- 99 - Graviravimas ir pjaustymas lazeriu užtikrina, kad gaminys būtų tinkamai pagamintas ir neturėtų pašalinių defektų. Visos gamybos eigoje reikia kontroliuoti graviruojamų ruošinių ir gaminių kokybę. Prieš gamybą būtinas visų naudojamų medžiagų savybių patikrinimas. Tikrinama vizualiai ir aparatūriniu būdu, taikant optinės mikroskopijos, paviršiaus morfologijos ir spektrofotometrijos būdus. Pjaustant lazeriu apdorojimo parametrai ir aplinkos sąlygos turi įtakos pjovimo našumui, ypač pjovimo efektyvumui, pjovimo briaunos kokybei, o struktūros savybės gali turėti įtakos prapjovos pločiui ir sienelės kokybei (Rejani ir kt., 2021). Daugelyje praktinių pritaikymų dažnai reikia pasirinkti pjovimo lazeriu parametrų reikšmes taip, kad būtų pasiekti du tikslai vienu metu, t. y. norima pjovimo kokybė ir aukštas našumo lygis (Jankovič, 2019).
- 100 - Medijų produktų gamyba 2 Faneros graviravimas ir pjaustymas lazeriu Graviravimo ir pjaustymo lazeriu technologijos pritaikomos daugumos inžinerinių medžiagų apdorojimui, bet jų pritaikymas nehomogeninėms medžiagoms sudėtingas. Fanera - tai lakštinė konstrukcinė medžiaga, suklijuota iš nelyginio skaičiaus lukšto sluoksnių taip, kad gretimuose sluoksniuose medienos pluoštai būtų suglausti 90° kampu (Morkevičius ir kt., 2004). Įvairių apdirbimo lazeriu aspektų modeliavimas skirtingais metodais padeda numatyti kokybės charakteristikas, būtinas bet kokiam gamybos procesui (Schaaf, 2010, cit. iš Begic-Hajdarevic ir kt., 2016). Graviravimo ir pjaustymo lazeriu technologinių procesų veikimo principai ir poveikis medžiagos mikrostruktūrai skirtingi. Tačiau abiem atvejais mikrostruktūra suardoma iš dalies ar per visą medžiagos storį, suformuojant gilią tuštumą arba išėmą, suanglėjusią likusios mikrostruktūros prapjovą ir susidariusias nuodegas. Galutinio produkto abliacijos ir karbonizacijos lygis yra labai svarbūs graviravimo ir pjovimo dujiniu CO2 lazeriu kokybės rodikliai. Abu rodikliai valdomi parenkant atitinkamus lazerio proceso parametrus, kurie yra skirtingi kiekvienai medžiagos rūšiai (Begic-Hajdarevic ir kt., 2016). Apdorojimo kokybei turi įtakos medžiagos fizikinės, mechaninės, šiluminės bei optines savybės (Mushtaq ir kt., 2020). Medienos ir panašių medžiagų nehomogeniškumas bei matmenų nestabilumas dėl jų gebėjimo absorbuoti drėgmę apsunkina apdorojimo kokybę ir rezultatų pakartojamumą (Bogosanovic ir kt., 2012, cit. iš Wagnerova ir kt., 2022). Technologinis procesas daro įtaką medžiagos drėgnio ir temperatūros pokyčiui. Faneros temperatūros pokytis didesnis po lazerinio pjovimo lyginant su graviravimo procesu, tačiau drėgnis sumažėja labiau po lazerinio graviravimo. Graviruojant ir pjaustant medžiagą CO2 lazerio skirtingais galios ir greičio režimais, įvyksta mikrostruktūros pokyčių.
- 101 - Faneros graviravimas ir pjaustymas lazeriu a) b) 66 pav. Modelis, sudarytas iš 160 objektų, po graviravimo ir pjaustymo lazeriu: a) beržinės faneros sąveikos su spinduliuote pusė, b) beržinės faneros antra pusė Graviruojant ir pjaustant lazeriu karščio paveiktoje zonoje vyksta medienos anglėjimas. Karbonizuotas medienos gylis yra lygus pluošto pločiui (Dogaru, 1985, cit. iš Petru ir kt., 2014). Maža lazerio galia negali įveikti visos medžiagos storio, o didelė lazerio galia sudegina medieną (Petru ir kt., 2014). Suanglinimo lygis daro įtaką paviršiaus spalvai. Drėgmės kiekio padidėjimas medžiagoje sumažina karbonizacijos lygį, nes energijos perteklius daro poveikį vandens išgarinimui iš medienos (Petru ir kt., 2014). Prapjovos sienelės paviršius padengiamas labai smulkiomis anglies dalelėmis ir jų kiekis didėja didėjant lakšto storiui, bet, didėjant lakšto storiui, pjovimo apimties efektyvumas mažėja (Rejani ir kt., 2021). Lazerinio pjovimo kintamųjų parametrų įtaka anglėjimui pagrįsta karščio paveiktos zonos, paviršiaus šiurkštumo, nuodegų ir dryžių susidarymu apdorojamame paviršiuje (Caiazzo ir kt., 2005;cit. iš Mushtaq ir kt., 2020). Optimalių parametrų parinkimas, karščio paveiktos zonos plotis, matmenų pokyčiai ir energijos sąnaudos gali būti kontroliuojami optimizuojant greitį ir galią (Mushtaq ir kt., 2020). Karščio paveikta zona tiesiogiai priklauso nuo spinduliuotės pluošto sklidimo galios (Choudhury ir kt., 2010), nes ji didėja didėjant lazerio galios poveikiui, o didėjant judėjimo greičiui – mažėja (Sheng ir kt., 1995, cit. iš Madič ir kt., 2012). Pjovimo kokybei didelę įtaką daro spinduliuotės judėjimo greitis (Mushtaq ir kt., 2020). Dėl padidėjusio greičio sumažėja termiškai paveikta sritis, susiformuoja mažiau terminių pažeidimų ruošinyje. Pjovimo gylis kinta atvirkščiai proporcingai didėjant spinduliuotės judėjimo greičiui. Padidėjus pjovimo greičiui ir sumažėjus lazerio spinduliuotės galiai, sumažėja karščio paveiktos zonos plotas (Madič ir kt., 2012; Rajaram ir kt., 2003; Mushtaq ir kt., 2020). Norint pjaustyti skirtingo storio medžiagą, reikalingas kontroliuojamas greitis, kuris padeda pasiekti gerą pjūvio kokybę.
- 102 - Medijų produktų gamyba 2 Lokalizuotos šilumos energijos sklidimo kiekis ir judėjimo greitis daro skirtingą įtaką abliacijos procesui. Graviruojant pašalinto medžiagos sluoksnio storis didėja didėjant galiai ir mažinant skenavimo greitį. Atliekant pjaustymą ir graviravimą CO2 lazeriu susiformuoja (67 pav.): • išėma medžiagoje, paveiktoje spinduliuotės skirtingų parametrų rinkinio ribose, • struktūriniai medžiagos pokyčiai karščio paveiktoje zonoje, neįvykus visiškam lazerio spindulio įsiskverbimui į medžiagos storį, • spalvinis medžiagos pokytis, • įpjova, • plonas mikrostruktūros sluoksnis ar suanglėjusi liekana, neįvykus pilnam medžiagos pašalinimui. a) b) b) 67 pav. Struktūriniai medžiagos pokyčiai karščio paveiktoje zonoje: a) spalvinis pokytis, b) karbonizuota tekstūra, c) suanglėjusi mikrostruktūros liekana Objektuose, kuriuose įvyksta dalinis medžiagos pašalinimas, plokštės antroje pusėje pjaustant lazeriu susiformuoja karbonizuotas ryškiai ir neryškiai matomas kontūras, o graviruojant – karbonizuota plono sluoksnio mikrostruktūros tekstūra (67 pav.). Technologiniai pjaustymo proceso režimai daro poveikį įpjovos pločiui. Medžiagos sąveikos su spinduliuote zonoje didėjant greičiui susiformavusios įpjovos plotis mažėja, bet pažeidimo zona didėja kai spindulio galia padidėja (68 pav.). Kuo ilgesnis spinduliuotės sąveikos laikas su medžiaga, tuo prapjaunamas didesnis medžiagos storis.
- 103 - Faneros graviravimas ir pjaustymas lazeriu a) b) b) 68 pav. Medžiagos sąveikos su spinduliuote zonoje susiformavusios įpjovos plotis su parametrų rinkiniais: a) 8 W ir 4 mm/s, b) 8 W ir 40 mm/s, c) 40 W ir 40 mm/s Remiantis medžiagos pašalinimo kitimų lygių skale galima numatyti įvesties technologinius parametrus atliekant grafinių duomenų atvaizdavimą, pvz., 3 mm storio beržinėje faneroje. Bandinių modelio vertinimo metodika pagrįsta dviem kokybės rodikliais, kurie padeda palyginti ir išryškinti blogiausius ir geriausius rezultatus turinčius objektus. Abliacijos vertinimas grindžiamas medžiagos pašalinimo lygio kintamais duomenimis (išėma, plonas mikrostruktūros sluoksnis, suanglėjusi liekana, įpjova), o antrasis kokybės vertinimo rodiklis – karbonizacija, grindžiamas ne tik prapjovos sienelės spalvinėmis savybėmis, bet ir geometrijos pobūdžiu. Pjūvio kokybės kitimų pobūdis kartojasi darant poveikį skirtingu lazerio galios ir greičio rinkiniu, todėl jie suskirstyti pagal panašius požymius į 5 klases, kiekvienai klasei priskiriant briaunos kokybės kitimo lygio kriterijus (19 lentelė). Sudarytas vizualus pjūvio kokybės vertinimas tikslingas objektų perkėlimo ant plonos sluoksniuotosios medienos paviršiaus atskirų gaminių palyginimui tarpusavyje, nors jų apdirbimo procesas skirtingo pobūdžio. 19 lentelė. Pjūvio kokybės kitimų vizualaus vertinimo lygių skalė Klasė 1 2 3 4 5 Briaunos kokybės kitimo pavyzdys Briaunos kokybės kitimo apibūdinimas Be pakitimų Be pakitimų, bet yra karbonizuotos dėmės Suanglėjimas Suanglėjimas ir suanglėjusios dėmės Suanglėjimas ir pažeista briaunos geometrija Karbonizacijos lygio kokybės vertinimas grindžiamas briaunos anglėjimo lygiu ir suanglėjusių dėmių kiekiu pjūvio zonoje tarp sąveikos su spinduliuote ir apatinės plokštės pusių. Pjūvis su mažiausiais karbonizacijos požymiais susiformuoja
- 104 - Medijų produktų gamyba 2 pjaustant lazeriu su 32–40 W galia ir 8–10 mm/s greičiu, o graviruojant briaunos anglėjimo kokybės rodikliai patenka į suanglėjimo su dėmėmis lygio klasę ir tik minimaliai skyriasi tarpusavyje. Medžiagos (fanera, popierius, audinys, oda) pusėje be tiesioginės sąveikos su spinduliuote gali susiformuoti įvairių tonų rudos dėmės. Dėmių kiekis ir vizualiai matomas spalvinis jų skirtumas kinta priklausomai nuo greičio ir galios. Didėjantis karbonizuotų dėmių kiekis rodo blogėjančią kokybę. Graviravimo metu faneros antroje pusėje karščio paveiktoje zonoje ir gretimų zonų plote susidaro vizualiai matomas reiškinys – tolygus medienos plokštės paviršiaus vienatonis spalvinis pokytis. Taip įvyksta dėl lokalizuoto lazerio spindulio atliekamo grįžtamojo judesio objekto ploto ribose iki tol, kol suformuoja siekiamą rezultatą pagal įvesties geometrinius matmenis, todėl energijos poveikis, tenkantis plotui, ilgėja. Be to, pvz., mediena turi trūkumą – neatspari šilumos poveikiui ir degi. Didėjant galiai, lazerio spinduliuotės prasiskverbimas gilėja, bet pjovimo greičio padidinimas išlaiko balansą tarp lazerio energijos suvartojimo ir padidinto lazerio prasiskverbimo į medžiagos gilumą. Didėjant medžiagos pašalinimo storiui (abliacijos lygiui), padidėja anglies smulkių dalelių (dulkių) kiekis pjovimo zonoje, todėl graviravimo proceso metu susiformavusi nepageidaujama dulksna padengia likusios medžiagos antrą pusę beržinėje faneroje (69 pav.). Tokį reiškinį galima panaikinti naudojant papildomą technologinį procesą – paviršiaus šlifavimą iki vientiso spalvinio tono plokštumos. a) b) 69 pav. Graviruojant lazeriu karščio paveiktos zonos spinduliuote 40 W galia ir 1 mm/s greičiu beržinės faneros pusių palyginimas: a) sąveikos su spinduliuote pusė, b) anglies dalelių dulksna Medžiagos apdoroto krašto geometrija – svarbus pjūvio kokybės rodiklis. Graviruojant ir pjaustant lazeriu susiformuoja skirtingo pobūdžio geometrinė prapjovos sienelės konfigūracija. Tai susiję su lazerio technologinio proceso metu lokalizuoto spindulio pluošto judėjimo pobūdžiu sąveikos metu su medžiaga ir jos pluošto krypties padėtimi spindulio judėjimo trajektorijai. Analizuojant sienelės paviršių yra labai sudėtinga jį apibūdinti, bet po pjovimo ir graviravimo matomas
- 105 - Faneros graviravimas ir pjaustymas lazeriu akivaizdus terminio apdirbimo pėdsakų (dryžių) modelis apdirbto ruošinio krašte (2 lentelė). Susiformuoja reikšmingi geometriniai pokyčiai, pagrįsti anizotropinėmis medžiagos savybėmis, ir kitimai tarp jos sluoksnių (pvz., medienos lukšto sluoksnių). Padidėjus lazerio galiai, kokybė blogėja, bet padidinus pjovimo greitį, kokybė pagerėja, nes naudojamų graviravimo ir pjovimo sąlygų ribose, didėjant pjovimo greičiui, dryžių tekstūra tampa lygesnė. Naudojant tą patį spinduliuotės judėjimo greitį, didėjant galiai, dryžių modelis tampa netvarkingas. Lyginant prapjovos sienelę po graviravimo ir pjovimo lazeriu aptinkami reikšmingi geometriniai kitimų pobūdžio skirtumai, nuo kurių priklauso bendras gaminio (produkto) vaizdas. Pjaustymas lazeriu pasižymi pranašumu siekiant užtikrinti nežymų terminio apdirbimo pėdsakų modelį medžiagoje. 20 lentelė. Beržinės faneros prapjovos sienelės geometriniai pokyčiai pjūvio zonoje Bandinys Lazerio spinduliuotės judėjimo kryptis sutampa su išorinių sluoksnių tekstūros kryptimi (lygiagretus) Lazerio spinduliuotės judėjimo kryptis statmena išorinių sluoksnių tekstūros krypčiai (skersinis) Galia, Pmin ir greitis, Vmin Galia, Pmax ir greitis, Vmax Galia, Pmin ir greitis, Vmin Galia, Pmax ir greitis, Vmax Beržinė fanera prieš apdirbimą (mechaninis pjūvis) Graviruota beržinė fanera Pjauta beržinė fanera
- 106 - Medijų produktų gamyba 2 Pjovimo zonoje, taikant dujinio CO2 lazerio spinduliuotės poveikį skirtinga galia ir greičiu, apdirbto ruošinio krašte susidaro geometriniai mikrostruktūros pokyčiai. Lyginant prapjovos sienelės kitimus po graviravimo ir pjaustymo lazeriu pastebimas susiformavęs skirtingas terminio apdirbimo pėdsako modelis lygiagrečiai išorinių faneros sluoksnių medienos pluošto krypčiai ir skersine kryptimi. Tokie rezultatai patvirtina pjaustymo lazeriu pranašumą siekiant užtikrinti nežymų terminio apdirbimo pėdsako modelį briaunoje. Pjūvio kokybė užtikrinama nustatant optimalų lazerio spinduliuotės greičio ir galios rinkinį, remiantis medžiagos pašalinimo, prapjovos geometrijos, karbonizacijos lygio kriterijais. Pjaustymo lazeriu kokybei apibūdinti dažnai naudojamas ir paviršiaus šiurkštumas, pjūvio plotis bei karščio paveiktos zonos dydis, kurie tiesiogiai priklauso nuo lazerio spinduliuotės technologinių parametrų rinkinio, užtikrinančio optimalias pjaustymo ir graviravimo sąlygas, naudingas našumui ir sąnaudoms (pasiekti galutinį rezultatą). Pjaustymo lazeriu procese daugelis veiksnių turi įtakos galutinio produkto kokybei. Pagrindinis gamybos tikslas - rasti pjovimo greitį ir lazerio galią, kad būtų pasiektas stabilus procesas ir geriausia pjūvio kokybė. Optimalios pjaustymo lazeriu parametrų reikšmės priklauso nuo medžiagos savybių. Naudojant didelę lazerio galią ir mažą greitį gaunama geriausia pjaustymo kokybė, pagrįsta proceso stabilumu. Taikant mažą lazerio galią ir skenavimo greitį sumažėja anglėjimo, dryžių ir karščio paveiktos zonos susidarymas (Kang ir kt., 2020). Mažo galingumo CO2 lazerių taikymas medžiagos paviršių apdailai ir kontūravimui, pagrįstas pavienių produktų optimalia kokybe.
- 107 - Pospaudiminių procesų kokybės kontrolė Atliekant pospaudiminius procesus turi būti užtikrinta tiek ruošinių, tiek gaminių kokybės kontrolė. Proceso tikslas – išvengti nekokybiškos produkcijos atvejo. Kokybė priklauso nuo medžiagų savybių, procesų organizavimo, techninės bazės, darbuotojų kvalifikacijos. Svarbus aspektas - atlikta įeinama kontrolė visoms medžiagoms, t.y. savybių patikrinimas prieš pradedant gaminti leidinį. Pospaudiminių procesų kontrolės objektams priskiriami: • atspaudai ar sulankstyti lankai, patenkantys po spaudos proceso, • viršelių gamybai skirtos medžiagos (kartonas, įrišimo medžiaga, klijai, apdailos medžiagos), • įrengimų ir priemonių techninė būklė (profilaktinė priežiūra), • medžiagų sandėliavimo sąlygos. Kiekvienam objektui patikrinti nustatomi metodai: prevenciniai ir užkertantys broko atvejus. Prevencinių metodų tikslas – neleisti įvykti brokui. Tokia kontrolė atliekama kiekvieno proceso metu, kad nepatektų į sekantį gamybos etapą nekokybiška tarpinė produkcija. Užkertamosios kontrolės tikslas – išsiaiškinti broką. Kokybės kontrolė atliekama vizualiai (su lūpom, liniuotėm) ir taikant fizikinius, cheminius (laboratorinė analizė) bei geometrinius (matavimo kontrolės prietaisais) metodus. Priklausomai nuo leidinio tiražo ir paskirties, ruošiniai kontroliuojami pasirinkus dalį jų iš tiražo arba kiekvienas gaminys. Jie tikrinami po kiekvieno proceso ar po kelių procesų ir/ar pagaminus leidinį. Gaminio kokybė priklauso nuo veiksmingo paruošimo, spaudos ir pospaudiminių skyrių bendradarbiavimo, atitinkamo įvairių nuoseklių pospaudiminių gamybos etapų organizavimo. Užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę, rekomenduojama įmonėse iki 200 darbuotojų turėti 1-3 kokybę kontroliuojančius darbuotojus. Pospaudiminių procesų kokybės reikalavimai reglamentuojami standartais: 1. ISO 16763:2016 Graphic Technology -- Post-press -- Requirements for Bound Products. Jis nurodo įrištų gaminių ir ruošinių kokybės reikalavimus bei leistinus nuokrypius. Taikomas produktams, kuriems reikalingas pramoninis įrišimas, pavyzdžiui, knygoms, žurnalams, katalogams ir brošiūroms. 2. ISO 12643-3:2010. Graphic technology -- Safety requirements for graphic technology equipment and systems -- Part 3: Binding and finishing equipment and systems. Jis nustato saugos reikalavimus, susijusius su
- 108 - Medijų produktų gamyba 2 įrišimo ir apdailos įranga bei sistemomis. Standartas skirtas naudoti kartu su bendraisiais reikalavimais, nurodytais ISO 12643-1. ISO 12643- 3:2010 numato papildomus saugos reikalavimus projektuojant ir gaminant naują įrangą, naudojamą atspausdintiems ar medžiagų ruošiniams pjauti, lankstyti, komplektuoti, surinkti, sutvirtinti ar įrišti. Standartas aptaria ir ruošinių paruošimo spausdinimui metodus. Jis taikomas daugybei įrangos, naudojamos rišimo ir apdailos procesuose. 3. ISO 16762:2016 Graphic technology — Post-press — General requirements for transfer, handling and storage. Apibrėžia spaudinių tvarkymo, saugojimo (sandėliavimo) ir perdavimo (transportavimo) reikalavimus po spaudos pospaudiminiams procesams. Jame pateikiama informacija sėkmingam pospaudiminių procesų užbaigimu ir nurodoma, kaip tvarkyti medžiagas, naudojamas po spaudos procesų. Dokumente aprašomi bendri veiksmai, darantys įtaką žaliavų, tarpinių ir galutinių produktų kokybei užtikrinti. Jis apjungia bendruosius reikalavimus įvairiems pospaudiminiams procesams ir yra bendra nuoroda visiems aspektams, susijusiems su popieriaus gaminiais. Bet visapusiškos kokybės kontrolės siekis užtikrinamas ir laikantis konkrečiam procesui taikomų reikalavimų (pvz., knygų įrišimo ISO 16763). Standarte aptariamos šios sritys: • proceso reikalavimai: ○reikalavimai informacijai apie gaminį, b) įvežamų prekių tikrinimas, ○reikalavimai tarpiniam produktui, ○apdorojimo reikalavimai; • veikimo (darbo, procesų) ir bandymų aplinka, • tikrinimo ir matavimų reikalavimai, • pakavimo, sandėliavimo ir transportavimo reikalavimai. 4. ISO 10012:2003 Measurement management systems — Requirements for measurement process and measuring equipment. Veiksminga matavimo valdymo sistema užtikrina matavimo įrangos ir matavimo procesų panaudojimą pagal paskirtį, ir yra svarbi siekiant produkto kokybės tikslų bei valdant matavimo rezultatų riziką. Matavimo valdymo sistemos tikslas - valdyti riziką, kad matavimo įranga ir matavimo procesai interpretuotų teisingus rezultatus, darančius įtaką organizacijos gaminamo produkto kokybei. Sistemai taikomi įvairūs metodai - nuo elementaraus įrangos patikrinimo iki statistinių metodų taikymo kontroliuojant matavimo procesą. “Matavimo procesas” taikomas fizinei matavimo veiklai (pvz., projektavimas, bandymas, gamyba, tikrinimas) ir legitimumas grindžiamas:
- 109 - Pospaudiminių procesų kokybės kontrolė • klientui, nurodant reikiamus gaminius, • tiekėjui, nurodant siūlomus gaminius, • teisės aktų leidybos ar reguliavimo institucijai, • vertinant ir audituojant matavimo vadybos sistemas. Šiam tarptautiniam standartui matavimo vadybos sistemos modelio taikymas parodytas 70 paveiksle. 70 pav. Matavimų vadybos sistemos modelis Standarte pateikiami matavimo vadybos sistemų įgyvendinimo reikalavimai ir gairės, kurios gali būti naudingos gerinant matavimo veiklą ir produktų kokybę. Gairės yra tik informacinio pobūdžio, bet ne kaip papildančios, ribojančios ar keičiančios kurį nors reikalavimą. Organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti reikiamą kontrolės lygį ir nurodyti matavimo vadybos sistemos reikalavimus, kurie turi būti taikomi kaip bendros vadybos sistemos dalis ir yra į procesą orientuoto požiūrio pagrindas. Šis tarptautinis standartas nėra skirtas papildyti ar pakeisti kitų standartų reikalavimus, išskyrus atvejus, kai dėl to susitariama. Laikantis šiame tarptautiniame standarte nustatytų reikalavimų yra lengviau užtikrinti kituose standartuose (pvz., ISO 9001:2000 7.6 papunktyje ir ISO 14001:1996 4.5.1 papunktyje) pateiktus reikalavimus matavimams ir matavimo procesų kontrolei. • ISO 186:2002 Paper and board — Sampling to determine average quality. Šis tarptautinis standartas nustato tipinio popieriaus ar kartono, įskaitant kietąjį ir gofruotąjį kartoną (žr. ISO 4046:1978), partijos pavyzdžio gavimo metodą, kuriuo bandoma nustatyti, ar jo vidutinė kokybė atitinka nustatytas specifikacijas. Jame apibrėžiamos sąlygos, taikomos imant mėginius, siekiant išspręsti ginčus tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl tam tikros pristatytos arba pristatomos popieriaus ar kartono partijos. Jei mėginius galima paimti
- 110 - Medijų produktų gamyba 2 iš mažiau nei 50 % partijos, nesant kitokio susitarimo, mėginių ėmimas pagal šį tarptautinį standartą negalioja. Šis metodas netinka kintamumui partijos viduje nustatyti. Tais atvejais, kai tarptautiniuose standartuose daroma nuoroda į mėginių ėmimą pagal šį standartą, tačiau toks mėginių ėmimas yra neįmanomas, nepraktiškas ar netinkamas, ir kai dėl to nekyla ginčų, rekomendacijos pateikiamos normatyviniame A priede. • ISO 2859-1:1999/Amd 1:2011 Sampling procedures for inspection by attributes — Part 1: Sampling schemes indexed by acceptance quality limit (AQL) for lot-by-lot inspection — Amendment 1. (Ėminių ėmimo procedūros kontrolei pagal požymius atlikti. 1 dalis. Nuosekliajai partijų kontrolei taikomos ėminių ėmimo schemos, indeksuotos pagal priimtinąjį kokybės lygį. 1 keitinys (tapatus ISO 2859-1:1999/Amd. 1:2011). Šiame standarte nurodomas ėminių ėmimo modelis, skirtas objektų tikrinimui pagal požymius atlikti, indeksuojant kokybės ribą (AQL). Jo tikslas - ekonominiu ir psichologiniu spaudimu dėl partijos nepriėmimo paskatinti tiekėją palaikyti proceso vidurkį, kuris būtų bent jau toks pat geras kaip nurodyta priėmimo kokybės riba, kartu nustatant viršutinę ribą rizikai, kurią patiria vartotojas, priimdamas retkarčiais prastą partiją. Šioje ISO 2859 dalyje nurodytos mėginių ėmimo schemos taikomos, tikrinant: • galutinius gaminius, • komponentus ir žaliavas, • operacijas, • medžiagas gamybos procese, • sandėliuojamas medžiagas, • techninės priežiūros operacijas, • duomenis arba įrašus, • administracinės procedūas. Šios schemos pirmiausia skirtos naudoti tęstinėms partijų serijoms, t. y. pakankamai ilgoms serijoms, kad būtų galima taikyti perjungimo taisykles (9.3). Šiose taisyklėse numatyta: • vartotojo apsauga (pereinant prie sugriežtinto tikrinimo arba nutraukiant mėginių ėmimo kontrolę), jei būtų nustatytas kokybės pablogėjimas; • paskata (atsakingos institucijos nuožiūra) mažinti tikrinimo išlaidas (pereinant prie sumažintų tikrinimų), jei būtų pasiekta nuolat gera kokybė. Šioje ISO 2859 dalyje nurodytus mėginių ėmimo planus taip pat galima naudoti atskiroms partijoms tikrinti, tačiau tokiu atveju naudotojui primygtinai
- 111 - Pospaudiminių procesų kokybės kontrolė rekomenduojama susipažinti su veikimo charakteristikų kreivėmis ir rasti planą, kuris užtikrintų pageidaujamą apsaugą (žr. 12.6 punktą). Tokiu atveju naudotojui taip pat rekomenduojama susipažinti su ISO 2859-2 pateiktais mėginių ėmimo planais, indeksuotais pagal ribinę kokybę (LQ).
Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai ■ Ambrose, & Harris, P. (2014). Print & finish (Second edition.). Fairchild books. ■ BegicHajdarevic, D., Pasic, M., Cekic, A., & Mehmedovic, M. (2016). OPTIMIZATION OF PROCESS PARAMETERS FOR CUT QUALITY IN CO 2 LASER CUTTING USING TAGUCHI METHOD. Annals of DAAAM & Proceedings, 27. ■ Bodor User Manual for BCL-M Series Laser Machine (2019). Jinan Bodor CNC Machine Co.Ltd ■ Bogosanovic, M., Al-Anbuky, A., & Emms, G. W. (2012). Microwave nondestructive testing of wood anisotropy and scatter. IEEE Sensors Journal, 13(1), 306-313. ■ Caiazzo, F., Curcio, F., Daurelio, G., & Minutolo, F. M. C. (2005). Laser cutting of different polymeric plastics (PE, PP and PC) by a CO2 laser beam. Journal of Materials Processing Technology, 159(3), 279-285. ■ Choudhury, I. A., & Shirley, S. (2010). Laser cutting of polymeric materials: An experimental investigation. Optics & Laser Technology, 42(3), 503-508. ■ Dogaru, V. (1985). Bazele tăierii lemnului şi a materialelor lemnoase. Basics for cutting wood and wood-based. ■ Emblem, & Emblem, H. (2012). Packaging technology fundamentals, materials and processes (1st edition). Woodhead Pub. ■ Ėminių ėmimo procedūros kontrolei pagal požymius atlikti. 1 dalis. Nuosekliajai partijų kontrolei taikomos ėminių ėmimo schemos, indeksuotos pagal priimtinąjį kokybės lygį. 1 keitinys (tapatus ISO 2859-1:1999/Amd. 1:2011) (2012-02-29.; Lietuviška versija: 2012-06- 19.). (2012). Lietuvos standartizacijos departamentas. ■ Ginevičienė, Baltrušaitis, G., Kujalavičius, Ž., & Pocienė, A. (2022). Mažo galingumo lazerio technologinių režimų poveikis medienos pjūvio kokybei. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. ■ Gurau, L., Petru, A., Varodi, A., & Timar, M. C. (2017). The influence of CO2 laser beam power output and scanning speed on surface roughness and colour changes of beech (Fagus sylvatica). BioResources, 12(4), 7395-7412. ■ Handbook of print media: Technologies and production methods : Including 1275 figures, mostly in color and 92 tables. (2001). Berlin: Springer. ■ Irawan, R., Chuan, T. S., Meng, T. C., & Ming, T. K. (2008). Rapid constructions of microstructures for optical fiber sensors using a commercial CO2 laser system. The open biomedical engineering journal, 2, 28. ■ ISO 12643-3:2010. Graphic technology -- Safety requirements for graphic technology equipment and systems -- Part 3: Binding and finishing equipment and systems. ■ ISO 16762:2016 Graphic technology — Post-press — General requirements for transfer, handling and storage (2016th–11th–17. ed.). (2016). Lietuvos standartizacijos departamentas. ■ ISO 16763:2016 Graphic technology -- Post-press -- Requirements for bound products (2016th–03– 09. ed.). (2016). Lietuvos standartizacijos departamentas.. ■ Irawan, Rudi, Chuan, Tjin Swee, Meng, Tay Chia, & Ming, Tan Khay. (2008). Rapid constructions of microstructures for optical fiber sensors using a commercial CO2 laser
system. The Open Biomedical Engineering Journal, 2(1), 28-35. ■ Įvadas į medijų inžineriją: Mokomoji knyga. (2018). Kaunas: Technologija. ■ Janković, P., Madić, M., Radovanović, M., Petković, D., & Mladenović, S. (2019). Optimization of surface roughness from different aspects in high-power CO2 laser cutting of AA5754 aluminum alloy. Arabian Journal for Science and Engineering, 44(12), 10245-10256. ■ Kang, S., & Shin, J. (2020). Experimental investigation on the CO2 laser cutting of soda-lime glass. Journal of Mechanical Science and Technology, 34(8), 3345-3351. ■ Klank, H., Kutter, J. P., & Geschke, O. (2002). CO 2-laser micromachining and back-end processing for rapid production of PMMA-based microfluidic systems. Lab on a Chip, 2(4), 242-246. ■ Kuktaitė, Gabrielė, Cirtautaitė, Goda, Dubickaitė, Sandra, & Ginevičienė, Gitana. (2020). Medienos spalvos pokyčių analizė po graviravimo lazeriu. Inovacijų Taikymas Technologijose 2020 : Respublikinė Mokslinė-praktinė Studentų Konferencija, 2020 M. : Straipsnių Rinkinys. Kauno Kolegija. Technologijų Fakultetas, 193-199. ■ L.O.Olegovna, I.K.Kornilov (2013). Kurs lekcij po technologiji poslepechatnych procesov. Maskva: MGUP. http://www.hi-edu.ru/e-books/xbook1013/01/part-007.htm#i400. ■ Lietuvos standartizacijos departamentas. (2016). Graphic Technology -- Post-press -- Requirements for Bound Products, 21. ■ Lietuvos standartizacijos departamentas. (2010). Graphic Technology -- Safety Requirements for Graphic Technology Equipment and Systems Binding and Finishing Equipment and Systems, 56. ■ Made Master. Pjovimo parametrai [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. birželio 27d.]. Prieiga per internetą: http://www.mademaster.com/lt/produkcija/plastmase/lazerinio-graviravimo-stakles/ cnc- stakles-jq-4030/?fbclid=IwAR0wyVtkaQtTaXVsA2701KqJa5yE94YE7qUbQ1FrLuxS DCRzp8- PliJXcOU ■ MADIĆ, M., PETKOVIĆ, D., & RADOVANOVIĆ, M. (2013). PREDICTION MODEL FOR DEPTH OF SEPARATION LINE OBTAINED IN CO2 LASER CUTTING OF STAINLESS STEEL. Annals of the Faculty of Engineering Hunedoara-International Journal of Engineering, 11(4). üMadić, M. J., & Radovanović, M. R. (2012). Analysis of the heat affected zone in CO2 laser cutting of stainless steel. Thermal Science, 16(suppl. 2), 363-373. ■ Morkevičius, & Papreckis, B. (2004). Mediena ir jos gaminiai. Senoja. ■ Morlok, Franziska, & Waszelewski, Miriam. (2018). Bookbinding: A comprehensive guide to folding, sewing & binding. New York: Princeton Architectural Press. ■ Mushtaq, R. T., Wang, Y., Rehman, M., Khan, A. M., & Mia, M. (2020). State-of-the-art and trends in CO2 laser cutting of polymeric materials—a review. Materials, 13(17), 3839. ■ Papreckis. (2014). Aiškinamasis medienos terminų žodynas : 3020 terminų : lietuvių k., anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k. (3-ia patais. ir papild. laida.). Technologija. ■ Parthiban, A., Ravikumar, R., Kumar, B. S., & Baskar, N. (2015). Process Performance with Regards to Surface Roughness of the CO 2 Laser Cutting of AA6061-T6 Aluminium Alloy. Lasers in Engineering (Old City Publishing), 32. ■ Petru, A., & Lunguleasa, A. (2014). Wood Processing By Laser Tools. International Scientific Committee, 213.
■ Popierius ir kartonas. Atranka vidutinei kokybei nustatyti (ISO 186:2002) (2003-01-15.; Lietuviška versija: 2003-01-15.). (2003). Lietuvos standartizacijos departamentas. ■ Pritam, A. (2016). Experimental investigation of laser deep engraving process for AISI 1045 stainless steel by fibre laser. International Journal of Information Research and Review, 3(1), 1730- 1734. ■ Rajaram, N., Sheikh-Ahmad, J., & Cheraghi, S. H. (2003). CO2 laser cut quality of 4130 steel. International Journal of Machine Tools and Manufacture, 43(4), 351-358. ■ Rejani, A. R., & Hashemzadeh, M. (2021). CO2 laser-air cutting of glass-fibre-reinforced unsaturated polyester (GFRUP): an experimental investigation. The International Journal of Advanced Manufacturing Technology, 117(9), 2627-2638. ■ Rivers. (2014). Little book of book making : timeless techniques and fresh ideas for beautiful handmade books (First American edition.). Potter Craft. ■ Sajek, Daiva. (2010). Poligrafijos technologija. Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras. ■ Schaaf, P. (Ed.). (2010). Laser processing of materials: fundamentals, applications and developments (Vol. 139). Springer Science & Business Media. ■ Sheng, P. S., & Joshi, V. S. (1995). Analysis of heat-affected zone formation for laser cutting of stainless steel. Journal of materials processing technology, 53(3-4), 879-892. ■ Spence. (2019). Laser engraving : engraving at the Speed of light (Second edition.). Video classroom. ■ Tedesco, T.J, Clossey, Dave, & Hershey, Jean-Marie. (2005). Binding, finishing, and mailing: The final word (2nd ed.). Pittsburgh [Pa.]: PIA/GATF Press. ■ Technologiji poligraficheskogo proizvodstva: Mokomoji knyga. (2009). Maskva: Maskvos I. Fiodorovo poligrafijos koledžas. ■ Varanavičienė, E., Domskienė, J., Jucienė, M., (2017). CO2 lazerio parametrų įtaka mechaninėms tekstilės medžiagų savybėms ir gaminio kokybei. Jaunųjų mokslininkų konferencija: Pramonės inžinerija – 2017 (p. 197-202). Kaunas KTU. ■ Wagnerova, R., Jurek, M., Czebe, J., & Gebauer, J. (2022). A Method for Measuring the Quality of Graphic Transfer to Materials with Variable Dimensions (Wood). Sensors, 22(16), 6030. ■ http://www.peyergraphic.ch/#/en/cover/material/surbalin/ ■ https://dotpack.lt/ ■ https://www.iggesund.com/services/knowledge/graphics-handbook/finishing/creasing-andfolding/ ■ https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/operacija?paieska=operacija&i=fe845b1e-0dca4fd3-8bee- 5cbfb4c4222d ■ https://www.spaudosdepartamentas.lt/zodynelis/prefix:l/ ■ https://www.vle.lt/straipsnis/operacija/ ■ http://lki.lt/skaitmeniniai-lietuviu-kalbos-istekliai/ ■ https://vlkk.lt/nuorodos/zodynai