Taisyklinga laikysena

Kristina Požėlienė ir Mindaugas Požėla

Jeigu pažvelgtume į žmones, tai
pamatytume, kad tarp jų yra
nemažas skaičius tokių, kurių

laikysena yra netaisyklinga –
stuburo padėtis nefiziologiška.
Pastebima tendencija, jog ženkliai
daug stuburo problemų prasideda

jau pačioje vaikystėje. Kodėl ši
tendencija plinta? Jei tai yra
neįgimtos stuburo formavimosi
problemos, dažniausiai tai surišta
su trimis faktoriais:
• neergonomiška kūno padėtis;
• netinkama mityba;

• fizinės veiklos trūkumas.
Nors vaikai dažniausiai yra judrūs,
tačiau jų stuburas vistiek iškrypsta
dėl ilgalaikės netaisyklingos kūno

padėties veiklose ugdymo įstaigose,
namuose, būreliuose ir kituose
užsiėmimuose.

Laikysena priklauso nuo
stuburo ir jo linkių, kurie
vystosi vaikystėje ir kinta
visą gyvenimą.

▪ 2-3 mėn. amžiaus, kai
vaikas išmoksta laikyti
galvą, pirmasis linkis
formuojasi kaklo srityje.

▪ 6-8 mėn. amžiaus, pradėjus
savarankiškai sėdėti –
susiformuoja krūtinės linkis.

▪ 1 metų amžiaus, kai vaikas
išmoksta stovėti ir vaikščioti
susiformuoja linkis juosmens
srityje.

Stuburo linkiai iki galo
susiformuoja sulaukus 7-8
metų amžiaus.

Žmogaus stuburas – tai
centrinė tampri kūno ašis,
palaikanti visą kūną
vertikalioje padėtyje, o vidaus
organus tinkamoje pozicijoje.
Kokioje padėtyje bebūtume,
mūsų stuburas nuolat patiria ir
laiko apkrovą.

Žmogaus stuburą sudaro 32
slanksteliai: 7 kaklo, 12
krūtinės, 5 juosmens, 5
kryžmens (kurie dažniausiai
būna suaugę į vieną visumą)
bei 3 itin smulkūs
uodegikaulio slanksteliai.

Slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai, sąnariai ir raiščiai.
Kiekvienas slankstelis yra sudarytas iš dviejų dalių, – masyvesnės
priekinės (slankstelio kūno) ir užpakalinės (slankstelio lanko).
Slanksteliai savo forma primena žiedą.
Per visą stuburo ilgį iš šių angų susidaro maždaug piršto storio kaulinis
kanalas, kuriame yra gležnos nugaros smegenys, jų dangalai, nervų
šaknelės, kraujagyslės. Šie deriniai čia apsaugoti nuo išorinių traumų.
Nugaros smegenys valdo vidaus organų ir raumenų darbą, todėl net
menkiausi pažeidimai gali sukelti labai sudėtingas komplikacijas.

1. Nugaros smegenys
2. Tarpslankstelinis diskas
3. Nervas
4. Slankstelio kūnas

Laikysena vadinama individuali, įprasta kūno padėtis judant ir nejudant.
Tačiau ji, kaip ir visi mūsų įgūdžiai bei įpročiai, nėra įgimta.
12–14 metų amžiaus mergaitėms ir 14-16 metų amžiaus berniukams
susiformuoja laikysena, prilygstanti suaugusio žmogaus normaliai
laikysenai. Paauglystėje, kai vyksta staigus augimas, iki tol nedideli vaiko
laikysenos pasikeitimai tampa labiau matomi ir jie turi polinkį
progresuoti.

1 pav. Vaiko laikysenos kitimas priklausomai nuo amžiaus

Taisyklinga laikysena - tai įprasta kūno padėtis, kai žmogus, ypatingai
neįtempdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą.

Taisyklinga laikysena formuojasi visą gyvenimą, tad nuo pat vaikystės
būtina taisyklingai sėdėti, sėdint ir stovint nesikūprinti, miegoti ne ant
aukštų pagalvių ir svarbiausia – nešioti tokią mokyklinę kuprinę,
kurios svoris atitinka vaiko kūno masės numatytas normas.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai.
Jie, sėdi mokykloje pamokų metu ir atlikdami namų darbus namuose, taip pat
daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, o judėjimo stoka neigiamai
veikia fizinį bei protinį brendimą.
Vis daugiau vaikų skundžiasi nugaros ir kojų skausmais, kurių dažniausia
priežastis yra netaisyklinga laikysena.
Netaisyklingos laikysenos priežastys gali būti struktūrinės ir pozicinės.
Struktūrinės netaisyklingos laikysenos priežastys gali būti įgimtos (dėl vystymosi
problemų), dėl traumos ar ligos. Labai paveikia laikyseną didelis kojų ilgio
skirtumas ar stuburo anomalija (pusinis slankstelis), klubo sąnario displazija,
šleivapėdystė, pilnapadystė.
Iš pozicinių netaisyklingos laikysenos priežasčių dažniausiai minimas
netaisyklingos laikysenos įprotis (pvz., ilgai stovėdamas ar sėdėdamas žmogus
pradeda kūprintis). Kita netaisyklingos laikysenos priežastis, ypatingai pastebima
paauglių tarpe, nenoras būti aukštesniais už bendraamžius. Jei vaikas gerokai
paaugo ūgiu, jis pradeda kūprintis, kad neišsiskirtų iš savo draugų, bendraamžių

Kaulų – raumenų sistemos vystymąsį neigiamai
veikia šios išorinės aplinkos sąlygos:

▪ netaisyklingas sėdėjimas
(susikūprinus, šonu prie
pernelyg aukšto ar žemo
stalo, nepritaikyto vaiko
ūgiui, pakišus vieną koją
po savimi)

▪ blogas darbo vietos
apšvietimas, nenaudojant
pakankamo natūralaus ar
dirbtinio apšvietimo

▪ netaisyklingas stovėjimas
(ant vienos kojos bei
perkreipus dubenį)

▪ sunkių daiktų (krepšių,
kuprinių, rankinių) nešiojimas
ant vieno peties ar viena ranka
ar jų svorio perteklius

▪ netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas ir nešimas

▪ netaisyklingas gulėjimas (ant šono, susirietus, ankštoje, pernelyg
minkštoje bei įdubusioje lovoje, ant didelės pagalvės)

▪ judėjimo stoka

Laikysena, turinti vienokių ar kitokių sutrikimų, vadinama ydinga,
netaisyklinga arba asimetrine. Tai – ne vien išorinis defektas.

Nekoreguojami laikysenos pakitimai gali sąlygoti funkcinių bei struktūrinių
stuburo bei jo biomechaninį vientisumą palaikančių komponentų (raumenų,
raiščių, nervų, kraujagyslių) pakitimų atsiradimą. Sutrinka raumenų,
palaikančių stuburą taisyklingoje padėtyje, funkcija, atsiranda slankstelių
padėties pokyčiai, stuburo sąnarių bei tarpslankstelinių diskų deformacija.
Minėti pakitimai gali sukelti nugaros, kojų, galvos skausmus, vidaus organų
funkcijos sutrikimus. Vaikai tampa mažiau judrūs ir būna fiziškai silpnesni,
o tai skatina tolimesnį netaisyklingos laikysenos progresavimą ir rimtesnius
sveikatos sutrikimus.



Lietuvos vaikų sveikatos būklė
kasdien blogėja ir tai kelia
medikų, pedagogų bei visos
visuomenės susirūpinimą.
Ikimokyklinėse įstaigose ir
pradžios mokyklose daugėja
vaikų, kurių laikysena ydinga.
46,9% Vilniaus ikimokyklinių
įstaigų auklėtinių ir 44,3%
pirmaklasių kūno laikysena
yra asimetrinė. Ji pasireiškia
pečių, menčių, klubų lygio bei
liemens trikampių asimetrija.

Taisyklinga laikysena priklauso ir nuo raumenų. Jei raumenys silpni, vaikas
greitai pavargsta. Negalėdamas ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia
kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa
įprastine.

Netaisyklinga kūno laikysena būna įvairių formų:

1. Susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė (gr. kyphos - kreivas,
kuprotas);

2. Lordozė (gr. lordos - puslankis);

3. Stuburo iškrypimas į šonus, pasisukus apie savo ašį, arba skoliozė
(gr. skolios - kreivas, išlenktas).

Kifozė (susikūprinimas) ir skoliozė (asimetrinė laikysena) yra labiausiai

paplitę netaisyklingos laikysenos tipai. Kifozės priežastys: ilgalaikis
kūprinimasis dirbant, ruošiant pamokas, per sunkios mokyklinės
kuprinės nešiojimas, blogas darbo vietos apšvietimas, įprotis stovėti
susikūprinus (dažnas reiškinys, kai paaugliai aukštesni už savo

bendraamžius). Skoliozės priežastys: neteisinga kūno padėtis prie
rašomojo stalo, kurio aukštis neatitinka vaiko ūgio, pastovus sunkių
daiktų nešiojimas toje pačioje rankoje arba ant to paties peties, įprotis
stovėti ant tos pačios kojos, kitą koją pastačius į šoną.

Ši kuprinė yra per sunki, todėl verčia lenktis į Nešiojant kuprinę ant vieno peties, gali
iškrypti stuburas, persitempti raumenys.
priekį. Kadangi stuburas nėra prisitaikęs prie
tokios padėties, neteisingo kuprinės nešiojimo
pasekmes vaikas gali jausti visą gyvenimą.

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad pradinių klasių moksleivių tuščia
kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700g, o vyresniųjų klasių moksleivių
– ne daugiau kaip 1000g (1kg).

Kuprinės forma turėtų būti ergonomiška, atitinkanti fiziologinę vaiko
stuburo formą, turėtų būti nešama ant abiejų pečių.
Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10%
mokinio kūno svorio. O didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti
15% mokinio kūno svorio.

Dar keletas patarimų:

Kuprinės dydis turi būti pritaikytas vaiko ūgiui;
Diržai turi būti uždėti ant abiejų pečių;
Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens;
Sunkiausius daiktus vertėtų dėti į kuprinės dalį arčiausiai nugaros;
Tvarkingai sudėkite daiktus, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų;
Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir sudėkite tik tai dienai reikalingus
daiktus.

Mokiniams, kurių laikysena sutrikusi, geriausia klasėje sėdėti vidurinėse
eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje.

Ypač laikysenai kenkia netaisyklingas sėdėjimas prie stalo rašant ar skaitant.
Sėdėti reikia tiesiai, kūno svorį vienodai paskirsčius ant abiejų sėdmenų,
nugarą atremti į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkti pirmyn.
Klausantis mokytojo aiškinimo, reikia atsisėsti laisvai, rankas pasidėti ant
kelių ar darbastalio.

Ilgai rašius reikėtų pamankštinti nuvargusius
pirštus, plaštakos raumenis: sugniaužti kumščius
ir ištiesti pirštus, pasukti plaštakas į vieną ir į kitą
pusę, sunėrus pirštus patampyti rankas pirmyn -
atgal.

Pamankštinti reikėtų ir kojų raumenis:
sulenkti ir ištiesti pėdas, jas pasukinėti
į šalis.

Po pamokų vaikams reikėtų pasirinkti patogią padėtį žaidžiant, piešiant,
klausantis skaitomos istorijos, daug ir įvairiai judėti. Lankyti sporto būrelį,
labiausiai laikyseną koreguoja gimnastinės sporto šakos bei plaukimas,
todėl naudinga užsiimti plaukiojimu, nes plaukiojimas visapusiškai lavina
organizmą. Svarbu ir tai, kad plaukiant raumenys dirba simetriškai
abiejose kūno pusėse.

Netaisyklingą laikyseną galima koreguoti ortopediniais gaminiais –
laikysenos korektoriais, įtvarais – kartu taikant mankštą ir fizioterapijos
priemones.

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ