biologia
8
moswavlis wigni
nawili I
nana zaaliSvili
`grifminiWebulia saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da
sportis saministros mier 2020 wels~.
2020
biologia
8
moswavlis wigni nawili I
avtori: nana zaaliSvili
mxatvrebi: lika siWinava
nino RvaberiZe
teq. redaqtori, dizaini da komp. uzrunvelyofa: nino RvaberiZe
gamomcemloba `triasi”
Tbilisi, robaqiZis gamziri 7.
tel: +995 577 42 52 22
www.triasi.ge
Email: [email protected]
I gamocema
2020 weli
© gamomcemloba `triasi~
ISBN 978-9941-9623-7-0
sarCevi
Tema 1 - sicocxlis organizaciis doneebi
1.1 organizmebis zogadi niSnebi �������������������������������������������������������������������������������� 8
1.2 sicocxlis organizaciis doneebi ������������������������������������������������������������������� 18
1.3 ujreduli Teoria ���������������������������������������������������������������������������������������������������� 22
1.4 mcenareTa qsovilebi ����������������������������������������������������������������������������������������������� 30
1.5 cxovelTa qsovilebi ����������������������������������������������������������������������������������������������� 38
Seajame Seni codna da gamocade Seni unarebi ��������������������������������������������������� 44
proeqti _ regeneraciuli medicina ���������������������������������������������������������������������� 48
Tema 2 - adamianis sayrden-mamoZravebeli sistema
2.1 Zvlovani sistema ������������������������������������������������������������������������������������������������������� 52
2.2 kunTovani sistema ����������������������������������������������������������������������������������������������������� 64
2.3 tanadoba ������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 70
Seajame Seni codna da gamocade Seni unarebi ��������������������������������������������������� 76
proeqti _ tanadobis darRvevebi moswavleebSi ���������������������������������������������� 80
sakvanZo sityvebi ������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 82
pirobiTi niSnebi
_ teqstSi CarTuli kiTxvebi
_ kvleviTi samuSao. eqsperimentis dagegmva, Catareba, analizi
_ cxrilebis, diagramebis, tabulebis, sqemebis, naxatebis Sedgena da
analizi
_ sxvadasxva saxis kiTxvebi da testebi
_ informaciis moZieba, referatis momzadeba, prezentacia, proeqti
_ modelis Seqmna
_ damatebiTi informacia da rCevebi
https://bit.ly/35KMhEF _ QR kodebidan pirdapir bmulze gadasvla SesaZlebelia smart
foniTa da planSetiT (CamotvirTeT programa _ QR Code reader), an
isargebleT miTiTebuli internet misamarTiT
Seni da Seni Tanatolebis interesebis gaTvaliswinebiT, wignSi
mocemuli davalebebi gadaitane da Seasrule rveulSi.
moufrTxildi wigns!
1Tema sicocxlis
organizaciis
doneebi
Tavebi: organizmebis samyaro, adamianis CaTvliT, aerTi
anebs organizmebs, romlebsac agebulebis gansxvavebu
1. organizmebis zogadi li sirTule aqvT.
niSnebi
baqteriis martivad agebuli prokariotuli ujre
2. sicocxlis organizaciis di mTliani organizmia, romelic yvela sasicocxlo
doneebi funqciis Sesrulebas umklavdeba.
3. ujreduli Teoria mravalujrediani organizmebis calkeul ujre
4. mcenareTa qsovilebi debs damoukideblad arseboba ar SeuZliaT. umravles
5. cxovelTa qsovilebi SemTxvevaSi, isini mxolod garkveuli funqciebis Sesa
sruleblad specializdebian da qsovilebad erTian
debian. qsovilebi organoebs ageben, organoebi - orga
nizms.
erTujrediani prokariotebi
erTujrediani eukariotebi
mravalujrediani eukariotebi
1.1 organizmebis zogadi niSnebi
adamianis imunodeficitis virusi _ aiv, organizmebisTvis damaxasiaT ebel arc
erT Tvisebas ar avlens. is ar ikvebeba, ar sunTqavs, ar moZraobs, ar reagirebs gare
mos gamRizianeblebze, ar izrdeba, ar viTardeba, mxolod mravldeba da isic arasa
kuTari resursebiT _ maspinZel limfocits amravlebinebs Tavs.
es mas xels ar uSlis, darCes msoflio samedicino sazogadoebis yuradRe
bis centrSi. mis sawinaRmdego RonisZiebebze yovelwliurad uzarmazari Tanxa
i xarjeba.
eleqtronul mikroskopSi naTlad Cans aiv-iT `daxunZluli~ limfociti.
sicocxlis organizaciis doneebi
Sen SeZleb:
• Seajamo, ra ZiriTadi niSnebiT gansxvavdeba cocxali samyaro aracocxali
bunebisgan;
• axsna, ratom aris kveba aucilebeli piroba sicocxlisTvis;
• ganmarto sunTqvis daniSnuleba da ganasxvao energiis miRebis aerobuli
da anaerobuli gzebi;
• daakavSiro moZraobis tipebi organizmebis sacxovrebel garemosTan;
• aRwero, rogor Tavisufldebian organizmebi mavne nivTierebebisgan;
• imsjelo, ra mniSvneloba aqvs gaRizianebadobas organizmebisTvis;
• Camoayalibo, gamravlebisa da ganviTarebis rogori formebi aqvT orga
nizmebs da riTaa es ganpirobebuli;
• martivi eqperimentebiT daakvirde rogor reagirebs mcenare sxvadasxva
saxis gamRizianebelze;
• Seqmna wylisa da xmeleTis frinvelis fexis modeli da gamocado is w ylis
winaaRmdegobis daZlevaSi.
imetyvele, rogorc adamianebi erTi SexedviT advilad ganasxvaveben
mecnierma organizmebs aracocxali bunebisgan. aravis gauWir
kveba deba Tqvas, rom cocxalia cxoveli, mcenare, adami
sunTqva ani; cocxali araa qva, mze, varskvlavebi, haeri.
gamoyofa
gamravleba mainc, riTi gansxvavdeba es ori samyaro erTmane
zrda-ganviTareba Tisgan?
moZraoba
gaRizianebadoba Sen ukve gaecani xiluli da TvaliT uxilavi
cocxali bunebis araCveulebriv mravalferovne
bas. erTad SevajamoT, ra aris is saerTo, rac yvela
cocxals aracocxalisgan ganasxvavebs. ra SeiZleba
hqondes saerTo mikrobs, sokos, mcenares, cxovels,
adamians?
mravalferovnebis miuxedavad, yvela organizms ujreduli agebuleba aqvs;
ikvebeba, sunTqavs, garemoSi gamoyofs daSlis produqtebs, mravldeba da gam
ravlebisas warmoqmnis Tavis msgavss, izrdeba da viTardeba, moZraobs, reagirebs
garemos cvlilebebze.
kveba
kveba sicocxlisTvis erT-erTi upirvelesi da aucilebeli pirobaa. sakvebis
Semadgeneli nivTierebebi, erTi mxriv, amaragebs organizmebs maTi zrdis, ganvi
Tarebisa da gamravlebisaTvis aucilebeli masaliT, xolo meore mxriv, uzrun
velyofs maT sicocxlisTvis aucilebeli energiiT.
mcenareebi avtotrofebi arian. maT aqvT unikaluri unari, TviTon daimzadon
sakvebi martivi, araorganuli nivTierebebisgan.
1 ra ewodeba am process?
9
sicocxlis organizaciis doneebi
mcenareebisgan gansxvavebiT, cxovelebi kvebisTvis gamudmebiT saWiroeben mza
organul nivTierebebs. isini heterotrofebi arian. maTTvis sakvebis mopovebis
gzebi rTulia da mravalferovani.
2 daasaxele SenTvis cnobili balaxismWameli, mtacebeli da nairmWameli
cxovelebi.
mtacebeli cxovelebis msgavsad nadirobs zogierTi mcenarec.
mweriWamia mcenareebi
3 ram aiZula „mSvidobis moyvaruli“ mcenareebi, mtaceblobis gzas dasdgo
modnen?
sunTqva
••dainiSne dro da Seikave sunTqva. didxans gaZeli?
mxolod kargad navarjiSeb adamians SeuZlia sunTqvis 3-4 wuTiT Sekaveba.
ufro xangrZlivi uhaeroba sikvdils iwvevs.
ratomaa sunTqva ase aucilebeli?
CasunTqvisas filtvebidan SeRweuli JangbadiT Sens ujredebSi sakvebi niv
Tierebebis daJangva _ wva xdeba. wvis Sedegad wyali, naxSirorJangi da, rac
mTavaria, energia gamoiyofa. swored am energiiT aris dainteresebuli Seni
organizmi; mas gamudmebiT xarjav iseT sasicocxlod aucilebel procesebSi,
rogoricaa moZraoba, zrda-ganviTareba, azrovneba. energiis nawili siTbos
saxiTac gamoTavisufldeba da aTbobs Sens sxeuls.
rogorc xedav, sunTqvis ZiriTadi daniSnuleba organizmis energiiT momara
gebaa. amisTvis mas gamudmebiT esaWiroeba Jangbadi.
4 gaixsene rogor gadaWres Jangbadis mopovebis problema sxvadasxva garemo
Si mcxovrebma organizmebma. rogor sunTqaven isini?
10
sicocxlis organizaciis doneebi
gamoyofa
qimiuri gardaqmnebis Sedegad ujredSi mravali nivTi 1
ereba warmoiqmneba, romelTa dagroveba momakvdinebelia qalamana
organizmisTvis. maT Sorisaa erTi SexedviT uvnebeli niv
Tierebebi (wyali, naxSirorJangi) da Zlieri Sxamebic. am mweri 2
nivTierebebisagan gaTavisuflebis xerxebi organizmis or
ganizaciis sirTulesa da sacxovrebel garemozea damok 3
idebuli. adamianis saSarde sistema
qalamanas ujredidan aseTi nivTierebebi e.w. `mfeTqa
vi vakuoliT~ (1) gadainacvlebs wyalSi. mravalujredian
cxovelebSi am process gamomyofi sistema emsaxureba.
mwerebis organizmSi warmoqmnili Sxamiani nivTierebe
bi e.w. malpigis milebiT (2) gadadian nawlavSi da toveben
organizms.
Cveni organizmidan aseTi nivTierebebi TirkmlebiT (3)
gam oi devneba.
mcenareebs specialuri gamomyofi sistema ar g aaCniaT.
usargeblo nivTierebebi xSirad maT mkvdar nawilebSi
(magaliTad, korpSi) grovdeba da amitom isini organizms
safrTxes aRar uqmnian.
foTolcvenia mcenareebi bunebrivad Tavisufldebian
im Sxamebisgan da usargeblo nivTierebebisgan, romlebic
mTeli wlis ganmavlobaSi foTlebSi grovdeba.
gamravleba, zrda-ganviTareba
gamravleba organizmis unaria, warmoqmnas Tavisi msgav
si. organizmi amas gamravlebis procesSi e.w. memkvidru
li nivTierebebis _ nukleinis mJavebis Taobidan Taobaze
gadacemis gziT axerxebs. organizmis Tvisebas, gadasces
STamomavlobas winaprebis niSan-Tvisebebi, memkvidreobi
Toba ewodeba.
Tumca, rogorc ukve ici, naSierebi mSoblebis sruli
aslebi arasdros arian da zrda-ganviTarebis procesSi foTolcvena
a xal-axal Tvisebebs iZenen. organizmis am Tvisebas cvale
badobas uwodeben. es, erTi SexedviT memkvidreobisgan radikalurad gansxvave
buli Tvisebac, memkvidrul nivTierebebTanaa dakavSirebuli. am saintereso
sakiTxebs Sen mogvianebiT gaecnobi.
organizmis aseTi unikaluri Tvisebebis gamo, sicocxle dedamiwaze ar wydeba
da is uCveulod mravalferovania.
Sen ukve ici, rogor mravldebian mcenareebi da cxovelebi.
5 daasaxele gamravlebis ZiriTadi formebi.
zrdis unari yvela cocxalis erT-erTi mTavari Tvisebaa.
11
sicocxlis organizaciis doneebi
zrda mxolod zomebSi matebas ar niSnavs. zrdasTan erTad organizmebi vi
Tardebian. es ori procesi imdenad mWidrod aris erTmaneTTan dakavSirebuli,
rom mecnierebi erTad ganixilaven da zrda-ganviTarebas uwodeben.
6 daakvirdi grafiks. erTnairi siCqariT izrdeba adamiani yvela asakSi? rome
lia misi zrdis yvelaze swrafi periodebi?
sxeulis masa (kg) 70 mozardis
60 zrda
50 nayofis zrda bavSvis
40 zrda
30
20
10 Cvilis zrda
2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22
asaki
msgavsi procesebi mravalujrdian organizmebSic mimdinareobs, magram, cxa
dia, sul sxvadasxvagvari formiTa da xangrZlivobiT.
7 gaixsene, rogori sasicocxlo cikli aqvT kvercxi
erTwlovan da mravalwlovan mcenareebs? larva
8 ra ewodeba Wiamaias ganviTarebis aseT formas? Wupri
moZraoba
gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom sicocxlis erT-erTi umTavresi Tvise
ba - moZraoba, sicocxlesTan erTad gaCnda. es arcaa gasakviri, radgan moZraoba
exmareba organizmebs sakvebis moZiebasa da mopovebaSi, mtaceblisgan Tavdacva
Si, axali sacxovrebeli adgilebis aTvisebaSi.
wyalSi moZraobis forma curvaa. aq mcxovreb organizmebs saerTo gasaWiri
aqvT, gadaadgilebisas wylis didi winaaRmdegoba unda daZlion.
9 moZraobis ra saSualebebi aqvT ilustraciaze warmodgenil erTujredian
organizmebs?
ameba qalamana qlamidomonada
12
sicocxlis organizaciis doneebi
Tevzis farflebi patara niCbebiviT ukuagdeben wyals.
curaven ara mxolod Tevzebi
xmeleTze cxovelebi darbian, daxtian, cocaven, Sevardeni
xoxaven.
haeri frinvelebma saxeSecvlili kidurebiT -
frTebiT daipyres.
cxovelTa moZraobis aseTi Tavbrudamxvevi da
mravalferovani suraTis Semdeg, mcenareTa samya
ro albaT uZravad mogeCveneba. magram es mxolod
erTi SexedviTaa ase.
cxovelisgan gansxvavebiT, moZraobs ara mTlianad mcenare, aramed misi orga
noebi. mravali mcenaris yvavili RamiT an wvimis win ixureba. saocaria mweriWamia
mcenareebis foTlebis elviseburi moZraoba msxverplis daWerisas.
gaRizianebadoba
organizmebi garemos mudmiv zemoqmedebas ganicdian, rac myisve aisaxeba maT
cxovelqmedebaze.
organizmis unars, ama Tu im saxiT upasuxos garemos zemoqmedebas, gaRiziane
badoba hqvia. is yvela cocxalisTvisaa damaxasiTebeli.
Tu raime mizezis gamo, mtknar wyalSi, sadac qalamana binadrobs, marilis kon
centracia gaizarda, is wamwamebis swrafi moZraobiT gaecleba marilian gare
mos; ameba Sewyvets moZraobas, SeikumSeba da gairindeba. araxelsayrel pirobeb
Si ufro xangrZlivi yofnisas, orive maTgani sqel garss Semoikravs da droebiT
Sewyvets cxovelqmedebas.
12
qalamanasa (1) da amebas (2) reaqcia marilis koncentraciis cvlilebaze
13
sicocxlis organizaciis doneebi
mravalujredianebs ufro swrafi reagirebisTvis nervuli sistema aqvT.
sakmarisia hidras frTxilad Seexo, rom is mTeli sxeuliT saswrafod upasu
xebs am gaRizianebas - SeikumSeba da amiT Tavs aaridebs gamRizianebels.
hidras pasuxi gaRizianebaze
mcenareebs nervuli sistema ar aqvT, mzesumzirebi „mzes umzeren“
Tumca isinic reagireben sxvadasxva gam
Rizianebelze - Sexebaze, sinaTleze, siT
boze, dedamiwis mizidulobaze, niadagis
qimiur Sedgenilobaze.
mzesumziris yvavilebi TiTqos caze
mzis moZraobas akvirdeba, yovelTvis
mzis sxivebisken aris mimarTuli.
babuawveras yvavilebi diliT iSleba
da saRamos ixureba, Tambaqosi - piriqiT.
mimozis foTlebi Sexebis an Zlieri xmau
risas ikeceba. warmoidgine misi mdgoma
reoba xmaurian qalaqSi.
ilustracia asaxavs mcenaris nawil ebis re
agirebas dedamiwis mizidulobaze. fesvi, ro
gorc ki Tavs daaRwevs mils, vertikalurad
qvemoT, dedamiwisken eSveba, ylorti ki sawi
naaRmdego mimarTulebiT miiswrafvis.
organizmebs ujreduli agebuleba aqvT. yvela cocxali ikvebeba, sunT qavs, gam
oyofs daSlis produqtebs, moZraobs, mravldeba da gamravlebisas warmoqmnis Tav
is msgavss, izrdeba da viTardeba, reagirebs garemos cvlilebebze.
14
sicocxlis organizaciis doneebi
1 ijeqi mSvidad. daTvale, ramdenjer CaisunTqe da amoisunTqe erT wuTSi.
Sedegi Caiwere.
• gaakeTe ramdenime buqni. gaizome sunTqvis sixSire. Sedegi Caiwere.
• Sedegebi erTmaneTs Seadare. ra daskvnas gamoitan?
2 sportis gakveTilze Tanaklaselebi SeejibreT erTmaneTs sirbilSi.
gamoTvale Seni klasis moswavleTa saSualo siCqare. Seadare is tabulis
monacemebs. aage svetovani diagrama.
cxoveli saSualo siCqare
martorqa 40 km/sT
80 km/sT
cxeni 100 km/sT
antilopa 110 km/sT
gepardi (avaza)
3 miwian qilaSi gazarde xorbali 5-6 sm-mde.
• daawvine qila ise, rom miwa ar gadmoiyaros.
• daakvirdi mcenares ori kviris ganmavlobaSi.
• Caixate cdis Sedegi da gamoitane daskvna.
4 daakvirdi qoTnis mcenaris Rerosa da foTlebis mdebareobas.
• dadgi qoTani fanjris rafaze, mzian adgilas.
• ramdenime dRis Semdeg daakvirdi. ra cvlilebebs amCnev? ra daskvnas
gamoitan?
15
sicocxlis organizaciis doneebi
1 daasaxele da ilustraciaze miuTiTe ujredis is
„droebiTi rezervuari“, romelSic mavne nivTierebebi
inaxeba.
2 ratomaa es paraziti mcenare gafiTrebuli?
3 romeli cxovelebisgan aiRes magaliTi ada
mianebma energiis naklebi danaxarjebiT Sors,
swrafad gasacurad?
1 xangrZlivi SimSili gaxdomis mizniT gansakuTrebiT mozardebisTvisaa
mavnebeli. ratom?
2 sunTqvis ZiriTadi daniSnulebaa:
a. Jangbadis STanTqma;
b. naxSirorJangis gamoyofa;
g. wylis gamoyofa;
d. organizmis energiiT momarageba.
16
sicocxlis organizaciis doneebi
3 arseboben organizmebi, romlebic organul nivTierebebs Jangbadis
gareSec Slian. ra hqvia aseT organizmebs? daasaxele romelime maTgani.
plastiliniT an sxva masaliT daamzade qaTmisa da ixvis fexebis
model ebi da daamtkice, rom aseTi fexiT qaTami Sors ver gacuravs.
17
1.2 sicocxlis organizaciis
doneebi
`dedamiwis filtvebad~ wodebuli tropikuli tyeebi saxeobaTa araCveu
lebrivi mravalferovnebiT gamoirCeva. aq Cveni planetis organizmTa saxe
obebis daaxloebiT naxevari binadrobs. maT Sorisaa rogorc prokariotuli,
aseve eukariotuli erTujrediani da mravalujrediani organizmebi sokoebis,
mcenareebisa da cxovelebis samefoebidan.
msoflio SeZra Zlierma xanZarma, romelic tropikul tyeebSi 2019 wlis Se
modgomaze mZvinvarebda.
SeSfoTebas iwvevs is faqti, rom xanZrebisa da xeebis gaCexvis gamo, tropi
kuli tyis farTobi, romelic gasuli saukunis 80-ian wlebSi 3000 mln. heqtars
Seadgenda, TandaTan mcirdeba.
sicocxlis organizaciis doneebi
Sen SeZleb:
• aRwero sicocxlis organizaciis doneebi;
• sqematurad warmoadgino sicocxlis organizaciis ierarqia;
• miuCino adgili SenTvis cnobil organizmebs sicocxlis organizaciis
ierarqiul sistemaSi;
• Seajamo, sicocxlis organizaciis romeli doneebi aqvs uklebliv yvela
cocxal arsebas.
imetyvele, rogorc ekosistema
mecnierma Tanasazogadoeba - marjnis rifebis
Tanasazogadoeba organizmebi
organizmi
organoTa sistema organizmi - Tevzi
organo organoTa sistema - sis
qsovili xlis mimoqcevis sistema
ujredi organo - guli
molekula
qsovili - gulis kunTis
cocxal bunebaze Tvalis erTi gadav qsovili
lebiT Znelia warmoidgino, rom yvela
feri, rac cocxal bunebaSi xdeba, qimiur ujredi - gulis kunTis
procesebzea damyarebuli da sicocxles ujredi
qimiuri safuZveli aqvs.
molekula - dnm
amis gaazrebas is arTulebs, rom orga
nizmSi Semaval qimiur nivTierebebs Tva
liT ver vxedavT. magram Sexede sicoc
xles marjnis rifebSi.
es ekosistema Sedgeba yvela im orga
nizmisgan, ronlebic marjnis rifebSi
cxovr oben da aracocxali garemosgan,
romelSic es organizmebi arseboben.
ekosistemis organizmebi Tanasazoga
doe bas qmnian, romlic garkveuli indivi
deb isgan Sedgeba.
am Tanasazogadoebis erT-erTi indivi
dis _ Tevzis organizms, organoTa siste
mebi ageben. es sistemebi erTi funqciis
Sesasruleblad gaerTianebuli organoe
bisgan aris Seqmnili.
organoebi qsovilebisgan Sedgeba.
qsovilebs msgavsi agebulebisa da fun
qciis mqone ujredebi aSeneben.
ujredebs qimiuri nivTierebebis
m ole kulebi ageben.
19
molekulurisicocxlis organizaciis doneebi
ujreduliase iqmneba biologiuri organizaciis erTgvari ierarqiuli sistema. am sis
qsoviluri
organoebistemis safuZvels, romelsac yvela Semdgomi zeda safexuri eyrdnoba, qimiuri
organoTanivTierebebis molekulebi qmnis.
sistemebis
organizmisras ambobs termini
organizmi _ frang. organizme _ yovelgvari cocxali arseba
sicocxles qimiuri safuZveli aqvs. sicocxlis organizaciis ierarqiis qveda
safexurs, romelsac yvela zeda safexuri eyrdnoba, qimiuri nivTierebebi qmnis.
1 sicocxlis organizaciis romeli doneebi gaaCniaT cxrilSi warmodge
nil organizmebs?
organizaciis
done
organizmebi
futkari
mRiera
safuari
qalamana
xavsi
ulotriqsi
Wiayela
laminaria
nawlavis Cxiri
2 gamoiyene fotoebi, naxatebi, aplikaciebi da aage
sicocxlis organizaciis ierarqiis sqema xis bayayis
magaliTze.
3 daalage arsebebi organizmis organizaciis donis garTulebis mixedviT:
meduza, tetanusis gamomwvevi baqteria, qalamana, baqteriofagi, kalia,
planaria.
20
4 amoicani organizmi: sicocxlis organizaciis doneebi
eukarioti ?
mravalujrediani
uxerxemlo
cxovrobs niadagSi
aerobi
sunTqavs kaniT
aqvs organoTa sistemebi
1 ris gamo ver moiZebna adgili virusebisTvis organizmebis verc erT
samefoSi?
2 swori debulebis Sesabamis grafaSi Casvi X niSani.
a. protistebis samefos organizmebs qsovilebi gaCniaT;
b. zogi ujredi damoukidebeli organizmia,zogi ki mravalujrediani
organizmis erT-erTi Semadgeneli nawili;
g. monerebis samefo aerTianebs organizmebs, romelTac aqvT organizaciis
ujreduli da organizmuli done;
d. mravalujrediani organizmebis ujredebs damoukideblad arseboba
SeuZlia.
a bgd
21
1.3 ujreduli Teoria
levenhukis mikroskopi
hukis mikroskopi Tanamedrove sinaTlis
mikroskopi
eleqtronuli mikroskopis Seqmnam
arnaxuli biZgi misca biologiis gan
viTarebas. axali teqnologiiT, rome
lic E mpad Detector saxelwodebiTaa
cnobili, ara mxol od mniSvnelovnad
gaumjobesda eleqtronul mikroskop
Si gamosaxulebis xarisxi, aramed ukve
SesaZlebeli xdeba calkeuli atomebisa
da maTi moZraobis danaxvac ki cocxal
ujredSi.
eleqtronuli mikroskopi
sicocxlis organizaciis doneebi
Sen SeZleb:
• aRwero ujredis aRmoCenis istoria;
• imsjelo teqnologiebis rolze ujredis Seswavlis saqmeSi;
• Seadaro erTmaneTs sinaTlisa da eleqtronuli mikroskopis gamadide
beli SesaZleblobebi da imsjelo medicinasa da mecnierebaSi sxvadasxva
situaciisas maTi gamoyenebis mizanSewonilobaze;
• aRmoaCino SenTvis nacnobi organoidebi ujredis agebulebis sqemaze, ro
melic eleqtronuli mikroskopiT kvlevis SedegebiT aris Seqmnili;
• daakvirde sinaTlis mikroskopiT mcenaris ujreds da aRmoaCino ujredis
SenTvis nacnobi komponentebi.
imetyvele, rogorc warmodgena imis Sesaxeb, rom yoveli cocxali ar
mecnierma seba ujredebisgan Sedgeba, mravalricxovani kvle
vebis Sedegad, nabij-nabij Camoyalibda.
ujreduli Teoria ujredis arsebobis Sesaxeb pirvelad ingliselma
bioqimia mecnierma, robert hukma, 1665 wels ganacxada. mis
molekuluri biologia mierve Seqmnili mikroskopiT muxis qerqis anaTlis
citologia Tvalierebisas, man datixruli, erTmaneTisgan gamo
yofili, futkris fiWis msgavsi nawilebi SeniSna.
hukma isini monastris patara oTaxebs _ senakebs,
keliebs miamsgavsa da laTinurad maT celula, anu
oTaxi uwoda. Cven maT ujredebs veZaxiT.
robert huki korpis anaTali hukis mikroskopi
(1635-1703) mikroskopSi
adamiani, romelsac wilad xvda bedniereba, pirvels daenaxa TvaliT uxilavi
cocxali samyaro, niderlandeli anton levenhuki iyo. mas specialuri biolo
giuri ganaTleba ar miuRia, vaWrobda qsovilebiT da gatacebuli iyo gamadide
beli minebis - linzebis damzadebiT. linzebs vaWrebi qsovilebis xarisxis Sesa
mowmeblad iyenebdnen, Tumca, maTi linzebi mxolod ramdenjerme adidebdnen
obieqts. robert hukis mooqrovil da tyaviT gawyobil mikroskopTan SedarebiT,
levenhukis patara mikroskopi (sul raRac 10 sm) saTamaSosaviT gamoiyureboda.
es iyo metalis firfitebSi Casmuli 3 mm diametris ormxriv amozneqili linza.
23
sicocxlis organizaciis doneebi
fokuss WanWikebis saSualebiT ayenebdnen. aseTi martivi konstruqciis mi
uxedavad, es mikroskopi gamosaxulebas 300-jer adidebda. levenhukma linzebis
damzadebaSi virtuozul daxelovnebas miaRwia.
mikroskopiT is ikvlevda sakuTar sisxls. man aRmoaCina, rom sisxli ar aris
erTgvarovani siTxe, masSi uamravi patara sxeulakia. levenhukma pirvelma dain
axa eriTrocitebi. yvelaze mTavari ki is iyo, rom man sxvadasxva siTxeSi - wvimis
wveTSi, tbis wyalSi, kbilis nadebSi sxvadasxva formis pawawina, moZravi arsebebi
aRmoaCina. levenhuki maT „patara mxecunebs“ eZaxda, Cven ki mikrobebs vuwodebT.
anton levenhuki levenhukis mikroskopi
(1632-1723)
1 rogor fiqrob, romel biologiur disciplinas Cauyara safuZveli leven
hukis kvlevebma?
samecniero samyarom oficialurad aRiara le m. Sleideni
venhukis miRwevebi da is londonis samefo akade T. Svani
miis namdvil wevrad airCia, miuxedavad imisa, rom
man laTinuri ena ar icoda. maSindeli wesebiT,
mecnierad ar iTvleboda mkvlevari, Tu laTinurs
ar flobda.
levenhuki istoriaSi Sevida, rogorc Tavisi
drois udidesi mklevari. mas ekuTvnis gamoTqma:
„Tavi SeikaveT yovelgvari bWobisgan, rodesac
laparakobs eqsperimenti“.
XIX saukuneSi mikroskopebis teqnikuri Sesa
Zleblobebis gaumjobesebasTan erTad, ujredebis
SeswavlaSi axali etapi daiwyo.
germanelma mecnierma, m. Sleidenma, mravali
mcenaris sxvadasxva organos ujredebis S eswavliT
daasabuTa, rom yvela mcenares ujreduli age
buleba aqvs. am monacemebma misi Tanamemamulis,
T. Svanis didi interesi gamoiwvia. man uzarmazari
kvleva Caatara, romlis mizani mcenareebisa da
cxovelebis ujredebis SedarebiTi Seswavla iyo.
am kvlevebis Sedegi cnobilia ujreduli Teori
is saxelwodebiT da mis avtorebad m.Sleidensa da
T.Svans miiCneven.
24
sicocxlis organizaciis doneebi
pirveli ujreduli Teoriis ZiriTadi principebia:
• yoveli cocxali arseba ujredebisgan Sedgeba;
• yvela ujreds msgavsi agebuleba da qimiuri Sedge
niloba aqvs;
• yoveli ujredi damoukidebelia. organizmis moq
medeba misi Semadgeneli ujredebis moqmedebis
jamia.
m. Sleidensa da T. Svans SecdomiT miaCndaT, rom ujre
debis warmoqmna araujreduli nivTierebebidan SeiZle
boda. am mxriv udidesi mniSvneloba hqonda r. virxovis r. virxovi
kvlevebs, romelmac daasabuTa, rom nebismieri ujredi
mxolod dediseuli ujredis gayofiT warmoiqmneba.
sruliad axali etapi ujreduli Teoriis ganviTarebaSi eleqtronuli
mikroskopis Seqmnis Semdeg daiwyo. mecnierebma bevri iseTi ram dainaxes ujred
Si, rac sinaTlis mikroskopSi ar Canda. isini gaaoca ujredis agebulebis sir
Tulem.
eleqtronuli mikroskopi gamosaxulebas 1 000 000-jer adidebs. misi mTa
vari iaraRi „eleqtronuli Tofia“(1), romelic eleqtronebis (2) mudmiv nakads
iZleva. magnitebi (3) eleqtronebs erTad kreben da gasadidebeli obieqtisken (4)
mimarTaven.
2 gaixsene, sinaTlis mikroskopis romeli nawilebi asruleben magnitebis
funqc ias?
eleqtronuli mikroskopis „Tvalebi“ deteqtorebia (5).
eleqtronul mikroskopSi gadidebuli gamosaxuleba ekranze (6) miiReba.
1
2
63
5
4
eleqtronuli mikroskopi da misi moqmedebis principi
25
sicocxlis organizaciis doneebi
bioqimiisa da molekuluri biologiis ganviTarebam arnaxulad gaamdidra
codna ujredis Sesaxeb. es mecnierebebi ujredis qimiur Sedgenilobasa da masSi
mimdinare qimiur gardaqmnebs swavloben. am gardaqmnebis gareSe sicocxle war
moudgenelia.
Tanamedrove ujreduli Teoria Semdeg debulebebs moicavs:
• ujredi yvela organizmis agebulebis, funqcionirebisa da ganviTarebis
elementaruli erTeulia;
• organizmebis ujredebi agebulebiT, qimiuri SedgenilobiTa da cxovel
qmedebiT msgavsia;
• ujredebi dediseuli ujredis gayofiT mravldeba;
• mravalujredian organizmebSi ujredebi funqciebis mixedviT specializ
deba da qsovilebs warmoqmnis. qsovilebiT agebulia organoebi da maTi
sistemebi;
• mravalujrediani organizmi ar aris ujredebis ubralo jami;
• ujredebis muSaoba SeTanxmebulia da organizmi erT mTlian sistemas war
moadgens;
• ujredebi Seicavs memkvidrul informacias, romelic Taobidan Taobas ga
daecema.
ujredebis agebulebasa da funqciebs citologia Seiswavlis.
warmodgena organizmebis ujreduli agebulebis Sesaxeb, mravalricxovani
kvlevebis Sedegad Camoyalibda. pirveli ujreduli Teoria XIX saukuneSi Seiqmna.
misi avtorebi germaneli mecnierebi, maTias Sleideni da Teodor Svani, aria n. Ta
namedrove ujreduli Teoria efuZneba eleqtronuli mikroskopiis, bioqimiisa da
molekuluri biologiis kvlevis Sedegebs.
1 ilustraciaze tipuri cxoveluri (A) da mcenareuli (B) ujredis age
bulebis sqemaa, romelic ujredebis eleqtronuli mikroskopiT kvlevis Se
degebs eyrdnob a.
1
6
2 10
7
11
9
8
3
A 5B 4
1. birTvi; 2. citoplazma; 3. plazmuri membrana; 4. ujredis kedeli; 5. mitoqondria;
6. endoplazmuri bade; 7. goljis kompleqsi; 8. lizosoma; 9. ujredis centri;
10. vakuoli; 11. qloroplasti.
26
sicocxlis organizaciis doneebi
a. daasaxele ujredis SenTvis cnobili komponentebi, moZebne isini ilustra
ciaze;
ujredis komponentebi ujredis komponentebis funqciebi
b. daasaxele mcenareuli ujredis cxoveluri ujredisgan ganmasxvavebeli
sami ZiriTadi niSani;
g. daakvirdi ilustracias da daasaxele organoidebi, romelTa Sesaxeb ara
feri gsmenia. maTi funqciebis Sesaxeb mogvianebiT Seityob.
2 daakvirdi sinaTlis mikroskopisa da eleqtronuli mikroskopis gama
didebel SesaZleblobebs da upasuxe Semdeg kiTxvebs:
0.1 nm
1 nm
10 nm
100 nm
1mkm
10 mkm
100 mkm
1 mm
1 sm
0.1 m
1m
10 m
eleqtronuli mikroskopi SeuiaraRebeli Tvali
sinaTlis mikroskopi
lipidi baqteria
atomi cila virusi Tevzis kolibri
mitoqondria qviriTi adamiani
ujredi
ribosoma
1mm = 1000 mkm. 1mkm = 1000 nm.
a. SesaZlebelia Tu ara eleqtronuli mikroskopiT atomebis danaxva?
b. Tu baqteriis mxolod danaxva ar gakmayofilebs da gsurs gamoikvlio misi
agebuleba, romel xelsawyos gamoiyeneb?
g. iyvnen Tu ara levenhukis mier aRweril „patara mxecunebs“ Soris viru
sebi?
d. warmoidgine: eqimi xar da eWvi gaqvs, rom Seni pacienti leiSmanioziT aris
daavadebuli. diagnozis dasasmelad romel mikroskops gamoiyeneb?
27
sicocxlis organizaciis doneebi
3 qvemoT CamoTvlili parazitebidan romels vxedavT TvaliT, sinaTlis
mikroskopiT, mxolod eleqtronuli mikroskopiT? wiTuris gamomwvevi, di
zenteriuli ameba, tripanosoma, askarida, Sidsis gamomwvevi, Roris soliteri,
tetanusis gamomwvevi, botulizmis gamomwvevi.
SeuiaraRebeli vxedavT eleqtronuli
TvaliT sinaTlis mikroskopiT
mikroskopiT
1 swori debulebebis Sesabamis ujrebSi Cawere X niSani:
a. plazmuri membranis erT-erTi funqcia nivTierebaTa transportia;
b. plazmuri membrana saimedod mijnavs ujreds garemodan da xels uSlis
nivTierebaTa SemoRwevas ujredSi;
g. birTvs ujredis tvins uwodeben. is ujredSi mimdinare yvela process
warmarTavs;
d. birTvi yvela ujreds aqvs;
e. centralur vakuolSi grovdeba wyali, marilebi, pigmentebi, Sxamiani
nivTierebebi;
v. centraluri vakuoli yvela ujreds aqvs;
z. centraluri vakuoli sokos ujreds aqvs;
T. qloroplastebi mcenareebis sunTqvaSi monawileobs;
i. qloroplastebSi fotosinTezis procesi mimdinareobs.
a b g d e v zTi
28
sicocxlis organizaciis doneebi
2 hukma ujredi patara oTaxs Seadara. rusulad ujreds `kletka~ anu
galia hqvia. Sen ras daarqmevdi mas? ras gaiTvaliswineb saxelis SerCevisas
_ mis formas Tu funqciebs?
robert huki XVII saukunis inglisis
samecniero wreebis gamorCeuli figura
iyo. misi interesebis sfero mxolod bi
ologiiT ar Semoifargleboda. robert
huki londonis erT-erTi yvel aze didi
RirsSesaniSnaobis _ wminda p avles taZris
gumbaTis daproeqtebaSic monawileobda.
es TaRi imiTacaa cnobili, rom bgera
TaRis kedlebis gaswvriv vrceldeba da
Senobis sxva nawilebSi ar ismis. ase rom,
mis kedelTan CurCuliT naTqvami sityva
SesaZloa adamianma am uzarmazari TaRis
mopirdapire mxares gaigos. `CurCulis~
galereas yovelwliurad mravali turis
ti stumrobs.
29
1.4 mcenareTa qsovilebi
mkvdari ujredebisgan Seqmnili, wylisa da mineraluri marilebis gamtari mili
_ qsilema eleqtronul mikroskopSi.
sicocxlis organizaciis doneebi
Sen SeZleb:
• ganmarto, ras ewodeba qsovili;
• daasaxelo mcenaris ZiriTadi qsovilebi;
• sqematurad warmoadgino mcenareTa qsovilebis agebuleba da imsjelo,
rogor Seesabameba is maT funqciebs;
• amoicno ilustraciaze mcenaris ZiriTadi qsovilebi;
• mikroskopiT daakvirde sxvadasxva qsovilis agebulebas;
• martivi eqsperimentiT daakvirde wylis gadaadgilebas qsilemaSi;
• Seqmna foTlis modeli.
imetyvele, rogorc Sen ukve ici, rom erTujrediani organizmi srul
mecnierma fasovani cocxali arsebaa, miuxedavad imisa, rom
misi sxeuli mxolod erTi ujredisgan Sedgeba. es
warmomSobi qsovili erTaderTi ujredi yvela im sasicocxlo funqcias
mfaravi qsovili asrulebs, romlebsac mravalujredian organizmeb
ZiriTadi qsovili Si miliardobiT ujredi emsaxureba.
gamtari qsovilebi
qsilema mravalujredian organizmebSi ujredebi „profe
floema sias iZenen“ - garkveuli funqciis Sesasruleblad
meqanikuri qsovili specializdebian. msgavsi agebulebisa da erTnairi
funqciis mqone ujredebis jgufs, ujredSoris niv
TierebasTan erTad, qsovili ewodeba.
ujredSorisi nivTiereba avsebs sivrces ujre
debs Soris da akavSirebs maT erTmaneTTan.
ramdenime qsovilis gaerTianeba garkveuli funqciis Sesasruleblad organos
qmnis.
1 daasaxele mcenaris organoebi.
mcenareebSi ramdenime saxis qsovils gamoyofen.
warmomSobi qsovili, rogorc saxelwodeba giCvenebs, yvela sxva saxis q sovils
warmoqmnis. is Sedgeba axalgazrda, Txelgarsiani, mravalkuTxa, didbirTviani
ujredebisgan. birTvi zogjer ujredis moculobis TiTqmis mesameds ikavebs. es
ujredebi gamudmebiT da intensiurad iyofa mcenaris mTeli sicocxlis ganmav
lobaSi da misi yvela organos zrdas ganapirobebs.
birTvi
citoplazma
warmomSobi qsovili mcenaris sxvadasxva organoSi
31
sicocxlis organizaciis doneebi
mTlianad warmomSobi qsovilisgan Sedgeba mcenaris Canasaxi. zrdasrul
mcenareSi es qsovili moTavsebulia fesvisa da ylortis wveroSi, ReroSi. ase
rom, warmomSobi qsovilis ujredebis gamravlebisa da zrdis gamo, Teslidan
aRmocendeba Canasaxi, iSleba yvavilebisa da foTlis kvirtebi, mcenare izrdeba
simaRleSi, Rero _ sisqeSi, fesvebi Rrmad miiwevs niadagSi.
mfaravi qsovili mcenaris organoebs icavs gamoSrobisgan, temperaturis
zemoqmedebisgan, meqanikuri dazianebisgan, mikrobebis SeRwevisgan. amitom mfa
rav qsovils warmoqmnis sqelkedliani, erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli
ujredebi. ujredSorisi nivTiereba am qsovilSi praqtikulad SeumCnevelia.
foTlebsa da axalgazrda ylortebze es ujredebi erT Sred lagdeba. isini
ar Seicaven qloroplastebs da wyalgaumtari cviliT arian daculni.
mfaravi qsovili
mravalwlian mcenareebSi ki Rero ifareba cximo
vani nivTierebiT gaJRenTili ujredebis mravali
SriT, romlebSic ver aRwevs wyali da haeri. amitom
es ujredebi iRupeba da warmoqmnis korps, romelic
icavs mis qveS mdebare cocxal qsovilebs garemos
araxelsayreli zemoqmedebisgan. swored am mkvdar
ujredebs akvirdeboda robert huki mikroskopiT.
mravalwliani mcenaris Reros cocxal ujredebamde
haeri specialuri xvrelebis saSualebiT aRwevs.
korpiT dafaruli Rero
2 gaixsene da CamoTvale mcenar eebSi sxvadasxva mikrobiT gamowveuli daavade
bebi.
ZiriTadi qsovili mcenaris yvela organos Ziri
Tad masas qmnis. am qsovilSi mimdinareobs mocemuli
organosaTvis damaxasiaTebeli mTavari sasicocxlo
procesebi, amitom mas sxvadasxva organoSi gansxvave
buli agebuleba aqvs. zogadad, am qsovils warm oqmnis
sxvadasxva formis, Txelkedliani, erTmaneTisgan
sakmaod dacilebuli ujredebi. sxva qsovil ebisgan
gansxvavebiT, zogjer aq ujredSorisebi bevrad did
adgils ikavebs, vidre TviTon ujredebi.
ZiriTadi qsovili
32
foTlis ZiriTad funqcia fotosinTezia, 1 sicocxlis organizaciis doneebi
amitom mis ZiriTad masas qlorofilis Sem 2
cveli ujr edebi qmnis. 1. mfaravi qsovili; 2. foTlis
ZiriTadi qsovili.
bolqvebSi, tuberebSi, ZirxvenebSi, Tes
lebSi Zir iT adi qsovilis daniSnuleba ci
leb is, lipideb is, naxSirwylebis dagrove
baa.
3 ra daniSnuleba aqvs am nivTierebebs?
aloes foTlebis, kaqtusis Reros ZiriTadi qsovilis ujredebis centraluri
vakuolebi Seicavs Jelesmagvar nivTierebas, romelic wyals ikavSirebs.
wylis mcenareebs haeriT momaragebis wylis mcenaris
probl ema aqvT. wyalSi gaxsnil haerTan uSu ZiriTadi qsovili
alo Sexeba mxolod mcenaris zedapirTan
axlos myof ujredebs aqvs. amitom wylis
mcenareebis ZiriTadi qsovilis ujredSo
risebi haeriTaa savse. dRis ganmavlobaSi
mcenare fotosinTezis procesSi bevrad met
Jangbads warmoqmnis, vidre mas sunTqvisT vis
sWirdeba. swored es Jangbadi maragdeba
ujredSorisebSi. RamiT Jangbadi sunTqvis
Tvis moixmareba da ujredSorisebSi axla
naxSirorJangi grovdeba, romelic dRisiT
isev fotosinTezisTvis gamoiyeneba.
4 rogor fiqrob, ra daniSnuleba aqvs wylis mcenareebis ujredSorisebis
airebs, sunTqvasa da fotosinTezSi monawileobis garda?
gamtari qsovilebi uzrunvelyofs wylisa da 1
organuli nivTierebebis gadaadgilebas mcena 2
reSi. fesvebidan foTlebamde wylis gadaadgi
lebas qsilema emsaxureba. is e rTmaneTze dala floema
gebuli sqelkedliani ujredebisgan warmoiqmna,
romlebsac erTmaneTTan damakavSirebeli ganivi
kedlebi CaeSala. amitom qsilema grZeli carieli
milebia, romlebSic wyali daubrkoleblad moZ
raobs. qsilemis kedlebi specifikuri nivTiere
biT aris gaJRenTili, romelic mis meqanikur gam
Zleobas zrdis.
foTlebSi damzadebuli organuli nivTierebe
bi Reros gavliT fesvebisken floemiT gadaadgi
ld eba. floema e.w. sacriseburi milebis (1) da
Tanmxlebi ujredebisgan (2) Sedgeba.
qsilema
33
sicocxlis organizaciis doneebi
sacriseburi milebi cocxali ujredebia, Tumca maT birTvi da organoidebi
ar gaaCnia. ujredebis ganivi kedlebis xvrelebiT organuli nivTierebebi erTi
ujredidan meoreSi gadadis. Tanmxlebi ujredebi nivTierebaTa transportSi ar
monawileobs. isini sacrisebr milebs sasicocxlo procesebis ganxorcielebaSi
exmarebian.
meqanikuri qsovili mcenareTa simtkices uz
runvelyofs. misi ujredebi warmoqmnis kar
kass, romelsac mcenareTa organoebi eyrdnoba.
am funqciis Sesabamisad, meqanikuri qsovilis
ujredebis kedlebi Zlier gasqelebuli da gaxe
vebulia. gansakuTrebiT didi raodenobiTaa es
qsovili ReroSi. amis gamo mcenare uZlebs Zli
er qarsa da wvimas, nayofis simZimes. es qsovili
bevria msxlisa da komSis wvnian da Txil isa da
kaklis mSral nayofSi.
meqanikuri qsovili
wabli kakali Txili nuSi
5 ra daniSnuleba aqvs meqanikur qsovils nayofSi?
qsoviluri kultura
mecnierebma SeZles mcenaris sul mcire nawilebidan, zogjer erTi ujredi
danac ki, mTliani mcenaris gamozrda.
mcenaris ylortis mikroskopul fragments, romelSic warmomSobi qsovilis
ramdenime ujredia, aTavseben specialur sakveb areSi. sakvebi are, ujredis
kvebisa da swrafi gamravlebisTvis aucilebel nivTierebebTan erTad, Seicavs
nivTierebebs, romlebic xels uwyobs axladwarmoqmnili ujredebis sxvadasxva
qsovilad diferencirebas. Zalian swrafad, am qsovilebidan patara fesvi da
foTlebi warmoiqmneba. aseTi patara mcenareebi jer konteinerebSi gadaaqvT da
Semdeg _ saTburebSi.
am meTodiT, erTi qrizanTemis fesvis wverodan, erTi wlis ganmavlobaSi,
milio namde qrizanTemas iReben.
34
sicocxlis organizaciis doneebi
ujredebi
qsoviluri kulturis meTodi
ras ambobs termini
qsilema _ berZ. qsilon - xe;
floema _ berZ. floios - qerqi.
mravalujredian organizmebSi ujredebi specializdeba da qsovilebs warmoqm
nis. msgavsi agebulebisa da funqciebis mqone ujredebis jgufs, ujredSoris niv
TierebasTan erTad, qsovili ewodeba. mcenareTa qsovilebia: warmomSobi, mfaravi,
ZiriTadi, gamtari, meqanikuri. ramdenime qsovilis gaerTianeba garkveuli fun
qciis Sesasruleblad organos qmnis. mcenareTa organoebia: fesvi, Rero, foToli,
yvavili, nayofi.
1
• foTols moacile zeda da qveda kani. daakvirdi rbilobs. Sen foTlis
ZiriTad qsovils xedav.
• gaTale vaSli. vaSlis rbilobic ZiriTadi qsovilia.
a. ra vizualuri gansxvavebaa maT Soris?
b. ra aris am gansxvavebis mizezi?
g. rogor aisaxeba es maT funqciaze?
• moamzade preparati foTlis qveda kanidan;
• daaTvaliere is mikroskopiT jer mcire da Semdeg didi gadidebiT;
• Caixate mikroskopSi danaxuli.
ra gansxvavebas xedav mfaravi qsovilis ujredebs Soris? rogoria am ujre
debis funqciebi?
35
sicocxlis organizaciis doneebi
2 gaWeri vaSli Suaze.
• moZebne mfaravi, ZiriTadi da meqanikuri qsovilebi;
• xedav sadme warmomSob qsovils? rogor SeiZleba misi danaxva?
3 moacile wabls naWuWi:
a. romeli qsoviliTaa is agebuli?
• gadaxseni Tesli Suaze. wablis Tesli lebnebisa da Canasaxisgan
Sedgeba;
b. romeli qsovilia lebnebSi? CanasaxSi?
4 Tu gsurs, Tvali miadevno wylis gadadgilebas qsilemaSi, aiRe rome
lime grZelReroiani TeTryvavilebiani mcenare, magaliTad, kala, mixaki
an qrizanTema. makratliT frTxilad gaWeri yvavilis Rero sigrZeze da
misi erTi nawili moaTavse lurji sakvebi saRebaviT Seferil wyalSi, xo
lo meore _ wiTelsaRebavianSi. daakvirdi ramdenime saaTS i rogor Seife
reba yvavilis furclebi. gadaWeri yvavilis Rero horizontalurad da
lupiT daakvirdi gadanaWerze sxvadasxva ferad Seferili qsilemis mde
bareobas.
1 Seavse cxrili mcenareTa qsovilebi:
mcenareTa qsovilebi
qsovilis qsovilis agebuleba funqcia mdebareoba
dasaxeleba
warmomSobi
mfaravi
gamtari
ZiriTadi
meqanikuri
36
sicocxlis organizaciis doneebi
2 amoicani, romelia maT Soris mfaravi da romeli _ meqanikuri q sovili.
axseni, ratom fiqrob ase.
AB
3 ilustraciaze erTi da igive mcenaris ori ujredia. erTi maTgani
fesvs ekuTvnis, meore ki foTols. ipove ori gansxvaveba maT agebule
baSi. gaiTvaliswine foTlisa da fesvis funqciebi da ivaraude, romeli
unda mdebareobdes fesvSi da romeli _ foTolSi.
AB
4 dumfaras wyalze motivtive foToli
wylidan amoRebis Semdeg advilad Semogem
tvreva xelSi. romeli qsovili „aklia“ dum
faras foTols? pasuxi daasabuTe.
37
1.5 cxovelTa qsovilebi
ase gamoiyureba eleqtronul mikroskopSi `gulis ConCxi~ _ SemaerTebelqsovi
lovani karkasi, romelsac gulis ganivzoliani kunTi eyrdnoba.
sicocxlis organizaciis doneebi
Sen SeZleb:
• daasaxelo cxovelTa qsovilebis ZiriTadi tipebi;
• sqematurad warmoadgino am qsovilebis agebuleba da Seusabamo is maT
funqciebs;
• amoicno ilustraciaze cxovelebis ZiriTadi qsovilebi;
• daakvirde mikroskopiT epiTeluri qsovilis ujredebs;
• vizualurad gamoikvlio zogierTi cxoveluri qsovili;
• martivi eqsperimentis safuZvelze imsjelo ujredSorisi nivTierebis
rolze kunTovan ujredSi;
• imsjelo histologiuri gamokvlevebis rolze medicinasa da biologiur
eqspertizaSi;
• Seqmna xrtilovani qsovilis modeli.
imetyvele, rogorc ujredebis agebulebisa da funqciebis msgavse
mecnierma bis mixedviT, adamianisa da cxovelebis organizm
Si qsovilTa oTx ZiriTad jgufs gamoyofen:epi
epiTeluri qsovili Telurs, SemaerTebels, kunTovansa da nervuls.
SemaerTebeli qsovili epiTeluri qsovili
myesi
kunTovani qsovili epiTeluri qsovili icavs mis qveS mdebare
nervuli qsovili qsovilebs gamoSrobis, mikrobebis SeRwevisa da
neironi meqanikuri dazianebisagan.
gliuri ujredi
histologia epiTeluri qsoviliTaa warmoqmnili Cveni sxe
anatomia ulis garegani safarveli. am qsoviliTaa amofeni
fiziologia li Sinagani organoebis (magaliTad, kuWis, Sardis
biologiuri eqspertiza buStis, sisxlZarRvebis, sasunTqi gzebis) Rrue
bis kedlebi.
epiTelur qsovils sxvadasxva formis - brtye
li(1), kuburi(2), cilindruli(3), erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli ujrede
bi qmnis.
am qsovilSi ujredSorisi nivTiereba TiTqmis ar aris, ujredis forma ki
damokidebulia mis funqciaze. magaliTad, nawlavis epiTeluri qsovilisTvis
damaxasiaTebelia cilindruli ujredebi uamravi gamonazardiT, romlebic,
erTi SexedviT, kbilis jagriss gvagonebs. es gamonazardebi zrdis nawlavis Sem
wov zedapirs. amis gamo, nawlavebidan sakvebi swrafad da efeqturad Seiwoveba.
organoebi, romlebic Zlier meqanikur datvirTvas ganicdian, mravalSriani
epiTeluri qsoviliT (4) arian dafarulni. magaliTad, Seni kani mravalSriani
garqovanebuli brtyeli epiTeliT aris daculi.
mravalSriani epiTeliT aris amofenili msxvili nawlavis kedelic, romelic
sakvebis mudmiv qimiur da meqanikur zemoqmedebas ganicdis.
12 3 4
epiTeluri qsovili 39
sicocxlis organizaciis doneebi
epiTeluri qsovilis erT-erTi saxea jirk vlovani epiTeli, romliTac agebu
lia sxvadasxva jirkvali, magaliTad, sacremle, sanerwyve da sxva.
SemaerTebeli qsovili
SemaerTebel qsovils organizmSi mraval SemaerTebeli qsovili
gvari funqcia aqvs. is asrulebs sayrden, sa
transporto, damcvelobiT da sxva funqciebs.
SemaerTebeli qsovil ia: Zvali, xrtili, myesi,
sisxli, cximovani qsovili da sxva.
yvela saxis SemaerTebel qsovils sxva qsovilebisgan erTi damaxasiaTebeli
Tviseba gamoarCevs; mis udides nawils ujredSorisi nivTiereba qmnis. masSi Car
Tuli sxvadasxva formisa da zomis ujredebi sakmaod dacilebulia erTmaneTis
gan.
SemaerTebeli qsovilis ujredSorisi nivTiereba SeiZleba iyos myari, Txevadi
da elastikuri.
1 romel SemaerTebel qsovils aqvs myari ujredSorisi nivTiereba?
2 daasaxele SemaerTebeli qsovili, romlis ujredSorisi nivTiereba Txevadia.
kunTovani qsovili
kunTovani qsovilis ZiriTadi funqcia dakavSirebulia cxovelebis mniSvnelo
van TaviseburebasTan _ gadaadgilebis unarTan.
agebulebis, funqciebisa da organizmSi mdebareobis mixedviT, kunTebs sam jgu
fad yofen: ConCxis ganivzolian (1), gluv (2) da gulis ganivzolian (3) kunTebad.
yvela maTgans erTi saerTo Tviseba aerTianebs; isini mkveTrad icvlian zoma
sa da formas _ SekumSvisas mokldebian da modunebisas grZeldebian.
12 3
ConCxis kunTebs ganivzoliani, mravalbirTviani cilindruli formis ujre
debi warmoqmnis. am kunTebis moqmedeba Cvens neba-survils emorCileba, amitom
maT nebiT kunTebs uwodeben.
am mxriv sruliad gansxvavebulia gluvi kunTebis muSaoba. isini Cven ar gve
morCileba da amitom maT uneblie kunTebi uwodes.
gluvi kunTebis maxvilboloiani erTbirT 2
viani ujredebi erTmaneTis paralelurad 1
lagdeba Sinagani organoebis - sisxlZarRve
bis, kuWis, nawlavebis, Sardis buStis ked
lebze da iq calkeul Sreebs qmnis. magali
Tad, nawlavis kedelSi aris gluvi kunTebis
gareTa _ sigrZivi (1) da SigniTa _ irgvlivi
(2) Sreebi.
nawlavis kedlis agebuleba
40
sicocxlis organizaciis doneebi
3 ras unda iwvevdes gaswvrivi kunTebis SekumSva? irgvlivi kunTebis SekumSva?
4 SegiZlia TviTon gamoiwvio, aaCqaro an Seanelo gulis muSaoba? nebiTia Tu
uneblie gulis kunTis moqmedeba?
gulis kunTs gansakuTrebuli agebuleba aqvs. gulis ganivzoliani kunTis me
zobeli erTbirTviani ujredebi erTmaneTs ukavSirdeba da xlarTs warmoqmnis.
am faqts didi mniSvneloba aqvs gulis sxvadasxva ganyofilebis erTmaneTTan
SeTanxmebuli moqmedebisTvis. gulis kunTis muSaobas detalurad mogvianebiT
gaecnobi.
nervuli qsovili
nervuli qsoviliT agebulia Cveni nervuli sis neironi
tema. is uzrunvelyofs sxva qsovilebis, organoe
bisa da organoTa sistemebis urTierTobasa da 22
maT i moqmedebis regulacias. nervul sistemaSi ga 1
narCeven ujredebis or ZiriTad tips: neironebsa
(1) da gliur (2) ujredebs. 2
neironi da gliuri ujredebi
neironebi nervuli qsovilis mTavari ujrede
bia. maTi daniSnulebaa aRiqvas sxvadasxva faqto 4
ris zemoqmedeba da gadasces es informacia sxeu 1
lis sxva ujredebs. am funqciis Sesasruleblad
neironebs sruliad unikaluri aRnagoba aqvs, ri 2
Tac isini mkveTrad gansxvavdeba sxva qsovilis 3
ujredebisgan. misi varskvlaviseburi ujredebi
informacias aRiqvamen da gadascemen specialuri nawlavis agebuleba-
gamonazardebis _ morCebis saSualebiT.
gliuri ujredebi damxmare ujredebia. isini
xels uwyoben neironebs muSaobaSi, warmoadgenen
maT sayrdens, uzrunvelyofen maT kvebas, icaven
mikrobebisgan.
qsovilebi organoebs ageben. magaliTad, nawla
vis kedlis SenebaSi oTxive saxis qsovili monawi
leobs. nawlavs garedan SemaerTebeli qsovili (1)
icavs. mis SigniT kunTovani qsovilia (2), romlis
SekumSva nawlavSi sakvebis gadaadgilebas uwyobs
xels. gadamuSavebul sakvebs epiTeluri qsovilis
ujredebi (3) iwovs. nawlavis muSaobas nervuli
qsovili (4) akontrolebs.
ama Tu im sasicocxlo funqciis Sesasruleblad, garkveuli organoebis gaer
TianebiT organoTa sistemebi iqmneba.
qsovilebis warmoSobas, maT agebulebasa da funqciebs histologia S eiswavlis.
adamianis organoTa sistemebis agebulebas anatomia swavlobs, xolo maTi
funqcionirebis Taviseburebebs _ fiziologia.
41
sicocxlis organizaciis doneebi
qsovilebis histologiuri gamokvleva farTod gamoiyeneba medicinaSi. gansa
kuTrebiT xSirad iyeneben mas onkologiaSi. onkologia medicinis dargia, ro
melic swavlobs simsivneebis warmoqmnasa da ganviTarebas, maTi profilaqtikisa
da mkurnalobis meTodebs. histologiuri gamokvleviT SeiZleba dadgindes sim
sivnis tipi _ avTvisebiania is Tu keTilTvisebiani, ramdenad swrafad mravldeba
ujredebi, ra saxis mkurnalobaa mizanSewonili daavadebis am etapze da a.S.
histologiurad ikvleven qirurgiuli operaciis dros aRebuli qsovilis
fragments. operaciis gareSe masalis aReba SesaZlebelia specialuri nemsiT
an amotumbviT, patara milis saSualebiT. miRebuli masalidan amzadeben Txel
anaTlebs da mikroskopiT akvirdebian. histologiuri analizi gamokvlevis erT-
erT zust da sarwmuno meTodad iTvleba.
ras ambobs termini
histologia _ berZ. histos - qsovili;
adamianisa da cxovelebis organizmSi ujredebis agebulebisa da funqciebis
mixedviT qsovilTa oTx ZiriTad jgufs gamoyofen: epiTelurs, SemaerTebels, kun
Tovansa da nervuls. qsovilTa erToblioba organos warmoqmnis, organoTa er
Toblioba, romelic gansazRvruli funqciis Sesrulebas emsaxureba _ organoTa
sistemas, xolo organoTa sistemebis erToblioba _ organizms. histologiur kv
levas didi mniSvneloba eniWeba medicinasa da biologiur eqspertizaSi.
1 klasSi.
• loyis SigniTa zedapirs frTxilad Camousvi kovzi. qsovilis Camo
nafcqveni frTxilad moaTavse sasagne minaze;
• daawveTe iodis xsnari. daafare safari mina. daaTvaliere mikrosko
piT. ecade moZebno brtyeli ujredebi;
• romeli qsovilis ujredebs xedav?
2 saxlSi.
• aiRe mouxarSavi qaTmis mkerdis nawili da yuradRebiT daaTvaliere;
• aRniSne, romeli qsovilebi dainaxe. gamoacalkeve isini;
• Seadare erTmaneTs am qsovilebis Taviseburebebi.
3 saxlSi.
aiRe saqonlis xorcis naWeri da Seecade daaqucmaco xeliT. SeZeli?
moxarS e xorci. amis Semdeg isev Seecade daanawevro. gagiadvilda? gain
teresebs ra moxda?
xarSvisas kunTovani qsovilis ujredSorisi nivTiereba daiSala da
ujredebi amis gamo erTmaneTs advilad dascilda.
eqsperimentis Sesruleba moswavleebisTvis nebayoflobiTia.
42
sicocxlis organizaciis doneebi
amoicani qsovilebi da Seavse cxrili.
cxovelTa qsovilebi
qsovili qsovilis funqcia mdebareoba
agebuleba
ratom ar SeiZleba kunTovani ujredi iyos sferos an kubis formis?
SearCie masala da Seqmeni xrtilovani qsovilis modeli.
biologiuri eqspertiza kvlevis erT-erTi saxea, romelic exmareba adami
anebs mikrobebis, cxovelebisa da mcenareebis sxeulis nawilebis, maTi qso
vilebis specifikuri Taviseburebebis gamokvleviT gadaWras rogorc krimi
naluri, aseve garemos dacviTi da ekologiuri sakiTxebi.
moiZie informacia, moamzade referati `biologiuri eqspertiza adamianis
saqmianobis sxvadasxva sferoSi” da waradgine klasSi.
43
sicocxlis organizaciis doneebi
Seajame Seni codna da gamocade Seni unarebi
sicocxlis organizaciis doneebi
1. sinaTlis mikroskopiT sferos formis ujredis kvlevisas, Sen daadgine, rom
misi diametri 0,3 mm-is tolia da birTvi ujredis daaxloebiT 1/4-s ikavebs.
ramdeni mikrometria birTvis diametri?
2. organizmisTvis damaxasiaTebel niSan-Tvisebebs TiTqmis mTlianad ar avlens:
a). Cutyvavilas gamomwvevi;
b). botulizmis gamomwvevi;
g). peniciliumi;
d). safuari.
3. swori pasuxis Sesabamis ujrebSi Cawere X niSani.
1. plazmuri membranis daniSnulebaa SemosazRvros ujredi da amiT xeli SeuSa
los nivTierebaTa SeRwevas garemodan ujredSi da piriqiT - nivTierebaTa
gamosvlas ujredidan;
2. sokos ujreds centraluri vakuoli ar gaaCnia;
3. sokos ujreds aqvs ujredis kedeli;
4. virusebs ar aqvs birTvi, magram gaaCnia citoplazma;
5. mitoqondriis daniSnuleba ujredis energiiT momaragebaa;
6. baqteriebs aqvs birTvi da mitoqondriebi;
7. qlorofils Seicaven mcenareebi, wyalmcenareebi da zogierTi baqteria.
1234567
4. daasaxele mcenareuli da cxoveluri qsovilebi, romlebsac msgavsi fun
qciebi aqvT.
5. CamonaTvalidan, sicocxlis organizaciis romeli done aqvs uklebliv
yvela cocxals?
1. molekuluri; 2. ujreduli; 3. organoTa sistemebis; 4. organizmuli.
a. mxolod 1;
b. 2 da 3;
g. 1, 2 da 4;
d. 2 da 3.
44
sicocxlis organizaciis doneebi
6. ipove Secdomebi sicocxlis organizaciis ierarqiis sqemaSi.
molekula < ujredi < organo < qsovili < organoTa sistema < organizmi
< ekosistema < Tanasazogadoeba
7. amoicani isriT miTiTebuli struqturebi. ? ?
rogoria maTi funqciebi mcenareSi? tetanusis
gamomwvvvi
8. epiTeluri qsovili regeneraciis maRali
unariT gamoirCeva. axseni amis mizezi da mniS
vneloba organizmisTvis.
9. Seavse diagrama:
sunTqva
erTujrediani
organizmebi
aerobuli
mravalujrediani organizmebi
kaniT
futkari
kalmaxi
beRura
45
sicocxlis organizaciis doneebi
10. upasuxe kiTxvebs, Cawere terminebi, amoicani daSifruli sityva da
ganmarte misi Sinaarsi:
5 1 9 30 25 8 7
• yvela cocxalis erT-erTi aucilebeli Tviseba 1 2 3 4 5 6 7
• organoidi, romelic ujreds 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18
energiiT amaragebs
• sicocxlis elementaruli erTeuli
19 20 21 22 23 24
• mfaravi qsovili 25 26 27 28 29 30 31
1
• sasagne minaze daawveTe wylis wveTi. pincetiT aiRe yvavilis gvirg
vinis furclis kanis patara naWeri, Cade wylis wveTSi, gaaswore sa
preparato nemsiT. daafare safari mina;
• safari minis erT kidesTan daawveTe iodis xsnaris wveTi. sapirispir o
mxridan filtris qaRaldiT moacile zedmeti siTxe;
• daaTvaliere Sen mier momzadebuli preperati mcire _ 56-jer gadide
baze; ra saxis qsovils akvirdebi? rogoria am qsovilis funqcia? ro
gor aris ganlagebuli ujredebi erTmaneTis mimarT?
• danaxuli Caixate mikroskopSi;
46
sicocxlis organizaciis doneebi
• gadaiyvane mikroskopi 300-jer gadidebaze. ipove ujredis kedeli,
citoplazma, birTvi, vakuoli, mitoqondria;
• daxate erTi ujredi da naxatze mianiSne misi Semadgeneli komponen
tebi.
SearCie masala da Seqmeni foTlis modeli. axseni misi Semadgeneli
s xvadasxva qsovilis daniSnuleba.
47
sicocxlis organizaciis doneebi
proeqti
`regeneraciuli medicina“
proeqtis mizani:
unda SeZlo informaciis moZieba,
daxarisxeba da medicinis Tanamedrove
miRwevebze msjeloba.
grZelvadiani mizani da proeqtis
mdgradoba: XXI saukuneSi axali teqno
logiebis ganviTarebasTan erTad, mec
nierebi imedovneben, rom male adami
anis ujredebisgan SesaZlebeli iqneba
qsovilebisa da organoebis xelovnurad
Seqmna.
resursebi:
kompiuteri, proeqtori.
proeqtis mimdinareobis etapebi:
aqtivoba 1. klaselebTan erTad Seqmeni jgufebi (sasurvelia TiToeul jgufSi
iyos 4-5 moswavle);
aqtivoba 2. maswavlebelTan da TanaklaselebTan erTad daadgine proeqtis eta
pebi da Camoayalibe Sefasebis kriteriumebi.
aqtivoba 3. maswavlebelTan da klaselebTan erTad Seadgine kiTxvari, mosax
leobaSi `regeneraciuli medicinis~ Sesaxeb arsebuli informaciis
dasadgenad.
aqtivoba 4. Caatare gamokiTxva da Seagrove monacemebi.
aqtivoba 5. jgufis wevrebTan erTad daamuSave miRebuli informacia da war
moadgine diagramis an cxrilis saxiT.
48