Knygutė G.G. FLIP PDF

- 49 - Leidinių gamybos technologinių procesų etapai • Viršelio bigavimas dviejose (tik nugarėlės briaunos) arba keturiose vietose (dvi nugarėlės briaunos ir dvi lankstės 7 mm atstumu nuo nugarėlės briaunos). • Viršelio jungimas su bloku ir fiksavimas. • Klijų džiovinimas. • Trijų kraštinių apipjovimas (jei vienas blokas); jei blokai pagaminti dupletu – tai jų perpjovimas su diskine - freza, ir tik po to trijų kraštinių apipjovimas. • Pakavimas. Statomasis knygų įrišimas. Technologinių procesų etapai: 1. Statomasis knygų įrišimas su klijuojamuoju besiūliu blokų tvirtinimo būdu: • Priešlapių lankstymas ir priklijavimas prie pirmo ir paskutinio lanko (arba prie parinkto bloko). • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Bloko sulyginimas ir apspaudimas (stabilizavimas). • Bloko nugarėlės nufrezavimas (2-3 mm išilgai nugarėlės), nepažeidžiant priešlapių. • Klijų vieno (termoklijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) užnešimas ant bloko nugarėlės. • Džiovinimas. • Bloko nugarėlės apkraštavimas tvirtinamaja medžiaga. • Trijų kraštinių apipjovimas. • Bloko kraštų apdaila (dažymas). • Nugarėlės formavimas (apvalinimas, bloko nugarėlės kraštų atlenkimas). • Priešnugario su kaptalu priklijavimas ant bloko nugarėlės. • Viršelio kalandravimas. • Bloko jungimas su viršeliu. • Knygos apspaudimas ir lankstės įspaudimas. • Knygos lenkimas aplanku. • Pakavimas. Kieto įrišimo viršelio paruošimas: • Kartono supjovimas. • Padengimo supjovimas.

- 50 - Medijų produktų gamyba 2 • Viršelio konstrukcinių elementų jungimas. • Viršelio apdaila. 2. Statomasis knygų įrišimas su klijuojamuoju siūliniu blokų tvirtinimo būdu: • Sulankstytų lankų parinkimas – komplektavimas. • Bloko siuvimas. • Bloko sulyginimas ir apspaudimas (stabilizavimas). • Priešlapių lankstymas ir priklijavimas prie pirmo ir paskutinio bloko puslapių. • Klijų vieno (termoklijų arba PVA klijų) arba dviejų sluoksnių (PVA klijų ir termoklijų) • užnešimas ant bloko nugarėlės. • Bloko nugarėlės apkraštavimas tvirtinamaja medžiaga. • Džiovinimas. • Trijų kraštinių apipjovimas. • Bloko kraštų apdaila (dažymas). • Nugarėlės formavimas (apvalinimas, bloko nugarėlės kraštų atlenkimas). • Skiriamosios juostelės įdėjimas ir priklijavimas. • Priešnugario su kaptalu priklijavimas ant bloko nugarėlės. • Viršelio kalandravimas. • Bloko jungimas su viršeliu. • Knygos apspaudimas ir lankstės įspaudimas. • Knygos lenkimas aplanku. • Pakavimas. Kieto įrišimo viršelio paruošimas: • Kartono supjovimas. • Padengimo supjovimas. • Viršelio konstrukcinių elementų jungimas. • Viršelio apdaila.

- 51 - Trauktų brošiūrų gamyba Trauktų brošiūrų (angl. perfect binding) gamybos pobūdis priklauso nuo bloko apimties, jungimo būdo ir leidinio paskirties. Viršeliams (angl. cover) popierius parenkamas priklausomai nuo bloko apimties. Lentelėje pateikti optimalūs rodikliai, bet praktikoje rekomenduojami ne mažesni, kaip pateikta lentelėje: 15 lentelė. Trauktos brošiūros viršelio popieriaus masė priklausomai nuo bloko storio Pagal L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013 ISO 16763:2016 Bloko storis, mm Popieriaus svoris, g/m2 Bloko storis, mm Popieriaus svoris, g/m2 Iki 10 120-140 Iki 15 120-250 10-15 140-180 15-30 150-320 Virš 15 160-240 Virš 30 200-400 Kad išvengti nepageidaujamų deformacijų viršelyje jungimo su bloku proceso metu, reikia laikytis pluošto krypties padėties taisyklės, t.y. viršelio popieriaus plaušų kryptis turi būti lygiagreti nugarėlei. Viršelio bigavimas padeda sumažinti deformuojamą apkrovos poveikį. Bigų kiekis priklauso nuo traukimo būdo, popieriaus storio ir masės. Brošiūras traukiant paprastuoju būdu – daromi du bigai, atitinkantys nugarėlės pločio ribas; traukiant praskleidžiant – keturi bigai, atitinkantys ne tik nugarėlės plotį, bet ir viršelio atvertimo (lanksčių) vietas, nutolusias 5-7 mm (pagal ISO 6-8 mm) atstumu nuo nugarėlės briaunos. Nugarėlės plotį žyminčio bigo linkio išgaubta pusės padėtis suformuojama viršelio išorinėje pusėje, o lankstę žyminčių bigų – vidinėje pusėje. Bigo plotis priklauso nuo popieriaus storio ir leidinio formato - kuo storesnis popierius tuo platesnis rekomenduojamas bigas: • popieriui 160-200 g/m2 rekomenduojamas 1-1,5 mm bigo plotis (priemonės plotis 2-3 p. pagal metalinės bigo liniuotės klasifikacinius matmenis), • popieriui virš 200 g/m2 rekomenduojamas 2 mm bigo plotis (5 p.), • jei viršelio popierius iki 100 g/m2 (80 μm storio), netaikomas griežtas reikalavimas biguoti.

- 52 - Medijų produktų gamyba 2 30 pav. Trauktos brošiūros viršelio išklotinė a) b) c) 31 pav. Trauktos brošiūros viršelio su klapanais išklotinė: a) išklotinė, b) išskleistas viršelio ruošinys, c) viršelio ruošinys

- 53 - Trauktų brošiūrų gamyba Ruošinių ir pusgaminių, skirtų brošiūrų gamybai, savybės daro įtaką gaminio kokybei. Todėl jiems keliami kokybės reikalavimai: • lankų drėgnis 5-8 %; esant kitokioms vertėms prieš klijavimą aklimatizuoti 50-60% drėgmės patalpoje, • lankų išilginė popieriaus plaušų krypties padėtis, jeigu bloko storis ≥20 mm galima ir skersinė kryptis, • vienos rūšies ir storio popierius lankuose (skirtumai nerekomenduojami), • viršelio, paruošto klijavimui, galvutės dydis sutampantis su bloko lapų galvute, o viršelio apatinė dalis ilgesnė 5 mm už bloko pusgaminį, • leistinas minimalus teksto plotis viršelio nugarėlėje - 4 mm, jeigu nugarėlės plotis ≤7 mm tekstas nerekomenduojamas. Dažnu atveju gamybos ar vadybos defektai pastebimi tik pagamintoje brošiūroje. Kad taip neatsitiktų, reikia taikyti prevencinės kontrolės modelius nuo technologinio proceso pirmo etapo. Svarbus aspektas tinkamos kokybės gaminiui – ne tik medžiagų savybės, bet ir įtaką darančių veiksnių vertinimas. Suklijuoto gaminio kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: • tolygus klijų sluoksnio pasiskirstymas nugarėlėje (be tuščių ertmių), • klijų įsiskverbimas į lapų gilumą ne didesnis kaip 1-1,5 mm (kontrolė atliekama po 1 val.), • klijų sluoksnio storis viršutinėje ir apatinėje bloko prapjovos sienelėje 0,4-1 mm (didesnis didelės apimties ir formato leidiniams), • suklijavimo plotis bloko pirmame ir paskutiniame puslapiuose ne didesnis kaip 5+/-2 mm, klijų sluoksnio storis 0,2-0,5 mm, • tolygus viršelio priklijavimas per visą nugarėlės plotą, • viršelyje neleistinos raukšlės ir įpjovos po blokų apipjovimo iš trijų pusių proceso, • suklijavimo stiprumas įvertinamas lapo išplėšimo jėga iš pagaminto leidinio; atliekama po 3 val. suklijavimo proceso, išplėšiant ne arčiau kaip 15-ą pagal eiliškumą nuo pradžios ir pabaigos bei vidurinį lapus.

- 54 - Medijų produktų gamyba 2 32 pav. Suklijavimo stiprumo nustatymas (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 1-statinis laikiklis, 2-plėšiamas lapas,3-tiriamas leidinys, 4-dinaminis laikiklis Pagal kokybės reikalavimus išplėšimo jėga turi būti nemažesnė nei 2,5 N/cm. Neturint specialaus prietaiso, galima atlikti paprastu būdu: bloką padalinti dalimis po 10 cm ir atlikti suklijavimo stiprumo nustatymą. Prietaise lapas ir blokas įtvirtinami lygiagrečiai laikikliams (neleistinas skersis). Suklijavimo stiprumas nustatomas lapo nutrūkimo jėgos ir nugarėlės ilgio santykiu (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) A=Q/H (A - santykinė išplėšimo jėga, N/cm, Q - vieno lapo išplėšimo jėga, N, H - nugarėlės ilgis (aukštis), cm).

- 55 - Statomasis knygų įrišimas Statomasis įrišimas (angl. case bound book) – tai sudėtingiausia knygų gamybos technologija, apimanti pospaudiminių procesų visumą, jungiančią bloko apdorojimo ir knygų statymo į viršelį etapus. Knyga – gaminys, sudaryta iš konstrukcinių elementų, pasižyminčių nehomogeninėmis savybėmis, be to neatsparių drėgmei ir temperatūros pokyčiams. Šių gaminių kokybei keliami aukščiausi reikalavimai, todėl technologinių režimų laikymasis – viena pagrindinių gamybos eigos sąlygų. Prieš atliekant knygos įrišimą leidinio blokas apdorojamas. Susiūti pusgaminiai daugiafunkcinėje linijoje suklijuojami termo ir/ar dispersiniais klijais, suspaudžiami ir džiovinami, sutvirtinama nugarėlė krepiniu popieriumi ar marle. Šio proceso tikslas - sutvirtinti bloko nugarėlę, užtikrinant jos stabilumą ir atsparumą deformuojamam apkrovų poveikiui, tempimams ir gniuždymams. Pilnas blokų apdorojimas apjungia šiuos technologinius gamybos etapus: • daugkartinis nugarėlės ir bloko suspaudimas, • priešlapių priklijavimas (jeigu nepriklijuoti prieš bloko komplektavimą), - nugarėlės suklijavimas šaltais (PVA) klijais, • nugarėlės džiovinimas IR spinduliais, • nugarėlės 2-as suklijavimas termo arba šaltais klijais (nebūtinas), • bloko šonų tepimas šaltais klijais, • tvirtinamosios medžiagos priklijavimas, • nugarėlės džiovinimas ir suspaudimas, • bloko apipjovimas iš trijų pusių, • prapjovos sienelių apdaila (dažymas, auksavimas), • skiriamosios juostelės įdėjimas, • nugarėlės termo klijų šildymas, • nugarėlės apvalinimas, • nugarėlės šoninių kraštų atlenkimas, • nugarėlės tepimas klijais, • skiriamosios juostelės užlenkimas ir priklijavimas, • kaptalų priklijavimas, • popierinės juostos priklijavimas prie nugarėlės. Bloko nugarėlės suspaudimas atliekamas dėl susiūtos nugarėlės sutankinimo ir stabilizavimo, kad suklijavimo proceso metu klijai neprasiskverbtų į bloko

- 56 - Medijų produktų gamyba 2 gilumą ir neįtakotų lapų sukibimo perteklinėse vietose. Įrengimo presai apdoroja 2-80 mm storio blokus, veikdami 36 taktai/min greičiu, proceso metu nutolus vienam nuo kito atstumu lygiu 2/3 slėgio nepaveikto bloko storiui. Atlikto poveikio rezultatas – suformuotas nugarėlės absoliutus storis lygus popieriaus ir siūlų dygsnio matmenų rinkinio storiui. Dydis apkaičiuojamas pagal formulę (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): T = (1 / 2 × a × t + k × n) + 1 / 2 × a1 × t1 + 1 / 2 × a2 × t2 T - nugarėlės storis, a - puslapių skaičius bloke, a1 – įklijų puslapių skaičius, a2 – priešlapių puslapių skaičius, t – popieriaus storis, t1 –įklijų popieriaus storis, t2 – priešlapių popieriaus storis, n – lankų skaičius, k – koeficientas įvertinantis siūlų storį vienam lankui. Koeficientas, įvertinantis siūtos nugarėlės storio absoliutų padidėjimą nesiūto bloko matmenų atžvilgiu dėl siūlo storio ir dygsnio formos dedamųjų poveikio, lygus 0,2 ar 0,1 (pastebimas storio padidėjimas iki 100-200 μm, dėl vidinių siūlių sandaros iš dviejų gijų siūlo). Atlikus bloko nugarėlės sutankinimą tvirtinama klijuojamuoju būdu. Klijų savybės daro įtaką pusgaminio apdorojimo rezultatui ir gaminio būsenai. Svarbus jų vertinimo kriterijus - tai nugarėlės paslankumas apvalinimo proceso metu ir vartant leidinį. Be to, klijų įsiskverbimas į lapų gilumą neleistinas didesnis kaip 1-1,5 mm. Todėl rekomenduojama naudoti vidutinės klampos klijus (30-33 s) (Technologiji poligraficheskogo proizvodstva, 2009). 33 pav. Klijų įsiskverbimo į lapų gilumą ribos Nugarėlė apkraštuojama tvirtinamąja medžiaga (angl. back-lining material) - marle arba krepiniu popieriumi. Ji priklijuojama apgaubiant nugarėlę ir bloko šonų dalį, suformuojant klapanus. Klapanų, užeinančių ant bloko šonų, plotis – 23 mm. Tvirtinamosios medžiagos plotis lygus neapipjauto bloko aukščiui Ptv.m.=H (P tv.m. - medžiagos plotis, H - bloko aukštis).

- 57 - Statomasis knygų įrišimas Ant tvirtinamosios medžiagos pažymimas viršutinis bloko pjūvio kraštas spalvotu atpažinimo ženklu dėl teisingo bloko jungimo su viršeliu užtikrinimo vėlesniuose proceso etapuose. Nugarėlės džiovinimo metu išgarinama drėgmė iš klijų sluoksnio ir popieriaus. Po džiovinimo bloke lieka 12% drėgmės. Esant tokiai drėgmei klijai tampa nelipnūs, bet pasižymi elastingumo savybėmis. Blokus vartyti rekomenduojama po 2-3 val., kadangi verčiant gali suirti klijų sluoksnio tekstūra. Suklijuoti ir išdžiovinti blokai stabilizuojami presų pagalba. Apdoroti blokai apipjaunami iš trijų pusių (angl. trimming). Apipjautų blokų formatas turi atitikti gaminio reikiamus matmenis. Priklausomai nuo leidinio apimties (nugarėlės storio) blokai apipjaunami po vieną arba po kelis vienu metu. Apipjautuose iš trijų pusių knygų blokuose negali likti lankų sulenkimų ir spaudos kontrolinių ženklų. Blokų prapjovos sienelės turi būti lygios, susikirtimo kampai statūs, be apdirbimo pėdsakų (dryžių) modelio, skirtingo ilgio ir pločio lankų ar puslapių, sulipimų, sutepimų dažais. Blokų, sukomplektuotų parenkant „lankas prie lanko“, nugarėlė turi būti be iškilimų ir įdubimų, tiesiu paviršiumi, neperkreipta, nedeformuota, be raukšlių ir pažeidimų. Leistinas pjovimo dydžio nuokrypis ±0,5 mm blokams iki 30 mm storio, ±1,0 mm blokams ≥30 mm storio. Statomojo įrišimo blokų kiekvieno krašto apipjovimui rekomenduojama taikyti skirtingus dydžius: • viršutinis pjūvis – 3-4 mm, • priekinis pjūvis – 5 mm, • apatinis pjūvis – 6-7 mm, • leistinas skersis ±0,5 mm iki 30 mm blokams, ±1 mm blokams ≥30 mm (20 pav.). 34 pav. Apipjauto bloko skersio nustatymas: 1-leidinio blokas, 2-bloko nugarėlė, kampainis, a-skersis (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013)

- 58 - Medijų produktų gamyba 2 Prapjovos sienelių apdaila (dažymas, auksavimas, geometrinis reljefas), suteikia leidiniui ne tik išskirtinumo, bet ir apsaugo kraštus nuo sutepimų, UV spindulių poveikio popieriaus spalvinių savybių pokyčiams. Apdailos procesai technologiniu pobūdžiu skiriasi, bet kokybės rodikliai visais atvejais pasiekiami užtikrinus standų lankų susiuvimą ir plokščią prapjovos sienelės paviršių. Kraštų dažymui rekomenduojama naudoti 8-10 s klampos dažus, į kurių sudėtį įeina pigmentas, NaKMc (natrio karboksimetilceliuliozė), glicerinas, belilos. Auksavimas atliekamas 180-200o C temperatūroje, pripresuojant klijais auksinę foliją prie nugludinto ir nuvalyto nuo popieriaus smulkių dalelių bloko krašto. Reljefiniai elementai prapjovos sienelių plokštumose suformuojami žalvariniais velenais su vaizdinės raiškos elementais. Apdaila negali bloginti leidinio kokybės, todėl neleistini apdirbimo pėdsakų modeliai (dryžiai, dėmės) gaminio kraštuose, lapų suklijavimai perteklinėse vietose, irimas į smulkias daleles įvykus džiūvimo procesui, netolygus padengimas per visą plotą. Bloko nugarėlės forma daro įtaką knygos tvirtumui. Ji priklauso nuo leidinio apimties, tvirtinimo būdo ir paskirties. Nugarėlė gali būti tiesi, apvali ir apvali su atlenktais nugarėlės kraštais. e) 35 pav. Nugarėlės formų variantai: a-tiesi, b-apvali, c-apvali su atlenktais nugarėlės kraštais, d-tiesi su atlenktais nugarėlės kraštais (Handbook of print media, 2001), e) tiesios ir apvalios nugarėlės pavyzdžiai Tiesi nugarėlė rekomenduojama nedidelės apimties leidiniams (iki 160 psl. arba 20 mm bloko storio). Turintys tokią nugarėlės formą didelės apimties blokai nepasižymi ilgaamžiškumu, nes praplatėjimas nugarėlėje dėl dygsnių rinkinio pažeidžia bloko tankumą ir nugarėlė tampa nestipri bei greitai suyra, o knyga blogai vartosi. Be to storių skirtumai bloko nugarėlės dalyje palyginus su priekine kliudo tvariam bloko suspaudimui ir jungimui su viršeliu. Apvali nugarėlė rekomenduojama siūtiems didesnės kaip 160-200 psl. (≥5 mm bloko storio) apimties blokams. Apdorotam ir apipjautam iš trijų pusių blokui atliekamas nugarėlės apvalinimas - volavimas specialiomis atramomis, t.y. įgaubtom ir cilindrinėm atramom (kaladėlėm). Volavimo atramų įgaubimas ir

- 59 - Statomasis knygų įrišimas išgaubimas turi būti vienodo skersmens ir ne platesnis už bloko storį. Voluojama tiksliai centruotai, darant poveikį abiems bloko kraštams (nugarėlei ir priekiniam kraštui) vienoda jėga. Apvalinant nugarėlės praplatėjimas likviduojamas ir blokas įgauna tvirtą formą. Apvalinimo lanko ilgis priklauso nuo nugarėlės storio: kuo storesnė nugarėlė, tuo ilgesnis apvalinimo lankas. Knygos, turinčios tokią nugarėlės formą, ilgaamžiškesnės, nes vertimo metu sumažėja apkrova priešlapiams. Volavimo kokybė tikrinama vizualiai, matuojant apvalinimo lanko nugarėlėje ir priekinio pjūvio įlinkio dydį. Leidinių didesnės kaip 320 psl. (≥13 mm bloko storio) apimties nugarėlės ne tik voluojamos, bet ir slėgimo būdu suformuojant blokų kraštų atlenkimus (angl. shoulder), kas pagerina knygos vartomumą (22 pav.b). Nugarėlės viduryje apie 30% bloko storio lieka be apdirbimo poveikio. Nugarėlės atlenkimo dydis svarbus kokybės rodiklis, jis negali viršyti viršelio kartono puselių storio (22 pav.a) ir turi būti simetriškas abiejuose bloko kraštuose. 36 pav. Knygos atvertimas: 1-viršelis, 2-kartono puselė (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013) Toks nugarėlės variantas padidina bloko sujungimo su viršeliu tvirtumą ir užtikrina formos stabilumą dažnai vartojant leidinį. Teisingas nugarėlės volavimas ir lankų kraštų atlenkimas įvertinamas lanko ilgiu nugarėlėje ir apskaičiuojamas priklausomai nuo nugarėlės storio. Tuo tikslu yra naudojamas koeficientas (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013).

- 60 - Medijų produktų gamyba 2 16 lentelė. Bloko nugarėlės apvalinimo koeficiento taikymas Bloko storis T, mm Apvalios nugarėlės lanko ilgis, K Apvalios nugarėlės su bloko kraštų atlenkimu lanko ilgis, K 15 Tx1,23 Tx1,34 20 Tx1,21 Tx1,31 25 Tx1,17 Tx1,28 30 Tx1,15 Tx1,26 35 Tx1,12 Tx1,24 40 Tx1,10 Tx1,20 45 Tx1,09 Tx1,19 50 Tx1,08 Tx1,18 55 Tx1,07 Tx1,17 60 Tx1,07 Tx1,17 Lanko ilgis L nustatomas pagal bloko storio T ir koeficiento K sandaugos L=T×K rodiklius. Vertinant nugarėlės kokybę nustatoma, ar atlikus volavimą nugarėlės kraštai tolygūs ir ar nugarėlė neperkreipta (23 pav.). Leistina skersio riba blokams iki 20 mm nugarėlės pločio - 1 mm, didesnio kaip 20 mm - 2 mm. Bet koks leidinio pirmo lanko poslinkis paskutinio lanko padėties atžvilgiu daro įtaką bloko statymo į viršelį kokybei (įtakoja kantų skirtumus gaminyje). 37 pav. Leidinio bloko nugarėlės apvalinimo kokybės nustatymas (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 1-leidinio blokas, 2-kampainio atrama, 3-kampainio pagrindas su padalomis, a-bloko skersis

- 61 - Statomasis knygų įrišimas Voluota ar nevoluota nugarėlė pakartotinai padengiama klijais, priklijuojamas kaptalas su apsaugine popieriaus juostele, įdedama ir priklijuojama skiriamoji juostelė – liasė. Liasė (angl. bookmark) – tai leidinio skiriamoji juostelė, įterpiama tarp puslapių skaitytojo vietos pažymėjimui. Tai šilkinių, medvilninių, sintetinių siūlų pluošto 5-8 mm pločio austinė juosta, irstanti viena kryptimi (irus kraštas priklijuojamas prie nugarėlės). Juostelės ilgis priklauso nuo leidinio formato, todėl įklijavimui į bloką ruošinio ilgis turi atitikti bloko įstrižainės ilgiui + 30 mm, kurių 20 mm skiriama priklijavimui nugarėlės galvutėje per bloko vidurį, o 10 mm ilgio dalis išlindimui už apipjauto bloko krašto. Tokia būsena užtikrina jos įklijavimo kokybę ir patogumą naudojantis knyga. Kaptalas (angl. headband) – knygos apipavidalinimo elementas, uždengiantis gaminyje vidinius nugarėlės sutvirtinimo elementus. Tai medvilninė 13-15 mm pločio austinė juosta su platesniu 1,5-2 mm spalvotu šilkinių siūlų pluošto krašteliu. Kaptalo ilgis knygoje lygus nugarėlės lanko ilgiui. Platesnio krašto poslinkis nugarėlės apipjauto krašto atžvilgiu leistinas ne didesnis kaip 1 mm ir nedidesnis už gaminio viršelio nugarėlės kraštą, bet aiškiai matomas. Kaptalas prie nugarėlės kraštų priklijuojamas 45-60 s klampos PVA klijais, standžiai, tolygiai ir be nelygumų. Priklijavus kaptalą išilgai nugarėlės priklijuojama popieriaus juosta, paslepianti vidinius nugarėlės tvirtinimo elementus. Ji stiprina bloko suklijavimo tvirtumą, apsaugo nugarėlę nuo sulipimo su viršelio priešnugariu statymo proceso metu. Šiam elementui naudojamas mažai įklijintas arba visai neįklijintas 69-80 gr/ m2 išilginės krypties popierius. Ruošinio plotis turi būti lygus bloko nugarėlės pločiui/lankui, o ilgis – 4 mm trumpesnis už apipjauto bloko nugarėlės ilgį. Bloko tvirtinimo elementų priklijavimo kokybei keliami reikalavimai: • elementų simetriškumas viršutinio ir apatinio pjūvių atžvilgiu, • popierinės juostos teisinga padėtis nugarėlės pjūvių ir pločio ribų atžvilgiu, • nugarėlės tvirtinamosios medžiagos klapanų vienodumas, • popierinės juostos ir tvirtinamosios medžiagos priklijavimo stiprumas, • neleistinas klijų perteklinis kiekis ant priešlapių, viršutinio ir apatinio bloko pjūvių, • suklijavimo stiprumas. Kieto įrišimo viršelių nugarėlė apvalinama įkaitintomis cilindrinėmis atramomis. Jų įkaitinimo temperatūra priklauso nuo padengimo rūšies:

- 62 - Medijų produktų gamyba 2 • įrišimo medžiagos padengimas - 120-180° C, • popierinis padengimas dengtas laminatu ar laku – 150-180° C, • bumvinilo, balakrono padengimas – 100-125° C. Knygos bloko jungimas su kieto įrišimo viršeliu (angl. case) vadinamas statymu (angl. casing- in, binding). Šio proceso kokybė priklauso nuo teisingo špacijos dydžio ir bloko nugarėlės apdorojimo simetriškumo. Kokybė vertinama pagal visų elementų priklijavimo tikslumą, t.y. kaptalo priklijavimas prie bloko nugarėlės krašto su platesnio krašto poslinkiu, popieriaus juostos atitiktis apipjauto bloko aukštį ir kaptalo prispaudimas dėl tvirtesnio laikymosi. Blokas turi gerai „įsistatyti” į viršelį, nes tai daro įtaką įrišimo tvirtumui ir vartant knygą priešlapio trūkimui per sulenkimą. Rodiklis validuojantis kokybę - nesusiformavusios ertmės tarp bloko ir viršelio nugarėlės. Statymo kokybę pagrindžia susiformavusių viršelio kantų (angl. square) pločio vienodumas visų bloko kraštų padėties atžvilgiu abiejose viršelio pusėse. Šiame procese labai svarbu panaudoti tinkamus klijus. Jie turi pasižymėti šiomis savybėmis: lengvai dengiami ant popieriaus, tolygiai pasiskirstantys ant paviršiaus, geras slidumas ir sukibimas, greitas džiūvimas, bespalviai. Kadangi tai paskutinis knygos gamybos etapas ir jos defektų paslėpti nebus galimybės, todėl labai svarbu nustatyti optimalų klijų kiekį (kreidiniam popieriui klijų sluoksnis turi būti mažesnis už šiurkščiam mažiau kalandruotam popieriui), kad pakankamai gerai prisitvirtintų visos knygos jungiamosios dalys, o klijų perteklius neištrykštų iš po klijuojamų paviršių ir tokiu būdu neįtakotų blogos knygos kokybės (pvz. priešlapių priklijavimas prie viršelio). Klijų perteklius gali įtakoti drėgmės kiekio padidėjimą pagaminto leidinio viršelyje, ko pasekoje, vykstant džiūvimo procesui, grįžtamųjų deformacijų poveikis gali daryti įtaką viršelio rietimuisi. Baigiamieji įrišimo/statymo procesai apima pagamintų knygų presavimo, džiovinimo, lankstės įspaudimo (štrichavimas), aplanko aplenkimo ir pakavimo etapus. Jie daro įtaką leidinio ekspluatacinėm (funkcionalumas, patogumas) ir prekinės išvaizdos (estetika) savybėms. Įstatyta knyga presuojama, kad būtų užtikrintas tolygus ir stiprus priešlapių sukibimas su viršeliu. Presavimo režimų (slėgio jėga ir jos veikimo trukmė) rinkinys priklauso nuo klijų, naudojamų bloko jungimui su viršeliu, sudėties ir medžiagų, iš kurių pagamintas viršelis. Slėgio jėgos poveikio trukmė priklauso nuo drėgmės pašalinimo iš klijų sluoksnio greičio, bloko storio, drėgmės kiekio klijų sluoksnyje, popieriaus ir kartono santykinės drėgmės, aplinkos mikroklimato sąlygų. Lankstės įspaudimas (štrichavimas, angl. joint) – tai atskyrimo vietoje įdubos

- 63 - Statomasis knygų įrišimas įspaudimas, fiksuojantis ir gerinantis viršelio atvertimą. Šis procesas atliekamas visoms statomojo įrišimo knygoms, išskyrus viršeliams Nr. 6 ir 9. Įspaudo gylis turi būti lygus kartono puselės storiui. Temperatūra (įkaitinami štrichavimo peiliai iki 60-150° C), slėgio jėga ir poveikio trukmė, priklausomi nuo padengimo medžiagos savybių, daro įtaką štrichavimo kokybei. Statymo, presavimo ir lankstės įspaudimo procesų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: • vaizdinės raiškos elementų poslinkis puslapiuose (leistinas ne didesnis kaip 1,5 mm), • bloko teisinga padėtis viršelio atžvilgiu (kreivis, skersis), • statymo sandarumas (priešlapiai be raukšlių, oro pūslių), • kantų pločių tikslumas, simetriškumas (leistinas nuokrypis +/-1 mm), • viršelio ir priešlapių suklijavimo stiprumas, • pažeidimai, deformacijos, nešvarumai (neleistini viršelyje, bloke), • laisvas viršelio puselių vertimas, prigludimas prie bloko, • viršelio skersis, • lapų sukibimas perteklinėse vietose (neleistina), • lankstės įspaudo padėtis, kreivis, gylis. • ėminių ėmimo procedūros kontrolei pagal požymius atlikti modelis pagal standartų ISO 186 arba ISO 2859-1 reikalavimams. 38 pav. Viršelio deformacijos pobūdis: 1 – įgaubtas viršelis, 2 - išgaubtas viršelis (ISO 16763:2016) Vienas svarbiausių leidinio kokybės kriterijų, validuojančių gaminio būseną, – viršelio deformacija (angl. warping). Ji tikrinama po 24 val. pagaminus leidinį. Įvertinamas įgaubimo ir išgaubimo laipsnis l2 lyginant su nugarėlės pločiu l1. Skirtumas tarp šių dviejų išmatuotų verčių (l2-l1) yra viršelio deformacijos laipsnis. Jis negali viršyti 2,0 mm per 100 mm plotį.

- 64 - Medijų produktų gamyba 2 Aplankas (angl. jacket) – tai knygos meninio apipavidalinimo elementas, apsaugantis leidinio viršelį nuo aplinkos poveikio pažeidimų. Aplanko aukštis lygus knygos viršelio aukščiui (leistinas nuokrypis -1 mm), o plotis padidinamas plotu, skirtu užlenktiems klapanams padengti 1/3 viršelio kartono puselių (pagal ISO 16763:2016 - 40 mm plotis). Jei aplankas ne per visą knygos aukštį, tai rekomanduojamas 50 mm plotis. Aplankui rekomenduojama naudoti 130-170 gr/m2 popierių, kurio plaušų krypties padėtis sutampanti su knygos nugarėle, klapanų linkio ribos biguojamos. Aplenktas aplankas turi standžiai priglusti prie knygos, neleistinos ertmės, klapanų skersis. Pagamintos knygos pakuojamos. Pakavimas palengvina transportavimo ir sandėliavimo sąlygas. Pakuojama po kelias knygas apsukant popieriumi, aptraukiant termo plėvele arba į kartonines dėžutes. Pakuotės svoris negali viršyti 8 kg., aukštis – 19 cm. Pakuojant į dėžutes tarpai tarp dėžutės sienelių ir gaminių leistini ne didesni kaip 1 cm. 39 pav. Leidinių pakavimas: a,b,c - knygų pokai, d) paletė (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013)

- 65 - Statomojo įrišimo viršelių gamyba Statomojo įrišimo viršelis (angl. case) su kantais (angl. square) – tai sudėtingos konstrukcijos pusgaminys. Jis sudarytas iš kelių elementų: padengimo (angl. covering material), kartono puselių (angl. case front/rear board), priešnugario (angl. spine inlay) (40 pav.). a) b) c) d) 40 pav. Įrišimo viršelio konstrukcija: a) vientisinis viršelis, b) sudėtinis, 1- kartono puselė, 2 - priešnugaris, 3 - nugarėlės medžiaga, 4 - viršelio dengiamoji medžiaga (padengimas), 5 – špacija (angl. space between two boards) (Handbook of print media, 2001 Atstumas tarp priešnugario ir kartono puselės vadinamas atskyrimu (angl. joint). Knygoje jų būna du, iš abiejų priešnugario pusių. Jis užtikrina gerą viršelio atvertimą, atverčiant jį išilgai šios ribos. Viršelio konstrukciniams elementams naudojamos nehomogeninės, skirtingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos. Jų įvairovė didelė, bet daugelis jų yra anizotropinės, neatsparios drėgmei ir temperatūros pokyčiams. Tačiau visos medžiagos turi atitikti joms keliamus kokybės reikalavimus, jog būtų užtikrinta leidinio gamybos technologinių procesų sklandi eiga. Viršelio kartono puselėms naudojamas nuo 1,25 mm iki 3 mm storio 923 – 1845 g/cm2 svorio kartonas. Kartono storis priklauso nuo leidinio formato ir bloko storio. Rekomenduojama taikyti bloko storio dydžio vertės 10% dalį optimaliam kartono storio nustatymui. Lentelėje pateikti rekomenduojami kartono storiai kietiems viršeliams (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013).

- 66 - Medijų produktų gamyba 2 17 lentelė. Statomojo įrišimo viršelio kartono storis Bloko storis, mm Leidinio formatas, nuo Leidinio formatas , iki Kartono storis, mm Iki 10 60x84/32 70x108/32 1,00-1,25 70x100/32 70x100/16 1,00-1,25 70x108/16 84x108/16 1,25-1,50 60x84/8 84x108/8 1,75 Nuo 10 iki 20 60x84/32 70x100/32 1,00-1,25 70x108/32 70x100/16 1,25-1,50 70x108/16 84x108/16 1,50-2,00 60x84/8 84x108/8 2,00-2,50 Virš 20 60x84/32 70x100/32 1,25-1,50 70x108/32 70x100/16 1,25-2,00 70x108/16 84x108/16 1,50-2,75 60x84/8 84x108/8 2,00-3,00 Pagal ISO 16763:2016 blokams mažesniems už A5 (B6) formatą rekomenduojama viršeliams naudoti ≥1,5 mm storio kartoną, blokams nuo A5(B6) iki A4(B5) formatu - ≥2,0 mm storio kartoną, blokams didesniems už A4(B5) formatą - ≥3,5 mm storio kartoną. Lanksčių viršelių gamybai vietoj knyginio kartono naudojamas 0,5-1 mm storio grafinis kartonas. Viršeliams Nr. 6 (vientisinis vienos dalies) naudojamas 0,7 mm kartonas, grafinis ar pakuočių gamybai skirtas kartonas. Miniatiūrinių leidinių viršeliams Nr. 7 rekomenduojamas 0,5-1 mm storio kartonas. Darbo kalendorių gamybai plačiai taikomas kartonas su porolonu, kurį sudaro 1,25 - 2,0 mm storio įrišimo kartono pagrindas, 2 mm storio porolono ir apsauginio 150 gr/m2 popieriaus sluoksniai. Kartono puselės gamybos procesui paruošiamos išilginės krypties (plaušų krypties padėtis lygiagreti nugarėlei), lygiu paviršiumi, be raukšlių ir deformacijų (rietimasis), su 10- 12% drėgniu (didesnis drėgnis įtakoja deformaciją ir banguotumą). Jei leidinio formatas vidutinis, o kartonas storesnis už rekomenduojamą, remiantis ekonominiais kriterijais (pvz., gamybos nuobirų mažinimas), galima naudoti daliai tiražo skersinės krypties kartono puseles. Kartonas tiekiamas 64x90 cm ir 70x100 cm, retai 72x102 cm formatų lakštais. Remiantis kartono puselių matmenimis nustatomas reikiamo kartono lakšto formatas. Viršelio kartono puselių plotis ir aukštis priklauso nuo apipjauto leidinio formato ir viršelio kantų dydžių. Kantų plotis priklauso nuo leidinio formato. Rekomenduojami viršelio kantai leidinyje:

- 67 - Statomojo įrišimo viršelių gamyba • mažo formato (nuo 60x90/32 iki 70x100/32) leidiniams viršutinis ir apatinis po 2 mm, priekinis – 3 mm, • vidutinio formato (nuo 70x108/32 iki 70x100/16) leidiniams viršutinis ir apatinis po 3 mm, priekinis – 4 mm, • didelio formato (nuo 70x108/16 iki 60x90/8) leidiniams viršutinis ir apatinis po 4 mm, priekinis – 5 mm. • pagal ISO 16763:2016 blokams mažesniems už A5 (B6) formatą rekomenduojami kantai 3,0 +/-0,5 mm, blokams nuo A5(B6) iki A4(B5) formatu - 3,5 +/-0,5 mm, blokams didesniems už A4(B5) formatą – 4,0 +/- 0,5 mm. Viršelio kartono puselės aukštis turi būti lygus apipjauto bloko formato, viršutinio ir apatinio kantų dydžių sumai, o plotis – 1-3 mm mažesnis už apipjauto bloko plotį. Kartono puselių dydis viršeliams apskaičiuojamas pagal formules (H - bloko aukštis, P – bloko plotis): • mažo formato leidiniams: H kart.p.= H + 4 mm, P kart.p.= P – 3 mm. • vidutinio formato leidiniams: H kart.p.= H + 6 mm, P kart.p.= P – 2 mm. • didelio formato leidiniams: H kart.p.= H + 8 mm, P kart.p.= P – 1 mm. Kartono lakšto pjovimo procesas vyksta dviem etapais: iš pradžių supjaunamas į puselių aukščio dydį atitinkančias juostas, o po to – juostos dalinamos į plotį atitinkančias dalis. 41 pav. Kartono 70x100 cm formatu lakšto supjovimas Viršelio nugarėlės forma daro įtaką priešnugario medžiagos savybėms. Viršeliams su tiesia nugarėle naudojamas standus priešnugaris (atstovėlis, angl. spine inlay). Jis paruošiamas iš įrišimo kartono, naudojamo puselėms, arba 20- 30% plonesnio už puselėms naudojamą kartoną. Vidutinio standumo priešnugaris, kuriam naudojamas 0,4-0,6 mm storio popierius, taikomas viršeliams su apvalia nugarėle. Lanksčiam priešnugariui popierius nustatomas priklausomai pagal

- 68 - Medijų produktų gamyba 2 nugarėlės lanko ilgio vertę: • nugarėlės lanko ilgis iki 15 mm - naudojamas 120 gr/m2 popierius, • nugarėlės lanko ilgis 15-30 mm – 160 gr/m2 popierius, • nugarėlės lanko ilgis ≥30 mm – 190 gr/m2 popierius. Priešnugario plotis priklauso nuo nugarėlės formos, jos pločio ir kartono puselių storio. Jo ilgis lygus kartono puselių aukščiui, o plotis tiesiai nugarėlei nustatomas pagal formulę T+2 kartono puselių storiai (naudojant 1,5 mm storio kartoną galima 1 mm sumažinti priešnugario plotį; T – bloko nugarėlės storis), apvaliai nugarėlei plotis lygus nugarėlės lanko ilgiui. a) a) a) 42 pav. Priešnugaris: a) lankstus viršelis be priešnugario, b) tiesios nugarėlės priešnugaris, c) apvalios nugarėlės priešnugaris Statomojo įrišimo viršelių padengimams (angl. covering material) naudojamas įrišimo popierius, įrišimo medžiagos, atspausdinti ant atsparaus deformacijoms popieriaus ir padengti laminatu bei laku. Labai plačiai paplitęs kieto įrišimo viršeliams balto arba spalvoto, matinio ar blizgaus kreidinio 115-130 g/cm2 tankio popieriaus panaudojimas. Flexi arba integral viršeliai gaminami iš lanksčių 200-500 gr/m2 masės kartonų. Medžiagos skiriasi savybėmis, paskirtimi ir apdorojimo galimybėmis. Viršelinis popierius – surbalinas - tai matinio paviršiaus popierius, pagamintas iš celiuliozės ir padengtas polimeriniu, atspariu trinčiai, ir hidrofobiniu sluoksniu. Jų platus atspalvių su papildomais vaizdinės raiškos elementais (pvz. blizgučiais) bei įvairus faktūrų spektras. Šis viršelinis popierius tinkamas spausdinti ofsetiniu, fleksografiniu, šilkografiniu būdais ir apdailai folijavimu, blintiniu įspaudimu. Surbalinas naudojamas ne tik kieto įrišimo viršelių gamybai, bet ir pakuotėms, priešlapiams, reklaminei produkcijai. Baladekas, balakronas, bumvinilas - tai viršelinės medžiagos, gaminamos iš sulfatinės nebalintos celiuliozės 80 g/m2, popieriaus pagrindą padengiant išlydytu polivinilchlorido kopolimeru. Šių medžiagų didelė atspalvių įvairovė su įvairių geometrinių elementų įspaudais, lakavimo ir vizualų variantais. Būdinga

- 69 - Statomojo įrišimo viršelių gamyba baladeko, balakrono, bumvinilo savybė – tai pakankamas mechaninis stiprumas ir labai efektinga išorė. Jos pasižymi atsparumu daugkartiniam lankstymui (dvigubų lenkimų skaičius ne mažesnis kaip 800 vnt.). Jų faktūra primena natūralią odą. Tačiau apdorojimo ribotos galimybės, t.y. spausdinti galima tik šilkografiniais dažais ir atlikti apdailą folijavimo ar blintinio įspaudimo būdais. 43 pav. Įrišimo medžiagos Prieš supjaunant padengimo ruošinius, apskaičiuojami jų matmenys. Viršelių Nr.7 ir 6 padengimų išklotinių paskaičiavimai skiriasi už viršeliams Nr. 5, 8, 9. Išklotinių matmenų paskaičiavimai atliekami žinant apipjautą bloko formatą, kantų plotį, špacijos plotį (nugarėlė+atskyrimas), kartono storį ir padengimo užlankų dydį (15-17 (+/-1) mm). Apipjauto bloko formatas 148x210 mm iris. Nr7 kartonelio plotis 18mm 145 mm 8mm 8mm nugarele apvali 28 mm kartonelio aukstis 216 mm kartonas 2,4 mm susiuto bloko storis 24mmX1,17(koef.apval.nugarel.) 8+145+18=171 mm 18 mm 44 pav. Viršelio padengimo išklotinė

- 70 - Medijų produktų gamyba 2 Vientisinio viršelio išklotinės matmenys apskaičiuojami pagal formules: • išklotinės aukštis = H+2K+2k+30 mm; • išklotinės plotis = 2P kart.p.+Šp+2K+30 mm H - apipjauto bloko aukštis, K - kantų plotis, P-apipjauto bloko plotis, Lnugarėlės lankas, k- kartono storis, Pkart.p. – kartono puselės plotis, Šp – špacijos plotis (L arba T+2Patsk.), Patsk. – atskyrimo plotis 6-8 mm (lanksčiam kartonui 4+1,5k; standžiam kartonui 5+1,5k), priklauso nuo kartono storio ir formato. Sudėtinio viršelio išklotinės matmenys apskaičiuojami pagal formules: • nugarėlės medžiagos aukštis = H+2K+2k+30 mm; • nugarėlės medžiagos plotis = Šp+30 mm (padengimo uždėjimas ant kartono puselės 12-15 mm); • kartono puselių padengimo aukštis = H+2K+2k+30 mm; • kartono puselių padengimo plotis = P kart.p.+9 mm (uždėjimas ant nugarėlės medžiagos 8-10 mm)+2k+30 mm. a) a) 45 pav. Sudėtinio viršelio padengimo ir nugarėlės dalių sujungimas: a) viršelio išorinė pusė, b) viršelio vidinė pusė Ruošiniams, skirtiems viršelių gamybai, keliami tokie kokybės reikalavimai: • kartono puselės stačiakampės formos, vienodo storio, matmenų, • nedeformuoti padengimai, vienodų matmenų, • ruošinių pluošto krypties padėtis išilga nugarėlei.

- 71 - Statomojo įrišimo viršelių gamyba 46 pav. Statomojo įrišimo kieto viršelio gamybos etapai: a)vientisinis viršelis, b) sudėtinis (Handbook of print media, 2001) Flexi viršelių gamybos technologiniai procesai skiriasi nuo kietų viršelių gamybos procesų. Jų ruošiniai atspausdinami ant lankstaus kartono, iškertami pagal reikiamus matmenis, subiguojamos lenkimo ir nugarėlės pločio ribos, kraštai užlenkiami ir priklijuojami, tokiu būdu suformuojant viršelį statymo procesui. Pagaminti viršeliai kalandruojami. Kalandravimas užtikrina efektyvų statymo procesą, o taip pat mažina tikimybę pagamintos knygos viršelio puselių nepalankų išsirietimą. Viršelio deformacijai daro įtaką kartono storis, pluošto krypties padėtis, drėgnis, klijų koncentracija ir sluoksnio storis, padengimo rūšis ir pluošto krypties padėtis. Gamybos metu svarbu užtikrinti, kad padengimo grįžtamoji deformacija neviršytų kartono, nes priešingu atveju, rietimosi koeficientas didėja. Visų įrišimo medžiagų grįžtamoji deformacija mašininėje (išilginėje) kryptyje mažesnė, o standumas didesnis už skersinėje kryptyje. Todėl gaminant viršelius, laminatu padengiant atspaudus, lankuojant viršelius popieriaus lape, ruošiant kartono puseles, reikia visada laikytis plaušų išilginės krypties taisyklės. Pagamintų viršelių kokybės kontrolė atliekama pagal šiuos kriterijus: • kampų statumas, • matmenų tikslumas (visi viršeliai vienodo pločio ir aukščio), • špacijos skersis ir padėtis (neleistinas skersis),

- 72 - Medijų produktų gamyba 2 • klijų sluoksnio storis ir elastingumas (neleistinas traškesys išdžiūvus), • atskyrimų plotis ir padėtis (skersis), • priešnugario priklijavimo stiprumas, • užlankų simetriškumas, • kartono puselių skersis, padėtis nugarėlės ir padengimo kraštų atžvilgiu, • padengimo kampų suformavimas ir priklijavimo stiprumas, • padengimo vaizdinės raiškos elementų padėtis nugarėlės atžvilgiu, • mechaniniai pažeidimai ir sutepimai, • kalandravimas – plokščias arba su 1-2 mm išgaubimu, • išdžiūvusio viršelio drėgnis (9+/-2%), jei atliekama apdaila – 7-11%, • Viršelio deformacija (rietimasis) – negali viršyti 2,0 mm per 100 mm plotį (leistinos ribos: mažo formato 3 mm, vidutinio ir didelio 4 mm; 29 pav.). 47 pav. Viršelio deformacijos nustatymas (L.O.Olegovna, I.K.Kornilov, 2013): 1-viršelis, 2-atrama, x-matavimo taškas, C-deformacijos dydis Pagaminti viršeliai iki 70x100/16 leidinio formato dedami į kipas po 50 vnt., o didesni – po 30 vnt. ir sandėliuojami saugioje aplinkos poveikiui vietoje iki blokų jungimo su viršeliais proceso. Svarbu užtikrinti viršelio drėgnio stabilumą ir apsaugoti jį nuo temperatūros pokyčių poveikio.

- 73 - Apdaila Apdaila saugo atspaudus nuo aplinkos poveikio, pažeidimų, sustiprina vaizdinės raiškos elementų ypatybes, daro gaminį patraukliu vartotojui. Technologiškai apdorojami tiek ruošiniai, tiek pagaminti produktai. Taikomi įvairūs apdailos būdai: laminavimas, lakavimas, folijavimas, bronzavimas, flokavimas, graviravimas, kirtimas, perforavimas, termografija. Laminavimas (angl. laminating). Tai skaidrios matinės ar blizgios plėvelės priklijavimas karštu būdu prie medžiagos paviršiaus. Polimerinės plėvelės prispaudimas grindžiamas stiprios popieriaus, kartono ir atspaudo sankybos su skaidria bespalve plėvele pobūdžiu. Jos paskirtis – apsauga nuo išorinių aplinkos veiksnių bei deformuojamų apkrovų poveikio. Ši apdaila gerina ne tik prekinę gaminio išvaizdą, bet ir daro įtaką paviršiaus atsparumui, drėgmei, trynimui, tempimams ir trūkiams. Kartono/popieriaus padengimai laminuojami standžiu polimeru iš vienos ar dviejų pusių. Laminuotų gaminių kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: • plėvelės skaidrumas padengtame paviršiuje, • kolorimetrinės savybės (gali įvykti spalviniai pokyčiai), • lapo banguotumas ir susisukimas; • laminuotame plote oro pūslių, juostų, raukšlių, blizgių kiekis; • laminato adhezija su medžiagos paviršiumi bei dažų sluoksniu; • paviršiaus lygumas. Laminavimo kokybė priklauso nuo popieriaus paviršiaus morfologijos, dažų savybių, sluoksnio storio bei adhezijos su spausdinimo medžiagos paviršiumi. Technologinis procesas atliekamas įvairiais būdais. Ekstrūzinis laminavimas – tai polimero lydinio užliejimas ant medžiagos paviršiaus, pvz. ant popieriaus, plėvelės, folijos, audinio ir t.t. Taikomas daugiasluoksnių pakavimo medžiagų, skirtų skystiems ir biriems produktams pakuoti, gamybai; folijos sujungimui su popieriumi naudojant polimero lydinį, liejamą tarp folijos ir popieriaus. Šis technologinis procesas pasižymi privalumais: galimybė naudoti nebrangias žaliavas (polimero granulės) ir užlieti labai ploną lydinio sluoksnį (5-7 mkm) dideliu greičiu (daugiau nei 100m/min), bet turi ir trūkumų: sudėtinga įrengimų konstrukcija, naudojamos ritininės medžiagos, tikslingas tik masinei produktų gamybai (pvz., maisto produktų pakuotės). Ekstrūzinis laminavimas apjungia polimero lydinio liejamo iš ekstrūderio

- 74 - Medijų produktų gamyba 2 su plokščia anga technologinio proceso etapus. Geros adhezijos užtikrinimui medžiagos pagrindas įkaitinamas iki 300° C temperatūros. Kalandre lydinys prispaudžiamas prie pagrindo, o vėliau gauta daugiasluoksnė medžiaga aušinama. 48 pav. Ekstrūzinio laminavimo principinė schema: 1-tiekiklis, išvyniojimo mechanizmas, 2-kalandras, 3-aušinimo cilindras, 4-ekstrūderis, 5-suvyniojimo mechanizmas Klijuojamasis laminato prispaudimo būdas. Tai dengiamosios medžiagos, ant kurios užnešamas klijų sluoksnis, suslėgimas su pagrindu ir sutankinimas užtikrinant gerą paviršių sukibimą (suklijavimas). Naudojami klijai turi būti skaidrūs, bespalviai ir su geromis adhezinėmis savybėmis. Technologinis procesas pasižymi galimybe naudoti bet kokią pagal ekspluatacines ir technologines savybes vienasluoksnę pigią polimerinę plėvelę, bet turi ir trūkumų: klijų sudėtyje yra lakieji, toksiniai ir degūs polimerai, reikalaujantys specialių apsaugos priemonių, ilgos džiovinimo trukmės ir energijos išteklių; nedidelis slėgimo poveikio greitis, įrengimų gigantiškumas ir sudėtingumas. Šlapias laminato prispaudimas – tai būdas grindžiamas dviejų medžiagų sujungimo procesu su klijavimo priemone, esančia skystoje būsenoje. Juostos sujungiamos užnešus klijus ant polimerinės plėvelės ir inicijavus jų džiūvimą vėlesniame etape. Toks būdas naudojamas aliuminio folijos sujungimui su įvairiomis popieriaus ir kartono rūšimis. Kuo lygesnis popieriaus paviršius, tuo mažesnė klijų išeiga. Sujungtą foliją su popieriumi galima padengti polietilenu ekstrūziniu būdu. Šlapio prispaudimo būdo proceso metu vanduo išgaruoja per vieną iš medžiagų. Klijai užnešami ant mažiau absorbuojančios medžiagos – aliuminio ar plėvelės, ir nuosekliai atliekamas popieriaus ir folijos/plėvelės, padengtos klijais, sujungimas spaudimo būdu laminavimo mechanizmo chromuotu ir gumuotu cilindrais. Vanduo, esantis klijuose, išgarinamas didelės temperatūros oru, cirkuliuojančiu džiovinimo tunelyje. Išdžiūvusi medžiaga susukama į ritinį. Šlapiam klijavimui naudojami krakmolo ir sintetiniai klijai.

- 75 - Apdaila 49 pav. Šlapias laminavimo būdas: 1-plėvelės tiekiklis, išvyniojimo mechanizmas, 2-klijų užnešimas aniloksiniu velenu, 3-džiovinimas, 4-medžiagos tiekiklis, išvyniojimas, 5-laminavimas, 6-aušinimo cilindrai, 7-apdorotos juostos suvyniojimas Sausas laminato prispaudimas – plėvelė, padengus klijais, džiovinama, ir tik vėlesniame etape prispaudžiama prie pagrindo. Sauso prispaudimo technologija universali, nes tokiu būdu galima sujungti tarpusavyje nesuderinamas, skirtingos cheminės kilmės medžiagas. Trūkumas – plėvelės deformacija, esant žemoms temperatūroms džiovinimo kameroje. 50 pav. Sauso laminavimo principinė schema:1,2-išvyniojimo mechanizmai, 3-klijų aparatas, 4-džiovinimo mechanizmas, 5-laminatorius, 6-suvyniojimo mechanizmas Laminavimas plėvele su klijų komponentais. Technologinio proceso metu plėvelės klijų sluoksnis lydosi veikiamas aukštos temperatūros (nuo 90° C iki 115° C). Slegiant 300-400 MPa jėga, įvyksta plėvelės sankyba su popieriumi ar kartonu. Slėgio, temperatūros ir greičio technologinių režimų rinkinys užtikrina aukštą prispaudimo kokybę ir plėvelės adheziją su medžiagos paviršiumi. Laminatui naudojamos polipropileninė, poliesterinė, lavsaninė, triacetatinė plėvelės, pasižyminčios įvairiomis savybėmis: matinė, blizgi, metalizuota, su struktūrine (linas, smėlis, oda, geometrinis grafika) bei aksomine paviršiaus tekstūra. Adhezija grindžiama klijų rūšies savybėmis. Naudojami dervų ir lakų

- 76 - Medijų produktų gamyba 2 pagrindu, vandenyje tirpūs, poliuretaniniai klijai. Nepriklijuojamasis prispaudimo būdas. Tai dvisluoksnės plėvelės, kurios vienas sluoksnis, turint žymiai žemesnę lydimosi temperatūrą už kito ir atliekant termoklijų funkciją, prispaudimas. Išoriniam sluoksniui naudojami tie patys polimerai kaip ir klijuojamo būdo plėvelei, o klijavimo funkciją atliekančiam sluoksniui – polietilenas, poliolefinas ir polimerų lydiniai. Prispaudimas atliekamas su kalandru veikiant 130°-180° C temperatūra (temperatūra parenkama 25° C didesnė už lydimosi temperatūrą; polietileno vidutinė lydimosi temperatūra 95°- 105° C) ir slėgiu (slėgio jėga 40 kN, storis 20-300 mkm). Karštyje išsilydantis sluoksnis pereina iš kietos į skystą klampią būseną ir, veikiant išorinėms jėgoms, užpildo makro- ir mikro- įdubas bei popieriaus poras, užtikrindamas adheziją su atspaudo dažų sluoksniu. Aušinant sluoksnis atvėsta ir standėja, sudarydamas popieriaus ir atspaudo viršutinio sluoksnio monolitinę struktūrą. Atspaudo su pripresuota plėvele stiprumą įtakoja atskirų plaušų ir užpildo granulių sujungimas stipriu, elastingu ir skaidriu adhezyvu, o polimero sluoksnio sustiprinimas popieriaus plaušais. Šio proceso privalumai - galimybė laminuoti su nesudėtingu įrengimu ir mažus tiražus, bet turi ir trūkumų: specialių dvisluoksnių plėvelių, kurių sluoksnio storis ir kaina didesnė už vienasluoksnės, naudojimas. Laminavimui naudojamos plėvelės skiriasi savybėmis, paskirtimi ir apdorojimo galimybėmis. Blizgi laminavimo plėvelė gaminama iš BOPP (dviašės orientacijos polipropilenas) medžiagos ir termoplastinių klijų. Ji suteikia gaminiams blizgesį, mechaninį atsparumą. Plėvelės storis 24 μm, darbinė temperatūra – 110 °C. Pagrindinės jos savybės ir privalumai: puikus blizgesys ir skaidrumas, neišskiria nuodingų medžiagų, idealiai lygus paviršius, puiki adhezija su dažais, tinkama spausdinimui (ant plėvelės), gaminiui suteikia mechaninį atsparumą, tinkama sąlyčiui su maistu. Matinė laminavimo plėvelė gaminama iš BOPP medžiagos ir termoplastinių klijų. Ji suteikia matinį efektą gaminiams. Plėvelės storis 27 μm, darbinė temperatūra – 110 °C. Pagrindinės jos savybės ir privalumai: matiškumas, malonus lietimo pojūtis, tinkama UV lakavimui, neišskiria nuodingų medžiagų, idealiai lygus paviršius, gaminiui suteikia mechaninį atsparumą, tinkama sąlyčiui su maistu, bet turi ir trūkumą - jautri mechaninio pobūdžio veiksnių poveikiui. SOFT TOUCH laminavimo plėvelė pasižymi ypatingai maloniu lietimo pojūčiu (aksomo tekstūra), suteikiančiu gaminiams papildomą vertę. Ji pasižymi 50%

- 77 - Apdaila procentų stipresniu matiniu efektu, lyginant su standartine matine plėvele. Šios plėvelės storis - 35 μm, darbinė temperatūra – 105 °C. Jos pagrindinės savybės ir privalumai: ypatingas matinis efektas, malonus lietimo pojūtis, lygaus aksomo tekstūra, atspari trinčiai, laminuojant visiškai neprarandamos savybės, tinkama UV lakavimui, spausdinimui auksiniais ir sidabriniais dažais. Blizgi, matinė ir SOFT TOUCH laminavimo plėvelės naudojamos knygų ir žurnalų viršelių, pakuočių, brošiūrų, popierinių maišelių, reklaminės-komercinės produkcijos apdailai. Ekologiška plėvelė „oxo-biodegradable“ – tai standartinė laminavimo plėvelė, pagaminta iš BOPP medžiagos ir termoplastinių klijų, į kurios sudėtį įdėtas irimą skatinantis priedas. Dėl šio priedo plėvelė veikiama UV spinduliais ar/ir temperatūros didesnės kaip 35 °C, palaipsniui suyra ir virsta smulkių dalelių pavidalu, kurias bakterijos ir mikroorganizmai paverčia vandeniu ir CO2. Priklausomai nuo aplinkos poveikio plėvelė suyra per 8-18 mėnesių. Blizgios plėvelės storis – 24 μm, matinės – 27 μm. Darbinė temperatūra – 110 °C. Reljefinė laminavimo plėvelė – įvairių medžiagų struktūrų imitacijos plėvelė, pagaminta BOPP pagrindu. Ji suteikia gaminiams išskirtinę išvaizdą ir papildomą vertę. Šios plėvelės techninės savybės: bendras storis – 50-70 μm, darbinė temperatūra – 85-90 °C. Reljefinė laminavimo plėvelė naudojama knygų, žurnalų viršelių, prabangių pakuočių, katalogų, reklaminių gaminių apdailai. PET laminavimo plėvelė – tai PET pagrindu pagamintos plėvelės. Jos gaminamos įvairių rūšių - blizgi, matinė, pusiau matinė. Gaminamų plėvelių storiai - nuo 25 iki 125 μm. Naudojamos plakatams, žemėlapiams, kalendoriams, reklaminiams leidiniams. Skaitmeninei spaudai „Digi – stick“ skirta blizgi, matinė, SOFT TOUCH laminavimo plėvelė pagaminta iš BOPP medžiagos ir specialių klijų. „Digi-stick“ serijos plėvelės pasižymi itin stipria adhezija su paviršiumi. Šių plėvelių techninės savybės: bendras storis blizgios – 35 μm, matinės – 35 μm, SOFT TOUCH – 35 μm. Darbinė temperatūra – 105-115 °C, SOFT TOUCH darbinė temperatūra – 110-120 °C. Lakavimas (angl. varnishing) – tai lako (dispersinio, UV, aliejinio, hibridinio) užnešimas ant medžiagos paviršiaus. Lakavimas gaminį apsaugo nuo aplinkos poveikio (pvz., drėgmės), mechaninių pažeidimų, suteikia patrauklią išvaizdą, tačiau jis nesutvirtina gaminio. Priklausomai nuo laku dengiamo paviršiaus ploto, lakavimas būna pilnas (vientisinis viso ploto dengimas) ir dalinis (atskirų elementų atspaude arba dalies lapo ploto dengimas). Lakuojama specialiomis lakavimo

- 78 - Medijų produktų gamyba 2 mašinomis (off-line) arba spaudos mašinomis (in-line): tipografinėmis (iškiliosios spaudos), fleksografinėmis, giliaspaudėmis, šilkografinėmis, ofsetinėmis. 51 pav. Blizgus UV lakas Dažniausiai praktikoje taikomas dispersinis lakavimas. Jis sutrumpina laiko tarpą iki galimybės apdoroti išspausdintus lapus pospaudiminiuose procesuose. Dispersinis lakas – tai vandens pagrindu sudaryta koloidinė polimerų struktūra. Tokiu būdu lakuojami atspaudai (ypatingai atliekant vienos pusės lakavimą) absorbuoja daug drėgmės, todėl nerekomenduojama naudoti plonesnio kaip 100 μm storio popieriaus dėl jo polinkio deformuotis (pvz., susisukti). UV lakavimas - tai būdas išryškinantis atskiras dizaino detales, padengiant jas blizgiu ar matiniu UV lako sluoksniu. UV lakas pagyvina spalvas, suteikia gaminiui savitumo, ypač efektingai atrodo ant matinio paviršiaus. UV lakavimui tinka dengtos kreidos sluoksniu balintos celiuliozės popierius ir kartonas, kurių masė 80–500 g/m2 (daliniam lakavimui – 100–450 g/m2), pasižymintys lygiu ir hidrofobiniu paviršiumi. Lakuojant lengvo dengto popieriaus vieną pusę, lapai dažnai susibanguoja, dėl to problematiška toliau apdoroti tokius atspaudus. Lakuoto paviršiaus džiovinimas vyksta veikiant UV spinduliais, dėl kurių tiesioginio poveikio daugelis popieriaus rūšių gelsta. Be šių bendrųjų ypatybių, kiekvienas lakas turi dar ir specialių savybių. Atspaudai į UV lakavimą turi patekti gerai išdžiūvę, be silikoninės pudros ar su mažu jos kiekiu, tinkamai parinktu praimeriu (UV lako pagrindas), atspausdinti dažais atspariais šarmams. Kad UV lako sluoksnio paviršius būtų lygus, prieš tai reikia atspaudus nulakuoti dispersiniu arba aliejiniu laku. Atspaudo padengimas

- 79 - Apdaila šiais lakais sustiprina adhezines savybes, be to užpildo popieriaus paviršiaus nelygumus. Aliejinis lakas rekomenduojamas, kaip pagrindas prieš atliekant spausdinimą šilkografiniais nutrinamais dažais. Padengtų UV laku gaminių kokybės kontrolė atliekama vizualiai. Tikrinamas sluoksnio lygumas, lipnumo nebuvimas, skaidrumas, blizgumas/matiškumas, adhezija su paviršiumi, paviršiaus banguotumas. Greičiausias lako adhezijos patikrinimo būdas – lakuoto paviršiaus braižymas su nagu ar sulenkiant 180° kampu atspaudą lakuotu paviršiumi į vidų. Dvipusiam lakavimui rekomenduojama naudoti specialius, tam skirtus lakus. Nuo lako adhezijos priklauso įrišamo, kertamo, biguojamo, perforuojamo gaminio kokybė. Ji turi būti tokia stipri, kad vykstant šiems procesams, neįvyktų lako sluoksniavimasis. Lakai skiriasi savybėmis, paskirtimi ir apdorojimo galimybėmis. Aliejiniai lakai – tai tie patys spaudos dažai, tik sudėtyje neturintys pigmentų. Privalumai: neįtakoja plonų popierių deformacijos (masė mažesnė kaip 90 g/m2), saugo nuo drėgmės. Trūkumai: ilga džiūvimo trukmė (24 val.; pagreitina IK lempos ir karštas oras), su laiku gelsta (rekomenduojama lakuoti tik vaizdinės raiškos elementus). Gaminami labai blizgūs, matiniai, apsauginiai, impregnuojantys, kvapūs lakai. Spiritiniai lakai. Pasižymi privalumais: didelis blizgumas (kaip UV lako), greitas džiūvimas (dėl lakiųjų dalelių); atsparumas trynimui; gera apsauga nuo drėgmės, aliejų, purvo, riebalų poveikio; žema kaina; nereikia naudoti pudros atspaudams. Trūkumai: sudėtyje yra toksinių ir agresyvių aplinkai lakiųjų organinių tirpiklių; aplinkos užteršimas lakiaisiais junginiais; saugių darbo aplinkos sąlygų palaikymas; žema sprogstamoji temperatūra. Dispersinis lakas – tai koloidiniai polimerų tirpalai, nedegūs, skiedžiami vandeniu arba vandens ir etanolio mišiniu. Lako sluoksnis nedaro įtakos produkto kvapui ir skoniui. Dispersinis lakas medžiagos paviršiuje džiūna fizikiniu būdu, t.y. absorbuojant paviršiumi ir išgaruojant vandeniui. Lakas pasižymi privalumais: didelė įvairovė (atsparūs spiritui, bekvapiai, su aromatiniais priedais, su metaliniais pigmentais, perlamutro efektu, blizgūs, matiniai, apsauginiai, slidimą gerinantys pvz. kortoms), ekologiški, greitai džiūna. Trūkumai: plonų medžiagų deformacija (lengvesnio kaip 130 g/m2, o etikečių popieriaus atsparaus vandeniui – lengvesnio kaip 75 g/m2), sudėtyje esančio 60%

- 80 - Medijų produktų gamyba 2 vandens kiekio išgarinimui iš lako IR džiovinimo naudojimas, šiurkščių paviršių spalvinių savybių papilkėjimas. UV lakas - tai lakas džiūnantis veikiant UV spinduliuotei. Pagrindiniai jo sudėties komponentai - akrilinės dervos, polimerai, fotoiniciatoriai. UV laku išgaunami įvairūs specialūs struktūriniai modeliai, pvz. po džiūvimo fragmentinis blizgių ir matinių plotų susiformavimas; galimybė rašyti rašikliu; susiformuoja tam tikra tekstūra (pvz., šiurkštumo įspūdis). Nulakuotiems ruošiniams atlikti kitus apdorojimo darbus rekomenduojama ne anksčiau kaip po 12 val. Šis lakas pasižymi privalumais: puikus blizgumas, atsparumas trynimui ir išoriniams veiksniams; greitas džiūvimas veikiant UV spinduliuotei, elastingumas, galimybė naudoti ploniems popieriams (pvz., etiketinė produkcija), atsparumas įvairioms aplinkos sąlygoms, netoksiniai ir nežalingi aplinkai. Turi nemažai trūkumų: nėra galimybės lakuoti „šlapias-ant šlapio“ ofsetinėse spaudos mašinose spausdinant tradiciniais dažais; reikalingas atspaudų gruntavimas prieš lakavimą (pvz., dengimas dispersiniu laku); didelės energijos sąnaudos džiovinimui UV spinduliuote; negalima padengti pakuočių suklijavimo vietų arba specialių klijų naudojimas suklijavimui (pvz., šalčiui atsparūs); juntamas kvapas; didesnė kaina už kitų lakų. Lakavimas atliekamas in-line arba off-line būdais. Ofsetinėse spaudos mašinose integruojamos lakavimo dispersiniu laku sekcijos. Aliejiniu laku lakavimas atliekamas paskutinėje dažų sekcijoje. Nerekomenduojama trafaretiniu būdu lakuoti su dispersiniu ir aliejiniu laku, nes dėl storo sluoksnio vyks ilgas lako džiūvimas. Rekomenduojama lakavimą atlikti nuosekliai po spausdinimo toje pačioje spaudos mašinoje. Tačiau lakavimas „šlapias-ant šlapio“ turi trūkumų: mažesnis blizgesys, lako plėvelė nusispalvina dažais, atspaudų sulipimo šūsnyje galimybė, mažas atsparumas trynimui. Jeigu atspausdinta su aliejiniais dažais, tai UV lako užnešimas galimas tik po pilno dažų išdžiūvimo, kad lakas nesisluoksniuotų. UV lakas užnešamas „šlapiai“ ant atspaudo, atspausdinto UV dažais. UV dažams reikalingi specialūs velenėliai, o ofsetinėse mašinose – ir atspari dažams guma. Hibridiniai dažai, į kurių sudėtį įeina tradicinių ir UV dažų komponentai, neagresyvūs, todėl spausdinant su jais nereikia specialių velenėlių spaudos mašinoje, o lako plėvelė nepraranda blizgio. Hibridinis lakavimas. Tai galimybė toje pačioje spaudos mašinoje atlikti lakavimą dviem skirtingų savybių lakais. Pirma atspaudo visas plotas dengiamas praimeriniu laku (dispersinis), o ant jo fragmentai lakuojami metalizuotu, blizgiu UV laku ant matinio aliejinio lako ar kt. Dispersinis lakas užpildo popieriaus nelygumus, sulygindamas paviršių, jog nenukentėtų UV lako blizgumas. Bet po

- 81 - Apdaila paros blizgumas sumažėja 15-20%. Lakavimu galima išgauti įvairius efektus be specialių formų (polimerinės, guminės) panaudojimo. Jeigu matiniu aliejiniu laku atliekamas fragmentinis lakavimas, o vėliau visas atspaudas dengiamas „šlapiu“ būdu blizgiu UV laku, tai vietos ant matinio lako įgauna matinį blizgumą, o tarpinės – didelį blizgumą. Įspaudimas. Tai vaizdinės raiškos elementų suformavimas, grindžiamas deformuojamų apkrovų poveikiu ir medžiagos sutankinimu spaudimo būdu. Ruošinių ir gaminių apdailai taikomi karšto ir šalto įspaudimo būdų variantai. 52 pav. Karšto ir šalto įspaudimo būdų variantai Folijavimas karštu būdu (angl. Hot foil stamping). Teksto ar grafinio vaizdo įspaudimas gaminio paviršiuje, pagrįstas slėgio jėgų poveikiu su 0,3 - 1,5 cm storio kliše (plieno, magnio, vario, cinko), kurioje suformuotas grafinis vaizdas graviravimo būdu, ir panaudojant įvairias folijas. Magnio, plieno bei cinko klišės nepasižymi stiprumu kaip vario, kurios tinkamos ir smulkių štrichinių elementų suformavimui bei dideliam tiražavimui. Folijuojant naudojama sidabro, aukso, koloritinė, holograminė folijos. Folijavimas atliekamas ant kieto įrišimo viršelių, pakuočių, atvirukų, reklaminių- komercinių ir kt. gaminių, prieš ir po lakavimo, laminavimo. a) b) c) 53 pav. Folijavimas: a) 1- presas su kaitinimu, 2-klišė, 3-folija, 4-spausdinimo medžiaga, 5-atraminė preso plokštė, b) folijavimo klišė, c) spaudas su aukso ir koloritine folija

- 82 - Medijų produktų gamyba 2 Kongrevinis ir blintinis įspaudimas. Kongrevas (angl. Embossing) – tai vaizdinės raiškos elementų įspaudimas medžiagos paviršiuje, veikiant ją iš abiejų pusių su dviem įkaitintom viena į kitą sueinančiom klišėm, suformuojant reljefinį vaizdą plokštumos padėties atžvilgiu. Procesas atliekamas be folijos. Atliekamas plokščias ir reljefinis kongrevinis įspaudas. a) b) c) 54 pav. Kongrevinis įspaudimas: a) 1-klišė, 2-klišė su veidrodiniu 1-os klišės vaizdu, 3-popierius/medžiaga, 4-reljefinis vaizdas po kongrevo; b) reljefinis kongrevas; c) gaminys su kongreviniu įspaudu Blintas (angl. Debossing) – tai įspaudas medžiagos paviršiuje veikiant ją su viena kliše iš viršaus be folijos. Spaudos elementai yra įgilinti paviršiaus padėties atžvilgiu, bet gali būti suformuoti vienoje plokštumoje arba reljefiniai. Toks įspaudimo būdas taikomas medžiagos faktūros sutankinimui, jog palengvinti nuoseklų folijavimą folija, pažymėti vaizdinių elementų pozicionavimo ar spausdinimo poligrafiniais dažais vietą. Nerekomenduojama taikyti kietviršiams, pagamintiems su 1,25 mm storio kartonu, jei padengimui naudotas popierius su lakavimo ar laminavimo plėvelės apdaila, stambiafaktūriniu audiniu, tekstūrine spauda. Proceso metu temperatūros poveikis daro įtaką medžiagos spalvos pokyčiams.

- 83 - Apdaila a) b) c) 54 pav. Kongrevinis įspaudimas: a) 1-klišė, 2-klišė su veidrodiniu 1-os klišės vaizdu, 3-popierius/medžiaga, 4-reljefinis vaizdas po kongrevo; b) reljefinis kongrevas; c) gaminys su kongreviniu įspaudu Medžiagas gofruojant ir tekstūruojant gaunamas apdirbimo pėdsakų modelis apdirbto ruošinio paviršiuje, išgaunant reljefinę ir taškinę tekstūras. Tam naudojami reljefiniai velenai. Tekstūravimas – tai įgilinto įspaudimo technologija, pagrįsta grafinio vaizdo suformavimu veikiant medžiagą kalandru su jo paviršiuje graviravimo būdu suformuotais grafiniais elementais. Gofravimas – tai kongrevinio įspaudimo technologija, pagrįsta medžiagos poveikiu dviem velenais su išgraviruotu tiesioginiu ir veidrodiniu reljefiniu grafiniu vaizdu paviršiuje. Technologinio proceso metu popieriaus drėgnis neleistinas didesnis kaip 10%. Popieriaus paviršiaus deformacija priklauso nuo temperatūros, slėgio jėgos, kalandro sukimosi greičio. Proceso metu daro įtaką slėgio trukmė ir temperatūros poveikis deformuojamam paviršiui. 56 pav. a) Tekstūravimas: 1-medžiaga, 4-rotacinė klišė, 5-atraminis (spaudos) velenas; b) Gofravimas: 1-medžiaga, 4-rotacinė klišė

- 84 - Medijų produktų gamyba 2 Ruošinių, kurie apdoroti įspaudimo būdu, kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: • plokštumos dengiamumas, • daugiaspalvio folijavimo suvedimo tikslumas, • įspaudo skersis – dviejų kraštinių atstumų nuo ruošinio krašto iki elementų apačios, • įspaudo aštrumas – suformuotoo elemento krašto lygumas, • įspaudo gylis – tai absoliučios liekamosios deformacijos dydis, • adhezija, atsparumas mechaniniams poveikiams, • apdoroto paviršiaus spalvinės savybės. Įspaudimas atliekamas su klišėmis, kurios klasifikuojamos pagal aspektus: • paskirtis: įgilintam įspaudimui, reljefiniam įspaudimui, plokščiam įspaudimui, kongrevui, gofravimui, tekstūravimui, • klišės forma: plokščia, rotacinė, • medžiagiškumas: plieninė, varinė, žalvarinė, magnio, cinko, polimerinė. Klišės, naudojamos įgilintam ir su folija įspaudimui, pasižymi struktūrinėmis savybėmis kaip iškiliosios spaudos monolitinės formos su giliais (1,5-2,0 mm) tarpiniais elementais. Atliekant folijavimą su folija ant kietviršių šrifto aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 mm, o tarpas tarp raidžių – ne mažesnis kaip 0,4 mm. Maksimalus gylis (aukštis) gaunamas reljefinio įspaudimo metu – 0,6 mm. Medžiaga, iš kurios gaminamos klišės, priklauso nuo tiražo, grafinių elementų ypatybių (pobūdžio) ir folijavimo būdo. Dažniausiai jos gaminamos iš magnio, vario ir žalvario. Kiekviena medžiaga pasižymi privalumais ir trūkumais. Gaminant magnio klišes pirmiausia vaizdas reprodukuojamas fotoformoje, vėliau fotomechaniniu būdu pernešamas ant magnio plokštės ir cheminiu būdu išėsdinamas. Magnis naudojamas įgilinto, reljefinio įspaudimo ir kongrevo klišių gamybai, išgraviruojant vaizdą arba išėsdinant 2, 4, 6.35, 7 mm storio plokštėse. Jų tiražingumas iki 50 tūkst. atspaudų. Pasižymi privalumais: nedidelė kaina, galimybė atlikti reljefinio kongrevo tekstūravimą, ėsdinimo galimybė iki 3-4 mm gylio. Trūkumai – plonų linijų tiražingumas 6-10 tūkst. atspaudų, lengvai deformuojasi, skiriamosios gebos apribojimas (linijos iki 0,2 mm, tarpai iki 0,1 mm), reikiamas ėsdinimo gylis priklauso nuo linijos pločio, kas įtakoja kongrevinio įspaudimo kokybę. Varinės klišės naudojamos įgilintam ir kongreviniam įspaudimui. Vaizdas išgraviruojamas ir išėsdinamas 6.35 ir 7 mm storio plokštėse. Jų tiražingumas

- 85 - Apdaila iki 500 tūkst. atspaudų. Pasižymi privalumais: didelis tiražingumas ir skiriamoji geba (linijos iki 0,05 mm, tarpai iki 0,05 mm), bet turi ir trūkumų: aukšta kaina, užduoto gilio ėsdinimo rezultatas priklauso nuo linijos pločio, ėsdinimo gilio apribojimai (0,75 mm), įtakojantys papildomą tarpinių elementų frezavimą, nėra galimybės reljefiniam įspaudimui. Žalvarinės klišės gaminamos graviravimo būdu. Jos naudojamos įvairaus sudėtingumo įgilintam, reljefiniam, kongreviniam įspaudimui. Būna 6,35 ir 7 mm storio. Jų tiražingumas iki 1 mln. atspaudų. Privalumai – aukšta skiriamoji geba (iki 0,0001 mm), graviruojant reljefinio ir tarpinio elemento gylis nepriklauso nuo linijos pločio įvesties duomenų, pilnai kontroliuojamas gamybos procesas. Trūkumai – aukšta kaina, ilgas gamybos procesas. Polimerinių klišių gamyba pasižymi mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Jos naudojamos mažiems ir vienkartiniams tiražams nesudėtingų vaizdų įgilintam ir kongreviniam plokščiam įspaudimui. Polimerinių klišių trūkumai – maža skiriamoji geba ir tiražingumas. Ruošinių ir gaminių apdailai naudojamos folijos, kurios klasifikuojamos pagal aspektus: • paskirtis: plokščiam įspaudimui, įgilintam įspaudimui, kongrevui, reljefiniam įspaudimui. • sluoksnio, formuojančio vaizdą, savybės: metalizuota, pigmentinė, blizgi, matinė, holograminė, magnetinė, parašams, nutrinama. • klišės forma: plokščia, rotacinė. • naudojamą įrengimas: tigeliniams presams, plokščiaspaudės presams, rotaciniams presams. • grafinių elementų pobūdis: štrichiniams elementams, plokštumoms, mišriems vaizdams. • folijavimo proceso režimai: skirtingų temperatūrų ribos, skirtingos slėgio jėgos, skirtingi folijavimo greičiai ir poveikio trukmė. • pernešimo būdas ant medžiagos: karštu būdu, šaltu būdu (pripresavimas).

- 86 - Medijų produktų gamyba 2 57 pav. Folijos struktūra: 1-plėvelė-pagrindas, 2-skiriamasis (vaško) sluoksnis, 3-apsauginis (bespalvis ar spalvotas lako) sluoksnis, 4-aliuminio (užpurkšto vakuume) sluoksnis, 5-adhezinis sluoksnis Folija – tai daugiasluoksnis produktas. Sluoksnių kiekis priklauso nuo paskirties (ne daugiau 6). Metalizuotą foliją sudaro šie sluoksniai: plėvelė-pagrindas, skiriamasis, lako, metalizuotas ir adhezinis. Pigmentinė folija sudaryta iš keturių sluoksnių, nes joje nėra metalinio sluoksnio. Poliesterio plėvelė – tai skaidri plėvelė, atliekanti folijos pagrindo funkcijas. Ji pasižymi atsparumu trūkiams ir temperatūros pokyčiams bei elastinga. Jos storis 12-19 mkm. 19 mkm storio plėvelė padeda išvengti raukšlių užspausdinant dideles plokštumas, atsparesnė aukštoms temperatūroms. Skiriamojo sluoksnio paskirtis – veikiant temperatūrai ir slėgiui atskirti poliesterinį nešėją nuo kitų sluoksnių ir pernešti ant užspausdinamos medžiagos. Šį sluoksnį sudaro natūralus ar sintetinis vaškas arba vaškų rinkinys. Sluoksnio kokybė ir storis daro įtaką atskyrimo ir folijavimo kokybei - kuo storesnis sluoksnis, tuo lygesnis atskyrimas. Folijos atskyrimo savybės daro įtaką jų praktiniam pritaikomumui. Lengviau atsiskiriančios folijos rekomenduojamos plokščiaspaudės mašinoms ir plokštumų folijavimui, o sunkiai – smulkių elementų tekstų folijavimui. Lako sluoksnis suteikia spalvą folijai, saugo nuo trinties jėgų poveikio, pažeidimų, padidina atsparumą temperatūroms. Jį sudaro pigmentai, kurie nudažo foliją ir apsaugo žemiau esančius sluoksnius. Sluoksnis pasižymi tvirtumu, nes ant užspausdinamos medžiagos tampa pirmuoju išoriniu sluoksniu, taip pat atsparumu temperatūrai, kad nepridegtų ir nepakeistų spalvinių savybių kaitinant. Metalinis sluoksnis suteikia blizgumo savybes folijai. Dažniausiai naudojamas aliuminis. Šis sluoksnis labai plonas (0,01-0,025 mkm).

- 87 - Apdaila Klijų (adhezinis) sluoksnis užtikrina visų folijos sluoksnių gerą sukibimą su medžiagos paviršiumi. Temperatūra ir slėgis aktyvuoja klijus. Per didelė temperatūra suardo klijų sluoksnį, blogina folijavimo kokybę ir mažina blizgumą. Per maža temperatūra neužtikrina geros adhezijos su medžiagos paviršiumi. Folijavimo kokybė priklauso ir nuo klijų sluoksnio storio. Folija su storesniu klijų sluoksniu rekomenduojama plokštumų folijavimui, o su plonesniu – štrichiniams elementams. Holograminės folijos sudėtyje tarp apsauginio lako ir metalinio sluoksnių įkomponuojamas papildomas sluoksnis su tūriniais elementais, formuojančiais dekoratyvinius vaizdus. Sluoksnio paskirtis – užtikrinti saugumą, nes hologramos sunkiai suklastojamos. Saugus piešinys sukuriamas lazerinės interferencijos būdu, grindžiamu spindulio, keliaujant per veidrodžių ir skirstinių sistemą, kitimu dėl difrakcijos (lūžio; šviesos bangų užlinkimas sutikus kliūtį, t.y. nuokrypis nuo tiesaus sklidimo). Specialaus sluoksnio storio ribos 50-500 mkm. Magnetinė folija karštam folijavimui sudaryta iš plėvelės-pagrindo, ant kurio užneštas apsauginis magnetinis lako sluoksnis ir klijų sluoksnis. Veikiant slėgio jėgoms ir temperatūrai aktyvuojasi klijų sluoksnis bei įvyksta stiprus magnetinio sluoksnio sukibimas su plastiku, popieriumi ar termopopieriumi. Ši folija naudojama kreditinėms kortelėms, bilietams ar banko dokumentams. Holograminė magnetinė folija skirta informacijos apsaugai kartu su vaizdu, kuris tinkamas mašininiam nuskaitymui nuo folijos. Suteikia plastikinėms kortelėms privalumų: apsaugo informaciją ant magnetinės juostos, kiekvienas informacijos nešėjas papildomai gauna individualią optinę signatūrą, užtikrinančią apsaugą nuo klastojimo. Kiekvienai kortelei suteikia nepakartojamumą ir patrauklų dizainą. Folija parašams skirta ant plastikinių kortelių individams pasirašyti. Tai kortelių personalizacija. Juosta skirta pasirašymui ant kortelės turi privalumų: geras vaizdas pasirašant su rašikliu, atsparumas trynimui, apsauga nuo klastojimo. Nutrinama folija (Stratch-Off) skirta loterijos bilietų gamybai. Ji uždengia atspausdintą informaciją. Po folijavimo, folija nutrinama nuo užspausdinto paviršiaus su kita priemone. Šaltas folijavimas. Folijos sutankinimas su medžiaga šaltuoju būdu taikomas lipnių etikečių gamyboje. Šio proceso nuosekliam atlikimui integruojamas į spaudos mašiną modulis. Po folijavimo galima atlikti vėl spausdinimo darbus. Folijos prispaudimas atliekamas UV klijų pagalba. Klijų fragmentas pernešamas nuo polimerinės klišės arba forminio cilindro ant medžiagos paviršiaus, tada slėgio jėgoms veikiant prispaudžiama folija ir klijai išdžiovinami (per foliją) su UV

- 88 - Medijų produktų gamyba 2 spinduliuote. Su atskyrimo velenu folijos pagrindas atskyriamas nuo medžiagos paviršiaus. Folijavimo karštuoju ir šaltuoju būdais gamybinių procesų visuma skiriasi, bet kiekvienas jų pasižymi privalumais. Folijavimo karštu būdu privalumai: • blizgumas, • reljefo įvairovė per vieną proceso etapą su skirtingu pritaisymu, • ekonomiška folijos išeiga, • daugelis medžiagų tinkamos folijavimui karštu būdu. Folijavimo šaltu būdu privalumai: • didelis greitis, • nuoseklus folijavimas linijoje, • dizaino įvairovė: plokštumos, plonos linijos (aukštesnė atspaudo skiriamoji geba), • nesideformuoja medžiaga, • trumpas įrengimo pritaisymo laikas. Įspaudimo kokybė priklauso nuo tamprios elastinės medžiagos - dekelio. Jis skirtas užtikrinti pilną užspausdinamos medžiagos paviršiaus kontaktą su visais spaudos elementais, kompensuoti storio nuokrypius technologinio proceso metu, užtikrinti reikiamą folijavimo slėgį. Folijavimo procese naudojamos dekelių rūšys su skirtinga paskirtimi: • kietas – smulkiems tekstams ir plonoms linijoms, • vidutinio kietumo – folijavimui su įvairių formų rinkiniu, • minkštas – didelių plokštumų folijavimui. Medžiagos storis įtakoja dekelio kietumo parinkimą, pvz., plokštumos įspaudimui ant storo kartono nereikia minkšto dekelio, nes kartono storis pats iš savęs sudaro minkštą pagrindą. Dviejų minkštų medžiagų suma padidina medžiagos deformaciją spaudos plote. Todėl nebūtina remtis dekelio kietumu įspaudžiant vaizdus. Bronzavimas – tai plono bronzos (ar sidabro) miltelių sluoksnio užnešimas ant paviršiaus. Prieš apdailą vaizdas išspausdinamas bronzos ar sidabro dažais. Kol neįvykęs dažų džiūvimas, ant jų paviršiaus užpurškiami, įtrinami į dažus ir poliruojami šepečiais pasirinktos spalvos 12-14 mkm milteliai. Dėl bronzavimo miltelių geresnio užtvirtinimo paviršiuje rekomenduojama atspaudą lakuoti

- 89 - Apdaila dispersiniu ar UV laku (lakuoti po 8 val.), prieš tai pašalinus miltelių perteklių. Bronzavimas dažniausiai atliekamas leidinių bloko kraštų apdailai, naudojant ir įvairių atspalvių dažus. 58 pav. Leidinio bloko kraštų apdaila Termografija - tai sausų miltelių užpurškimas ant ruošinio paviršiaus. Jais padengiamas visas medžiagos plotas, bet užsitvirtinimas įvyksta tik ant dažų. Likę neužsitvirtinę milteliai vakuuminiu siurbliu pašalinami/surenkami nuo tarpinių elementų. Terminiame įrenginyje (krosnis) milteliai išsilydo kaitinant iki 180° C temperatūros ir suformuoja tolygų sluoksnį su pakylimu. Vėliau atspaudas aušinamas. Atliekant apdailą šiuo būdu rekomenduojama vengti atspausdintų ir termografinių elementų tikslių sutapimų, nes spausdinant ir džiovinant gali keistis medžiagos geometriniai matmenys. Nerekomenduojama užlieti didelių plokštumų ir smulkaus teksto ar linijų tame pačiame atspaude, nes dideliems plotams padengti naudojami stambiagrūdžiai milteliai, kurie netinkami smulkių linijų suformavimui. Termopakilimas atrodo didesnės apimties ant lygių medžiagų paviršių. Flokavimas – tai tekstilės pluošto (flokas, veliūras) užnešimas ant įvairių medžiagų paviršiaus. Flokuoti galima viską: metalą, medį, keramiką, tekstilę, popierių ir plastiką, tik reikia taisiklingai parinkti floką ir klijus remiantis konkretaus paviršiaus savybėmis. Flokas gaminamas iš įvairių pluoštų - poliamido, viskozės, akrilo, poliesterio, medvilnės. Prieš pradedant flokavimą, paruošiamas medžiagos paviršius (medis, fanera, gipsas). Jos paviršius gruntuojamas dėl nelygumų pašalinimo ar klijų prasiskverbimo į medžiagos poras. Jeigu paviršius lygus ir be ertmių (porų), tai gruntuoti medžiagos nereikia. Ant grunto paviršiaus užnešamas klijų sluoksnis pagal piešinio formą. Klijų užnešimas atliekamas braukle (rakeliu), teptuku arba velenėliu, tūrinių gaminių panardinimu, su purkštuku ir trafaretiniu būdu.

- 90 - Medijų produktų gamyba 2 Flokatoriuje ant neišdžiūvusio klijų sluoksnio, naudojant elektrostatinio lauko jėgas, užnešamas pluoštas, kuris suformuoja veliūro tekstūrą. Įsielektrinęs flokas lekia ir prikimba prie klijų sluoksnio statmenai paviršiui. Flokavimą būtina atlikti ne vėliau kaip po 3-4 min. po klijų užnešimo. Klijų sluoksnyje neprikibęs pluoštas pašalinamas išsiurbimo būdu. Medžiaga išdžiovinama natūraliomis sąlygomis arba džiovyklėje. 59 pav. Elektroflokerio technologinė schema: 1-gaminys su užneštais klijais, 2-purškiantis mechanizmas, veikiama didelės įtampos, 3-talpa su floku, 4-įžemintas ekranas Kirtimas (angl. Die cutting) – tai mechaninis medžiagos apdirbimas, suformuojant skirtingo pobūdžio geometrines prapjovos konfigūracijas, paliekant medžioje giluminę prapjovą ar išėmą. Gaminio formos priklauso nuo įvesties duomenų ir dizaino ypatybių. Taikomi trys mechaninio kirtimo būdai: su dinaminiu ir statiniu figūriniu peiliu, rotacinis kirtimas ir lazerinis pjovimas. 60 pav. Kirtimo procesas: a) peilinis kirtimas, b) statiniu figūriniu peiliu kirtimas, c) rotacinis kirtimas; 1-statinis stalas, 2-dinaminė plokštė, 3-figūrinis peilis, 4-atrama, 5-marzanas, 6-ruošinys, 7-stumiklis, 8-atraminis velenas Kirtimas su dinaminiu figūriniu peiliu atliekamas tigeliniais presais. Procesas pagrįstas kirtimo formos panaudojimu, kurioje į medinį plokščią pagrindą įmontuotos metalinės plonos liniuotės su aštriais ir užapvalintais kraštais (arba lazerine pjaustykle). Užapvalintais kraštais metalinėmis liniuotėmis gaminyje

- 91 - Apdaila suformuojamas bigas (angl. Scoring/creating). Bigas – tai paviršiaus sutankinimas spaudimo būdu, suformuojant įdubas medžiagoje, fiksuojančias lenkimo ribas. Bigavimas įspaudžia ne tik lankstę, bet ir daro poveikį mažinantį popieriaus lūžimą. Ši technologija pasižymi privalumais, t.y. galimybė apdoroti didelio formato ir įvairaus storio bei standumo ruošinius. a) b) c) d) e) 61 pav. Kirtimas: a) kirtimo forma, b,c,d) iškirsti gaminiai, e) kirtimo forma Gaminiams išspausdintiems ant lipdukinio popieriaus atliekamas įkirtimas (angl. Kiss cutting) – tai figūrinio objekto ribų užtvirtinimas popieriaus paviršiuje su adheziniu sluoksniu. Atlikus įkirtimą (arba raižymą) lipdukas lengvai pašalinamas nuo pagrindo. Kirtimas su statiniu figūriniu peiliu atliekamas mažagabaričiuose paprastos konstrukcijos pusautomačiuose įrenginiuose. Dažniausiai naudojami masiniams etikečių, kišeninių kalendorių ir kitos stačiakampės produkcijos kampų užapvalinimui. Rotacinis kirtimas atliekamas su kirtimo formomis įtvirtintomis ant cilindro. Ši technologija plačiai taikoma masinėje lipnių etikečių gamyboje. Perforavimas (angl. perforating) – tai mechaninio apdirbimo modelis apdirbtame ruošinyje, grindžiamas išėmų, įtakojančių elementų atskyrimą, suformavimu. Perforacija atliekama apvaliomis skylutėmis metalinėmis adatomis

- 92 - Medijų produktų gamyba 2 arba įvairaus ilgio ertmėmis perforavimo peiliais. Perforavimas atliekamas plonam popieriui ir kartonui, atspaudams lankstymo metu, pašto ženklams, bilietams, kalendoriams, blankams, pakuotėms. a) b) c) 62 pav. Perforavimas: a) apvaliomis skylutėmis, b) pailgomis prapjovomis, c) perforavimo peiliai Numeravimas – tai griežtos apskaitos gaminių personalizavimas. Numeris spausdinamas specialiais dažais iškiliosios spaudos formos skaičių ir ženklų rinkiniu, suformuojant medžiagos paviršiuje reljefinį apdirbimo pėdsakų modelį, arba lazeriniu graviravimu.

- 93 - Graviravimas ir pjaustymas lazeriu Graviravimas (angl. laser engraving) ir pjaustymas lazeriu – tai technologija, taikoma grafinių produktų gamybai. Didžiausi šios technologijos privalumai – platus įvairių medžiagų panaudojimas, gaminio išskirtinumas, nebrangi įranga, mažų ir didelių kiekių maža gamybos savikaina. Didžiausi trūkumai – graviruojama viena spalva skirtingo intensyvumo tonais, priklausomai nuo graviruojamos medžiagos savybių, tinkamas tik išorinės objekto pusės apdorojimui. Lazerinio proceso pobūdis yra bekontaktis medžiagos apdorojimo būdas, todėl galima graviruoti ir pjaustyti plokščius ir tūrinius paviršius, pasižyminčius įvairiomis paviršiaus morfologinėmis savybėmis, trapias, lengvai pažeidžiamas, plonasluoksnes medžiagas (popierius, audinys, oda, laminatas, plastikas, stiklas, fanera, maisto produktai), kurioms sąlytis su įranga nepageidaujamas. Šios technologijos panaudojimas yra labai platus, taikoma reklaminiams produktams, suvenyrams, aprangos detalėms, baldams ir kt. Šių lazerių techniniai parametrai nepritaikyti apdoroti metalą, išskyrus metalus, padengtus specialiomis medžiagomis, kurių paveikiamas tik dangos sluoksnis. Lazerinis poveikis medžiagos paviršiui atliekamas dujiniais CO2 lazeriais (pvz., Bodor BCL- MU). Pagrindinės įrenginio atliekamos funkcijos graviravimas ir pjovimas. Priklausomai nuo konstrukcijos, vieni gali atlikti tik vieną iš šių procesų - graviruoti arba pjaustyti, kiti – graviruoti ir pjaustyti. Dujiniai CO2 lazeriai gaminami 40 – 150 W galingumo su maksimaliu iki 60000 mm/min graviravimo ir iki 40000 mm/min pjovimo greičiu. Jais apdorojamos 3-30 mm storio medžiagos. Priklausomai nuo medžiagos savybių ir įrenginio techninių savybių graviravimo geba gali siekti daugiau kaip 4000 dpi, darbinė galia 1-100%, pjovimo ir graviravimo gylis nuo 0 iki 15 mm. Veikimo principas pagrįstas linijinių kreipiančiųjų ir žingsninių mechanizmų panaudojimu, jog būtų užtikrintas 10,6 μm lazerio spinduliuotės pluošto sklidimo pozicionavimo tikslumas iki ≤+/- 0,01 mm. Minimalus graviruojamas objektas 1,0x1,0 mm. Darbinis minimalus formatas 500x300 mm, maksimalus 1500x3000 mm. Papildoma cilindro formos ašis leidžia pjaustyti ir graviruoti ne tik plokščius paviršius, bet ir geometrinės formos objektus (pvz., butelius arba vazas).

- 94 - Medijų produktų gamyba 2 a) b) 63 pav. a) lazerinio graviravimo įrenginys, b) lazerio veikimo principas (Rudi Irawan, 2008): X-horizontali judėjimo kryptis, Y-vertikali judėjimo kryptis, Z- lazerio galvos aukščio reguliavimas Praktikoje naudojami trys pagrindiniai graviravimo įrenginių veikimo principai. Labiausiai paplitusi XY konstrukcija su statiniu ruošiniu ir lazerine optika, judančia X ir Y vektorių komponenčių kryptimis, nukreipiant lazerio spinduliuotę į objekto plokščią paviršių. Antrasis principas yra skirtas geometrinės formos ruošiniams, kuriame sukantis lazerio cilindro formos ašiai, įjungiamas ar išjungiamas lazerinis impulsas, užtikrinantis vaizdo reprodukavimą tūrinės medžiagos paviršiuje. Trečiuoju metodu, lazeris ir ruošinys yra statiniai, o lazerio spinduliuotės sklidimas ant apdirbamo paviršiaus nukreipiamas veidrodžiais. Lazeriniai graveriai, kurių veikimas pagrįstas šios technologijos principu, gali veikti taškiniu (rastriniu) arba vektoriniu pobūdžiu. Dinaminė lazerio galvos padėtis pozicionuojama tam tikru atstumu iki medžiagos paviršiaus, jog užtikrinti spindulio pluošto sufokusavimą į darbinį tašką. Atstumas nuo galvos iki medžiagos nustatomas pagal lazerio techninius duomenis (pvz., Bodor BCL-MU lazeriui – 7 mm) su kontroline priemone. Lazerio spinduliuotės pluošto srautas suformuoja tašką, kuris daro poveikį medžiagos paviršiaus savybėms. Raudonasis taško indikatorius (angl. red point), sumontuotas galvoje, rodo tikslią lazerio spindulio medžiagos paviršiaus poveikio vietą apdorojimo metu. Sukoncentruoto lazerio spindulio energija suardo medžiagos paviršiaus struktūrą. Terminis poveikis daro įtaką medžiagos garavimui ir degimo produktų (dūmai) išsiskirimui. Naudojant vakuuminį siurblį pašalinami kenksmingi dūmai ir suirusios medžiagos smulkios dalelės nuo paviršiaus, užtikrinant įrenginio proceso tęstinumą. Kuo galingesnė oro ventiliavimo sistema, tuo efektyviau valomas ir ištraukiamas oras iš įrenginio, ir tuo geriau apsaugoma optinė lazerio sistema nuo suirusios medžiagos dalelių. Oro ištraukimo sistema būna dviejų rūšių – tai specialus autonominis oro filtras ir oro ištraukimo sistema su ištraukimo ventiliatoriumi.

- 95 - Graviravimas ir pjaustymas lazeriu Dujinio lazerio darbinės temperatūros ribos 0°-45°C ir 5-95% drėgmės. Graviruojant ir pjaustant įvairias medžiagas išskiriamas nepageidaujamas kvapas, todėl lazeris turi oro ištraukimo ventiliatorius ir vandens aušinimo sistemą. Efektyvi lazerinio vamzdžio aušinimo sistema vandeniu (vandens temperatūra ≤30°C) garantuoja įrenginio saugumą ir sumažina gedimo riziką. Įrenginyje yra perkrovos modulis, kuris neleidžia jam veikti be įjungto lazerinio vamzdžio aušinimo. Veikiantis oro srautas prie galvos neleidžia apdorojamai medžiagai užsidegti ir apsaugo prietaiso optiką nuo smulkių dalelių sklidimo apdorojimo metu. Kaip papildoma dalis naudojamas korinis stalas, pagamintas iš lygaus aliuminio paviršiaus, kuris užtikrina po pjovimo medžiagos vidinės pusės terminio apdorojimo žymių nesusiformavimą, mažesnes laiko sąnaudas (nereikia šlifuoti). Lazerinio graviravimo ir pjovimo procesai valdomi specialia, lazeriui skirta programine įranga (pvz., RD Works V8). Ruošiant įvairaus intensyvumo tonų vaizdinės raiškos objektus (rastrinė grafika) graviravimui, grafinio dizaino vektorinėmis programomis jie konvertuojami į Bitmap ar Grayscale formatą. Kiti grafiniai elementai tiesiogiai keliami į RD Works V8 lazerio programą. Programa palaiko formatus: • vektoriniai: dxf, ai, plt, dst, dsb. • Bitmap (Grayscale): bmp, jpg, gif, png, mng. Skaitmeninė vaizdinė ir tekstinė įvesties informacija, skirta gamybos procesui CO2 lazeriu, paruošiama su vektorinės grafikos programomis CorelDraw, Adobe Photoshop, AutoCad, Tajima, Adobe Illustrator, vėliau konvertuojama į kreives, jog būtų atpažinta lazerio programinės įrangos RD Works V8. 64 pav. Programos RD Works V8 darbinis langas

- 96 - Medijų produktų gamyba 2 Technologinis procesas atliekamas per keletą etapų, kurie priklauso nuo apdorojamų objektų kiekio. Kiekvienas sukreivintas objektas, suvokiamas kaip atskiras graviravimo ar pjaustymo objektas. RD Works V8 programoje jie pažymimi skirtingomis spalvomis (pažymėjimų kiekis ribotas) ir nustatoma darbinė eiga „scan“ (liet. „graviruoti“) arba parenkamas režimas „cut“ (liet. „pjaustyti“). Grafinių vaizdų reprodukcija, pagrįsta spalvinio tono skirtumais, gaunama veikiant medžiagos paviršių skirtingu spinduliuotės galios ir greičio parametrų rinkiniu. Šie parametrai priklauso nuo techninių dujinio CO2 lazerio galimybių. Galios ribų intervalas kinta nuo 1% iki 100%, greičio nuo 1 mm/s iki 600 (1200) mm/s. Objektams parinkus per mažus matmenis ir atstumus tarp jų, didelė tikimybė graviruojant ir pjaustant pažeisti greta esančių elementų plotus. a) b) 65 pav. Lazerio spinduliuotės poveikis medžiagai: a) beržinė fanera, b) kreidinis popierius Lazerinis graviravimas pasižymi tikslumu, kokybe, greičiu, išskirtinumu bei prieinama kaina. Įrangos pritaikymas užtikrina sudėtingų ar visiškai neįmanomų darbų atlikimą, lyginant su kitų technologijų taikymu. Graviruotas gaminys yra ilgaamžis, atsparus trynimui, plovimui, aplinkos veiksniams. Tai – ekologiškai švari gamyba. Lazerinis pjaustymas – tai pažangiausia technologija, taikoma lakštinių medžiagų pjovimui dinamine lazerio spinduliuote, atverianti neribotas galimybes sudėtingų geometrinių formų gamyboje. Proceso metu suformuojama plona prapjova, todėl išpjaunami smulkūs objektai iš įvairių medžiagų. Veikimo principas pagrįstas be visiško mechaninio sąlyčio, todėl užtikrinamas netgi labai plonų ir trapių medžiagų pjovimas. Su lazeriu galima išpjauti formas iš įvairių medžiagų - medienos, faneros, organinio stiklo, plastiko, popieriaus ir kartono, audinio, odos ir gumos. Medžiagos savybės daro įtaką termiškai paveiktų vietų struktūriniams ir tekstūriniams pokyčiams. Po proceso, daugelio medžiagų prapjovos sienelė įgauna juodą arba tamsiai rudą atspalvį, o pjaunant organinį stiklą ar plastiką pjūvis yra skaidrus ir be spalvinių pokyčių.

- 97 - Graviravimas ir pjaustymas lazeriu Lazerinis pjaustymas pasižymi privalumais: didelis pjovimo greitis, minimali terminio poveikio zona, jokio mechaninio poveikio apdirbamai medžiagai, pjūvis tikslus, nereikalaujantis papildomo apdorojimo, galimybė išpjauti sudėtingus objektus. Pjovimą lazeriu galima naudoti reklamos, stendų įrangos, baldų, statybų pramonės, pavienių produktų (prototipų, unikalių detalių, modelių, maketų) gamyboje. 18 lentelė. Pjovimo parametrai skirtingoms medžiagoms (www.mademaster.com) Medžiaga Storis Greitis su 40W, mm/s Greitis su 60W, mm/s Greitis su 80W, mm/s Greitis su 100W, mm/s Maks. Optim. Maks. Optim. Maks. Optim. Maks. Optim. Akrilas 3mm 15 10 20 15 25 20 30 25 5mm 8 5 10 7 12 8 15 10 8mm 4 2 5 3 9 5 10 6 10mm 4 2 6 3 7 4 15mm 2 0,8 3 1,5 4 2 MDF 3mm 9 7 15 12 20 15 23 18 5mm 5 3,5 10 8 13 10 15 13 10mm 5 3,5 7 5 PVC 2mm 35 32 59 45 69 58 70 68 3 mm 30 27 40 38 50 48 60 58 4mm 25 20 35 30 45 40 55 50 Medis 3mm 10 8 15 12 20 18 25 22 5mm 10 8 15 10 20 18 10mm 8 6 12 10 15mm 8 5 Oda vieno sluoksnio 15 12 20 17 25 20 30 25 Audinys 2-3 mm 40 38 60 58 100 98 200 195 Popierius vieno sluoksnio 80 40 120 40 150 40 250 40 Guma 4mm 15 13 25 20 30 27 35 33 6mm 10 8 15 10 18 15 20 18 Lazerinio apdorojimo kokybė ir rezultatas priklauso nuo medžiagos savybių (struktūra, pluošto krypties padėtis, storis, tekstūra, drėgnis, tankis, optinės savybės). Lazerio spinduliuotė absorbuojama medžiagos, ją šildo, lydo ir išgarina. Apdorojamas lazeriu medžiagos paviršius išdeginamas skirtingo intensyvumo spalviniais tonais ir išgaunamas įgilintas vaizdas medžiagoje su skirtingomis

- 98 - Medijų produktų gamyba 2 morfologinėmis savybėmis. Paveiktos ir suardytos mikrostruktūros gylis tiesiškai priklauso nuo lazerio spinduliuotės pluošto parametrų rinkinio, o spalvos pokytis ΔE koreliuoja su paviršiaus šiurkštumo Ra, Rq, Rt, Rk, Rpk, Rvk rodikliais. Kuo didesnė spinduliuotės galia, tuo šiurkštesnis paviršius ir kontrastingesnis spalvinis skirtumas ΔE, bet rodikliai sumažėja padidėjus judėjimo greičiui. Gilesnės ertmės suformuojamos su padidintu lazerinių skenavimų dažniu mažesne galia ir didesniu judėjimo greičiu (Pritam, 2016). Lazerio galia optimizuojama priklausomai nuo medžiagos savybių (Klank ir kt., 2002, cit. iš Irawan ir kt., 2008). Graviravimo ir pjaustymo dujiniu CO2 lazeriu kokybė priklauso nuo gaminamos produkcijos medžiagų savybių, jų sandėliavimo sąlygų, įrenginio priežiūros. Gaminio kokybei daro įtaką šie aspektai: 1. Maketavimo procesas - tinkamas grafinių elementų parinkimas, dizaino pobūdis, teisingas toninių vaizdų konvertavimas. 2. Medžiagų kokybė - be defektų, pažeidimų, atspalvių tolygumas. 3. Medžiagų sandėliavimas - tinkama temperatūra, drėgmė, supakavimas ir sukomplektavimas. 4. Darbo režimai – tinkama galia ir greitis. 5. Įrenginio techninė būklė - priežiūra, vykdomi techniniai reikalavimai. Apdorojant naujas medžiagas rekomenduojama susikurti kontrolinę/etaloninę spalvų tonų paletę su skirtingais dujinio CO2 lazerio spinduliuotės galios ir greičio režimais, kuri būtų taikoma renkantis tinkamiausią spalvos toną graviruojamam grafiniam objektui ir jo kokybės kontrolei. Lazerio poveikio technologinių parametrų rinkinio kaita daro įtaką medžiagos paviršiaus kolorimetriniams rodikliams (pvz., beržinė fanera, popierius). Spalvos tonų pokyčiai nustatomi su spektrofotometru. Pavyzdžiui, beržinės faneros koloristinės sklaidos ribos yra 0,6 ≤ ΔE ≤ 58,6.3, o 10% spindulio galios zonų su skirtingais greičių rodikliais tonų pokyčių ribos 0,6 ≤ ΔE ≤ 5,4, kas stebėtojui, vizualiai vertinant spalvos medienos paviršiaus pokytį, yra nepastebimas, bet nustatomas su matavimo priemonėmis. Kuo lėčiau juda lazerio spinduliuotė ir kuo didesnė jos galia, tuo išgraviruojami tamsesni tonai medžiagos paviršiuje ir, kuo didesnis greitis ir mažesnė spinduliuotės galia, gaunami šviesesni tonai. Lazerio spinduliuotės pluošto galia daro didesnį poveikį kolorimetrinių savybių pokyčiams už judėjimo greitį. Graviravimą galima taikyti kaip alternatyvą grafinių elementų pjovimui (Kuktaitė, 2020). Pjaustymas ir graviravimas dujiniu CO2 lazeriu užtikrina aukštą našumą, geros kokybės rezultatus perkeliant vaizdinės raiškos objektus į medžiagos paviršių. Lazerio veikimo kokybę ir tvarumą įtakoja jo priežiūra ir aplinkos sąlygos, kurios