Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, fizinis ugdymas. Metodinės rekomendacijos

MOKINIŲ, TURINČIŲ
SPECIALIŲJŲ
UGDYMOSI

POREIKIŲ, FIZINIS
UGDYMAS

MKrinisdtainuagPa
os žPėoližeėnlaė

Metodinės r2e0k
2o2mendacijos

TURINYS

Įvadas................................................................................................3
Kodėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų daugėja?.........6
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės....8
Fizinio aktyvumo svarba............................................................12
Aplinkos fizinei veiklai pritaikymas.........................................14
Iššūkiai.............................................................................................16
Rekomenduojama fizinė veikla................................................17
Rekomendacijos organizuojant fizinio ugdymo pamoką
ar sportinę veiklą.........................................................................20
Vizualiniai ženklai.........................................................................28
Sportinių veiklų pavyzdžiai.......................................................30
Lokomociniai gyvūnų imitavimo pratimai fizinio ugdymo
užsiėmimuose...............................................................................46
Lokomocinių judesių atlikimas, panaudojant Yoga Zoo
korteles..........................................................................................48
Fizinio ugdymo ir lavinimo kortelės vaikams......................50
Metodinės priemonės interaktyviai fizinei veiklai..............52
Šaltiniai...........................................................................................54

Turint tikslą pašalinti fizines, emocines,
informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti
kokybišką švietimą kiekvienam vaikui
mokantis drauge su savo bendraamžiais jam
artimiausioje švietimo įstaigoje, suteikiant
reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią
pagalbą, Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministerija siekia stiprinti
bendrosios paskirties mokyklų pasirengimą
priimti ir ugdyti įvairių ugdymosi poreikių
turinčius mokinius.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai,
remiantis tais pačiais kriterijais, kaip ir kiti
vaikai, bus priimami į artimiausią jų
gyvenamoje zonoje veiklą vykdančią
bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą.

3

Šios metodinės rekomendacijos parengtos
siekiant padėti pedagogams pasirengti
įtraukiojo ugdymo plėtrai, pateikiant
siūlymų ugdymo proceso organizavimui,
planavimui ir vertinimui.
Pagrindinis autorių tikslas - stiprinti
bendrosios paskirties mokyklų pedagogų
pasirengimą priimti ir ugdyti įvairių
ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

4

Specialiųjų ugdymosi poreikių
turintis vaikas, tai vaikas,
kuriam dėl išskirtinių gabumų,
įgimtų ar įgytų sutrikimų,
nepalankių aplinkos veiksnių
reikalinga savita pagalba ar
paslaugos ugdymo procese.

Specialieji ugdymosi poreikiai
(toliau SUP) – tai pagalbos ir
paslaugų ugdymo procese
reikmė, atsirandanti dėl
išskirtinių asmens gabumų,
įgimtų ar įgytų sutrikimų,
nepalankių aplinkos veiksnių.

Vaikų turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, ugdymo
paskirtis – padėti vaikui lavintis,
mokytis pagal gebėjimus, įgyti
išsilavinimą bei kvalifikaciją,
pripažįstant ir plėtojant jų
gebėjimus ir galias.

5

Kodėl pastaruoju metu specialiųjų
ugdymosi poreikių vaikų daugėja?

Pastaruoju metu itin pastebimą
specialiųjų ugdymosi poreikių
(SUP) turinčių vaikų skaičiaus
didėjimą, viena vertus, lemia
specialistų žinios, kompetencija ir
gebėjimas atpažinti sutrikimus,
kita vertus, tam turi reikšmingos
įtakos kintanti biosocialinė
aplinka.

Vaikų, turinčių SUP, santykinis skaičius visų
besimokančiųjų atžvilgiu, per pastaruosius
dešimt metų, tolygiai auga.
Mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo
įstaigose, kuriems nustatyti SUP, skaičius
siekia apie 13%.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems
nustatyti SUP, skaičius dar didesnis ir šiuo
metu siekia apie 20%.

6

Svarbiausia informacija
apie vaiką gaunama jį
stebint ir jo gebėjimus
vertinant ugdymo procese,
taikant specialias vertinimo
priemones, įvairius testus,
specialius tyrimus.

Inovatyvūs instrumentai, vertinimo

priemonės, naudojamos specialiųjų

ugdymosi poreikių atpažinimui, leidžia

indikuoti šiuos poreikius jau

ikimokykliniame amžiuje, todėl SUP

tenkinimas pradedamas ikimokyklinio

ugdymo įstaigose ir vėliau yra tęsiamas.

7

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, grupės

Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį ir trukmę
(pastovus, ilgalaikis, laikinas) skiriamos trys
mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, grupės: negalių, sutrikimų ir
mokymosi sunkumų.

8

Negalių grupė



Šiai grupei priskiriamos raidos, sensorinių,
fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos
sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti
aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo
socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Šiems asmenims gali būti reikalinga kitų
žmonių priežiūra, jiems skiriamos socialinės
ir medicininės paslaugos, teikiama švietimo
pagalba. Ugdymo aplinkos ir Bendrųjų
programų pritaikymas priklauso nuo
asmens negalės pobūdžio ir ugdymosi
poreikių.

9

Sutrikimų grupė
Šiai grupei priskiriami mokymosi (skaitymo,
rašymo, matematikos mokymosi), o taip pat
elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo
sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant
mokymosi programą. Šiems vaikams
reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas,
jiems gali būti skiriamos psichologo,
socialinio pedagogo ir/arba medicininės
paslaugos.

10

Mokymosi sunkumų grupė
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios
(kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės
-ekonominės) aplinkos ar susidariusių
aplinkybių apribojamos asmens galimybės
realizuoti savo gebėjimus įsisavinant
mokymosi programas. Sunkumai laikini ir
asmens specialieji ugdymosi poreikiai
sprendžiami suteikiant atitinkamą socialinę,
pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą.

11

Fizinio aktyvumo svarba

Visi mokiniai, nepaisant jų gebėjimų, privalo
turėti rekomenduojamą bent 45-60 minučių
ar ilgesnę kasdieninę fizinę veiklą. Mokyklose
galima padėti visiems mokiniams laikytis šios
rekomendacijos, sudarant vienodas sąlygas
bei galimybes net ir mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių.
Aktyvi fizinė veikla skatina bendrą
motyvaciją ir padeda kiekvienam mokiniui
lavinti įvairius gebėjimus, siekti aktyvaus bei
sveiko gyvenimo būdo.

12

Fizinis aktyvumas specialiųjų ugdymosi
poreikių turintiems mokiniams yra
naudingas, nes:

mažina savistimuliaciją ir probleminį
elgesį

teigiamai veikia akademinį atsaką

padeda adaptuotis aplinkoje

didina ištvermę, lankstumą, raumenų
jėgą

lavina pusiausvyrą ir judesių
koordinaciją

padeda lavinti pažintinius ir
socialinius gebėjimus

didina dėmesio koncentraciją

augina asmens savivertę

13

Aplinkos fizinei veiklai pritaikymas

Ypač svarbu suprasti, jog mokiniai,
turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali
netipiškai reaguoti į vieną ar kitą aplinkos
veiksnį, kuris įprastai kitiems mokiniams
gali būti visiškai nereikšmingas.

Aplinka, kurioje SUP vaikas sportuoja, turi
būti pritaikyta pagal jo poreikius, siekiant
kiek įmanoma labiau sumažinti sensorinius
dirgiklius.

Didelis triukšmas sporto salėje, švilpuko
garsai, įspėjamieji signalai ar iš kolonėlių
sklindanti muzika gali lengvai išprovokuoti
nepageidaujamą SUP vaiko elgesį, kuris,
neretai, pasireiškia pykčio reakcijomis.
Intensyvi lempų šviesa, ryškių spalvų
priemonės, mirksintys šviesos šaltiniai
aktyvioje zonoje, SUP vaikui dažnai
apsunkina dėmesio koncentraciją ir gali
kelti stresą.

14

Jei aplinka, kurioje SUP vaikas sportuoja,
per intensyvi, t. y. mokinys per daug
jautriai reaguoja į sensorinius dirgiklius ir
nuolat patiria sensorinę perkrovą, tai gali
tapti priežastimi, dėl kurios mokinys bijo
eiti į sporto salę ar kabinetą, pradeda
vengti užsiėmimo, atsisako siūlomų veiklų.
Pasireiškusios vaiko fobijos apsunkina
vaiko adaptaciją naujoje aplinkoje, todėl jis
sunkiau įsitraukia į aktyvias veiklas ar
grupinius žaidimus ugdymo įstaigoje,
sporto salėje, yra susikaustęs, gali atrodyti
pasyvus.

15

Iššūkiai

Sportinių užsiėmimų metu SUP vaikams
sunkiau laikytis numatyto užduočių
eiliškumo, aktyviose estafetėse sujungti
atskirus veiksmus į visumą ar pilnai atlikti
užduotis pagal pateiktą pratimų seką.
SUP vaikai dažnai renkasi netipišką judesio
atlikimo modelį, dėl ko greitai patiria
nesėkmę ir praranda motyvaciją sportinių
veiklų metu.
Vaikai mokosi iš jau padarytų klaidų ir jei
vieno ar kito judesio atlikti nepavyksta,
rekomenduojama ieškoti ir pritaikyti kitą
atlikimo strategiją.
Nesupratę užduoties ar gavę mokytojo
pastabą, SUP vaikai gali pradėti reikšti
neigiamas emocijas. Dažnai pradeda
impulsyviai reaguoti, pradeda šaukti, rėkti,
žaloti save ar greta esantį asmenį.

16

Rekomenduojama fizinė veikla

Komandinės sporto šakos, tokios kaip
krepšinis, tinklinis ar futbolas nėra
tinkamiausias pasirinkimas, dėl SUP vaikų
ribotos koordinacijos. Sensorinių problemų
gali kelti aplinka, kurioje sunku valdyti
triukšmą, šviesos srautą, temperatūrą.
Žaidžiant komandoje, reikia tobulinti
socialinio bendravimo įgūdžius, kurie yra
pažeisti. SUP vaikams gali būti sunku įsilieti
į komandą, komunikuoti su komandos
draugais ar numatyti, ką atliks kitas
komandos narys.

17

Tačiau SUP mokiniai gali dalyvauti ir
komandinėse rungtyse, varžydamiesi
komandinėse lengvosios atletikos ar
plaukimo varžybose, kuriose nereikia itin
daug komunikuoti.

Nors žaidžiant boulingą gausu triukšmo,
tačiau galbūt dėl nuolat besikartojančio to
paties veiksmo atlikimo (du metimai –
atsisėsk ir lauk savo eilės) ar dėl
pasitenkinimo matant, kuomet yra
numušami kėgliai, boulingas yra puiki
sporto šaka, kurią SUP vaikai itin mėgsta.

18

Individualios veiklos, individualios sporto
šakos, kovų menai, sujungia fizinės
sąveikos su kitais žmonėmis iššūkius su
nuspėjamumo ir struktūros elementais.
Daugeliui SUP vaikų kovos menai yra
puikus būdas ugdyti fizinius įgūdžius kartu
su savigarba.

19

Rekomendacijos organizuojant fizinio
ugdymo pamoką ar sportinę veiklą

Būtina planuoti fizinio ugdymo ir sportinius
užsiėmimus, numatyti siekiamus tikslus ir
uždavinius.
Skatinti vaiko motyvaciją atlikti vieną ar
kitą veiklą.
Vertėtų nustatyti tinkamiausią veiklos tipą
(individualus ar grupinis).
Atsižvelgiant į SUP vaiko funkcinę būklę ir
fizinį pajėgumą, įvertinti sutrikimo specifiką.
Turintiems sunkių motorikos sutrikimų,
rekomenduotini individualūs užsiėmimai, o
turintiems lengvų ar lengvesnių sutrikimų,
rekomenduojama dalyvauti grupinėje
veikloje.
Būtina atsižvelgti į individualius vaiko
sugebėjimus ir ypatybes. SUP vaikams
instrukcijas galima pateikti ne tik žodžiu,
kūno kalba, gestais, mimika ar praktiškai
demonstruojant tinkamą judesio atlikimą,
bet ir panaudojant simbolius, paveikslėlius.

20

SUP vaikai dažnai savo elgesiu, o ne
žodžiu, reiškia emocijas, todėl perpratę
vaiko elgesį suprasime jo atsaką į vieną ar
kitą veiklą, užduotį.
Po patirtos sėkmės būtina nuolat pagirti,
paskatinti ir taip motyvuoti aktyviai
dalyvauti kitose veiklose.
Jeigu SUP vaikui kyla komunikacinių
problemų būnant kolektyve ir grupinės
užduotys jam kelia neigiamas emocijas
bei iššaukia neadekvatų atsaką, derėtų
apsvarstyti šio vaiko galimybes dalyvauti
komandinėje veikloje.
Būtina kurti pasitikėjimą ir pozityvumą
keliantį santykį, siekiant saugaus
nustatytos užduoties atlikimo nuo
pradžios iki pabaigos.
SUP vaikams svarbu laikytis nustatytos
darbotvarkės, kuri yra suprantamai
pateikiama trumpais aiškiais sakiniais lėtu
tempu, panaudojant gestus, mimiką, taip
pat pagalbines vizualines priemones.

21

Sportinė veikla ir užsiėmimai gali būti

neįtikėtinai sudėtingi. SUP vaikams

problemos gali kilti dėl greito veiklos

tempo, veiklos rūšių kaitos, jutimo

perkrovos. Fiziniai iššūkiai taip pat gali kilti

dėl iki tol nematytos naudojamos sportinės

įrangos, inventoriaus, priemonių,

nežinomos ir nepažįstamos aplinkos bei

dalyvavimo grupėje. Dažnai SUP vaikai

patiria kur kas didesnį stresą ir sulaukia

bendraamžių priešiškumo bei

nepasitenkinimo.

Sportinėse veiklose dalyvaujant didelėmis

ar mažomis grupėmis SUP vaikams sunku

suprasti ir laikytis sutartų žaidimo taisyklių.

Tačiau veiklos struktūrizavimas ir vaizdinių

priemonių panaudojimas, paaiškinant ką ir

kaip reikia atlikti, gali padėti mokiniui

sėkmingai ir galiausiai savarankiškai

dalyvauti veikloje.

22

Fizinis struktūrizavimas. SUP vaikai dažnai
yra vizualūs mąstytojai, todėl sportinėse
veiklose aiškiai struktūruota aplinka lavina
šių vaikų gebėjimus, leidžia jiems
atsiskleisti individualiose ar grupinėse
veiklose. Aktyvių bei poilsio/laukimo zonų
žymėjimas kūgiais, lipniomis juostomis ar
kitais žymekliais, šiems vaikams gali
padėti savarankiškai puikiai orientuotis
aplinkoje ir ruoštis savo užduoties
atlikimui. Rekomenduojama pašalinti
nereikalingus ir veikloje nenaudojamus
baldus ar įrangą, kuri gali blaškyti dėmesį.
Jei to atlikti galimybių nėra, būtina aiškiai
pažymėti, jog šie daiktai, inventorius ar
baldai yra neprieinami ir veiklai
nenaudojami (pvz. STOP ženklu, juosta ar
kitu sutartiniu ženklinimu).

23

Vizualinis palaikymas. Norint, jog veiklos
struktūra ir informacija būtų geriau
suprantama, ją SUP vaikui reikėtų pateikti
naudojant vaizdinę medžiagą, leidžiančią
jam suprasti veiksmų atlikimo seką,
nusiteikti pokyčiams, nuolat matyti ir žinoti,
kada, ką ir kur jis turės atlikti.
Informacijos ar tam tikrų užduoties
atlikimo metodų nesuvokimas SUP vaikui
gali sukelti itin didelį stresą, kuris gali
iššaukti neigiamas emocines reakcijas.
Todėl nuolat rekomenduojama naudoti
informaciją ar veiklos etapus perteikti
padedančias vaizdines priemones.
Tai gali būti:
- mažos kortelės su piktogramomis sėdėti,
tylėti, pertrauka;
- laiką iliustruojantys vaizdiniai elementai
(atgalinės atskaitos lenta arba laikmatis);
- tavo eilė/mano eilė kortelė;
- pasirinkimo lenta, padedanti motyvuoti ir
pasirinkti.
Sportinėse veiklose rekomenduojama
nuolat naudoti vaizdinius tvarkaraščius bei
veiklos grafikus.

24

Vaizdiniai tvarkaraščiai. Gali būti
pateikiamos figūros, paveikslėliai, objektai
ar žodžiai, vaizduojantys užduočių ar veiklų
atlikimo seką. Į
Vizualinis grafikas skatina savarankiškumą
ir leidžia sumažinti priklausomybę nuo kitų
asmenų ar būti nepriklausomiems.
Tvarkaraščiai padeda apibrėžti įvykių seką,
prisitaikyti aplinkoje ir aktyviai dalyvauti
grupinėje veikloje.
Puikus vaizdinio grafiko metodas „Pirma –
tada“, gali būti naudojamas norint, jog SUP
vaikas įsitrauktų į ne itin mėgstamą veiklą,
po kurios seka labai pageidaujama
užduotis (pvz. nepatinka ugdyti kamuolio
varymosi gebėjimus, bet labai patinka
mėtyti į krepšį).

Pirma Tada

25

Veiklos grafikas. Panašiai kaip vaizdinis
tvarkaraštis, veiklos grafikas yra vaizdinis
paveikslėlių, objektų ar žodžių vaizdavimas
tam tikra seka, nurodant kiekvieną atskirą
veiklos žingsnį. Veiklos grafikas
demonstruoja individualią veiklą, kurią
reikia užbaigti per tam tikrą laikotarpį ir
nurodo kaip tai padaryti. Panašiai kaip
vaizdiniai tvarkaraščiai, veiklos grafikų
naudojimas skatina pasitikėjimą ir
savarankiškumą.

26

Veiklos grafiko pavyzdys

Dvi komandos. Lauk savo eilės
Žemiausias pradeda

Varykis kamuolį Atlik metimą
link krepšio

Perduok kamuolį Laimi komanda,
komandos draugui pirma atlikusi

ir grįžk į laukimo taiklius 5 metimus
zoną

27

Vizualiniai ženklai

Eiti Bėgti Sėdėti

Stovėti Tupėti Relaksuoti

Šokti Mesti kamuolį Spirti kamuolį

28

Atmušti kamuolį Gaudyti kamuolį Kelti svarmenį

Pritūpti Plaukti Mesti diską/lėkštę

Važiuoti dviračiu Žaisti krepšinį Žaisti tenisą

29

Sportinių veiklų pavyzdžiai

Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių
turinčių vaikų itin mėgsta varžytis
estafetėse, kuomet siekia įveikti įvairias
užduotis, asmeninius iššūkius.
Veikdami individualiai arba išvien su
komandos draugais, šie vaikai siekia ne tik
asmeninio rezultato, tačiau ir komandos
pergalės.
Nors šiose veiklose ypatingas dėmesys
komunikacijai su komandos draugais nėra
skiriamas, tačiau bendras tikslo siekimas
sukuria aplinką bendradarbiavimui ir
vienas kito pažinimui.

30

Šios veiklos ugdo, kaip taisyklingai bėgti,
ropoti, pralįsti, stumti, ridenti, mesti,
numušti bei atlikti kitus elementarius
judesio veiksmus, taip pat lavina dėmesio
koncentraciją, pusiausvyrą, koordinaciją,
vikrumą, jėgą ir kitus fizinius gebėjimus.
Žemiau pateikiamas sportinių veiklų
iliustracijas rekomenduojama naudoti
paaiškinant užduotis ir perteikiant rungčių
taisykles specialiųjų ugdymosi poreikių
turintiems vaikams.
Turintiems didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių, žymios negalios vaikams,
rekomenduojama užduotis atlikti su
pagalba arba pasyviais judesiais,
imituojant tam tikrus veiksmus.

31

1 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje. Po signalo pirmasis
dalyvis ridena didelį „GYMNIC“ kamuolį iki
pažymėtos linijos, prie kurios, 2 m atstumu,
pastatyti 3 kėgliai. Juos numušęs – ridena
kamuolį atgal ir perduoda kitam dalyviui.

32

2m
33

2 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje. Po signalo pirmasis
dalyvis, su žolės riedulio lazda, apridena 1 kg
svorio kamuolį aplink kėglius (žymeklius).
Įveikęs trasą – ridena kamuolį atgal ir
perduoda kitam dalyviui.

34

Pirmyn Atgal

Atgal Pirmyn
Pirmyn Atgal
Pirmyn
Atgal

35

3 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje 1 m atstumu vienas nuo
kito. Po signalo pirmasis dalyvis pralenda
pro gimnastikos lanką ir perduoda lanką
šalia stovinčiam. Paskutinis dalyvis,
pralindęs pro lanką, iškelia ranką – taip
praneša apie įveiktą rungtį.

36

1m

1m 37
1m

1m

4 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje. Po signalo pirmasis
dalyvis neša didelį „GYMNIC“ kamuolį iki
gimnastikos suoliuko, tuomet ridena
kamuolį per suoliuką. Nešdamas kamuolį
apibėga orientyrą ir ridena kamuolį žeme
atgal bei perduoda kitam dalyviui.

38

39

5 RUNGTIS

Dalyviai stovi porose vienas prieš kitą. Po
signalo neša didelį „GYMNIC“ kamuolį poroje
iki orientyro ir grįžta atgal bei perduoda
kitai porai.

40

41

6 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje. Po signalo pirmasis
dalyvis neša du tuščius kibirėlius. Iš dviejų
gimnastikos lankų paima po du lauko teniso
kamuoliukus, įdeda į kibirėlius. Pribėgęs prie
tuščio trečio lanko, palieka jame turimus
keturis kamuoliukus. Tuščiais kibirėliais
grįžta atgal ir perduoda kitam dalyviui. Šis,
nubėgęs iki gimnastikos lanko su keturiais
paliktais kamuoliukais, susideda į du
kibirėlius ir grįždamas gimnastikos dviejuose
lankuose palieka po du kamuoliukus.
Tuščius kibirėlius perduoda kitam dalyviui.

42

43

7 RUNGTIS

Dalyviai stovi eilėje. Po signalo pirmasis
dalyvis apibėga orientyrą. Kaskart
grįždamas prie starto-finišo linijos,
„prisikabina“ po kitą dalyvį ir apibėga
orientyrą. Baigiama rungtis – kuomet visi
susikibę dalyviai apibėga orientyrą ir grįžta
prie starto-finišo linijos.

44

24

13 5

45

Lokomociniai gyvūnų imitavimo pratimai
fizinio ugdymo užsiėmimuose

Gyvūnų judėjimą imituojantys lokomociniai
judesiai, tokie kaip ropojimo, šliaužimo,
šuoliavimo, žingsniavimo formos ir gyvūną
atspindinčios kūno pozos, vis plačiau
taikomos fizinio ugdymo pamokose. Kadangi
šių pratimų atlikimui nereikia sportinio
inventoriaus, veiklos yra itin patrauklios
specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems
vaikams.
Dėl savo žaismingumo yra efektyvi fizinio
ugdymo priemonė.
Skirtingų gyvūnų judesių imitavimas lavina
judesių koordinaciją, didina ištvermę, jėgą,
sąnarių judesių amplitudę.
Panaudojant žemiau pateikiamą pavyzdinę
vaizdinę priemonę, vaikams galima perteikti
įvairius gyvūnų judėjimą imituojančius
pratimus.

46

Gyvūnus imituojantys lokomaciniai judesiai
47

Lokomocinių judesių atlikimas,
panaudojant Yoga Zoo korteles

Joga - tai nuostabi praktika vaikams. Joga
skatina pasitikėti savimi, susipažinti su savo
kūnu, atsipalaiduoti ir nusiraminti.
Praktikuojant jogą gerėja motoriniai įgūdžiai
ir pusiausvyra.
Joga Zoo kortelės - tai edukacinis, spalvotų
kortelių rinkinys, kuris yra tinkamas
ikimokyklinio ir vyresnio amžiaus vaikams.
Kortelių rinkinyje galima rasti pagrindinius
jogos pratimus.
Pateikiama daug smagių porinės jogos pozų,
meditacijos ir kvėpavimo pratimų. Kiekviena
kortelė turi savo pavadinimą ir aprašymą.
Ši metodinė priemonė, sudaryta iš 31
kortelės, yra puikus įrankis pedagogams,
norintiems perteikti jogos pradmenis
vaikams.
Korteles galima naudoti fizinio ugdymo
pamokose, sportinėse veiklose bei
užsiėmimuose.

48

https://yogazoo.lt 49

Fizinio ugdymo ir lavinimo kortelės
vaikams

Yoga Zoo rinkinys sudarytas iš skirtingų
kategorijų, kiekviena kategorija lavina
skirtingus įgūdžius.
Balansas – įvairūs balansavimo pratimai,
sukurti ugdyti vaikų koncentraciją ir
balansavimo įgūdžius.
Greitis – vikrumo ir greičio pratimai, skirti
stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Jėga – pratimai skirti stiprinti skirtingas
raumenų grupes.
Lankstumas – Įįvairūs tempimo pratimai
skirti viso kūno lankstumui didinti.
Draugystė – aktyvūs pratimai sportuojant
kartu porose su draugu, nes sportuoti su
draugais visada smagiau!
Atsipalaidavimas – atsipalaidavimo pratimai
ir meditacijos, skirtos nurimti po fiziškai
aktyvių veiklų.
Rinkinį sudaro 30 kortelių. Kiekvienas
pratimas pilnai aprašytas, pozos ir pratimai
turi savo lietuvišką ir anglišką pavadinimą.

50