexi). Viršelių konstrukcija tokia pati kaip Nr. 4, skiriasi tuom, kad vietoj atspaudo padengimui naudojama medžiaga, o vietoj knyginio kartono puselių – standus popierius arba plonas kartonas (pvz., grafinis kartonas). Bloko nugarėlė daroma apvali, viršelio kampus rekomenduojama užapvalinti. Lankstus įrišimas Nr. 6 skirtas žinynams, vadovėliams, akademiniams leidiniams. Nr. 7 – kietas įrišimas vientisos medžiagos su kantais. Viršelio konstrukcija tokia pati, kaip Nr.4 ir Nr. 6, bet padengimui naudojama vientisa įrišimo medžiaga, standumui - knyginio kartono puselės, kampai – statūs. Bloko nugarėlė gali būti tiesi ir apvali. Įrišimas Nr. 7 pasižymi ilgaamžiškumu ir stiprumu. Naudojamas daugiatomiams, turintiems išliekamąją vertę, dažno naudojimo leidiniams. Nr. 8 – kietas įrišimas sudėtinis su kantais (medžiaga-medžiaga). Viršelis analogiškas viršeliui Nr. 5, tik skiriasi padengimo paviršiumi – naudojama įrišimo medžiaga (nugarėlė medžiaga ir kartono puselės padengtos medžiaga). Bloko nugarėlė gali būti tiesi ir apvali. Viršeliui taikomi įvairūs apdailos būdai (folijavimas, blintas ir t.t).

- 46 - Medijų produktų gamyba 2 Įrišimo Nr. 8 viršelis išvaizdus, pasižymi stiprumu ir ilgaamžiškumu, bet apima dideles gamybos sąnaudas. Naudojamas jubiliejiniams, išskirtiniams leidiniams. Nr. 9m – lankstus įrišimas vientiso plastiko su kantais. Šis įrišimas atitinka įrišimą Nr.2, bet viršeliui naudojamas elastingas plastikas. Kampai užapvalinami viršelio gamybos metu, bloko nugarėlė – apvali. Nr. 9s - standus įrišimas vientiso plastiko su kantais. Viršelis susideda iš trijų detalių: padengimo iš elastingo plastiko ir dviejų standaus plastiko puselių, prilydomų prie padengimo viršelio gamybos metu. Bloko nugarėlė daroma – apvali, kampai – užapvalinti. Nr. 9k – kietas įrišimas vientiso plastiko su kantais. Viršelis susideda iš keturių detalių: dviejų sluoksnių elastingo plastiko, tarp kurių talpinamos dvi kartono puselės. Gamybos proceso metu plastiko abu sluoksniai sulydomi pagal viršelio ir puselių perimetrą, ir tokiu būdu abi kartono puselės tampa uždaros tarp dviejų plokštumų. Bloko nugarėlė daroma apvali, kampai – užapvalinti. Įrišimai Nr. 9 naudojami techniniams leidiniams, jie ilgaamžiški, bet brangūs. Nustatyti optimalų įrišimo variantą labai sunku. Visi įrišimai turi savo privalumų ir trūkumų.

- 47 - Leidinių gamybos technologinių procesų etapai Brošiūrų, gaminamų klijuojamuoju besiūliu būdu, technologinių procesų etapai: 1. Su lankų nugarėlių pilnu nufrezavimu arba su daliniu išfrezavimu: • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Bloko sulyginimas ir apspaudimas. • Bloko nugarėlės nufrezavimas (2-3 mm išilgai nugarėlės arba dalinis išfrezavimas). • Klijų vieno (termoklijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) užnešimas ant • nufrezuotos bloko nugarėlės. • Klijų užnešimas ant pirmo ir paskutinio bloko puslapių 3-4 mm pločio juosta išilgai nugarėlės • krašto. • Viršelio bigavimas dviejose (tik nugarėlės briaunos) arba keturiose vietose (dvi nugarėlės briaunos ir dvi lankstės 7 mm atstumu nuo nugarėlės briaunos). • Viršelio jungimas su bloku ir fiksavimas. • Klijų džiovinimas. • Trijų kraštinių apipjovimas (jei vienas blokas); jei blokai pagaminti dupletu – tai jų perpjovimas su diskine freza, ir tik po to trijų kraštinių apipjovimas. • Pakavimas. 2. Su lankų nugarėlių perforacija: • Lanko sulenkimo perforavimas lankstymo metu, atliekant paskutinį lenkimą. • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Bloko sulyginimas ir apspaudimas. • Klijų vieno (termoklijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) užnešimas ant bloko nugarėlės. • Klijų užnešimas ant pirmo ir paskutinio bloko puslapių 3-4 mm pločio juosta išilgai nugarėlės krašto. • Viršelio bigavimas dviejose (tik nugarėlės briaunos) arba keturiose vietose (dvi nugarėlės briaunos ir dvi lankstės 7 mm atstumu nuo

- 48 - Medijų produktų gamyba 2 nugarėlės briaunos). • Viršelio jungimas su bloku ir fiksavimas. • Klijų džiovinimas. • Trijų kraštinių apipjovimas (jei vienas blokas); jei blokai pagaminti dupletu – tai jų perpjovimas su diskine freza, ir tik po to trijų kraštinių apipjovimas. • Pakavimas. Brošiūrų, gaminamų klijuojamuoju siūliniu būdu, technologinių procesų etapai: 1. Su klijuojamuoju siūliniu blokų tvirtinimo būdu: • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Parinktų lankų siuvimas siūlais. • Bloko apspaudimas (stabilizavimas). • Klijų vieno (termoklijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) užnešimas ant bloko nugarėlės. • Klijų užnešimas ant pirmo ir paskutinio bloko puslapių 3-4 mm pločio juosta išilgai nugarėlės krašto. • Viršelio bigavimas dviejose (tik nugarėlės briaunos) arba keturiose vietose (dvi nugarėlės briaunos ir dvi lankstės 7 mm atstumu nuo nugarėlės briaunos). • Viršelio jungimas su bloku ir fiksavimas. • Klijų džiovinimas. • Trijų kraštinių apipjovimas (jei vienas blokas); jei blokai pagaminti dupletu – tai jų perpjovimas su diskine freza, ir tik po to trijų kraštinių apipjovimas. • Pakavimas. 2. Su klijuojamuoju termosiūliniu blokų tvirtinimo būdu: • Siuvimas termosiūlais lankstymo metu (darant priešpaskutinį lenkimą). • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Bloko apspaudimas (stabilizavimas). • Klijų vieno (termoklijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) užnešimas ant bloko nugarėlės. • Klijų užnešimas ant pirmo ir paskutinio bloko puslapių 3-4 mm pločio juosta išilgai nugarėlės krašto.