ELIN HILDERBRAND (g. 1969 m.) – Nantaketo saloje gyvenanti amerikiečių rašytoja, dvidešimt dvejų parašiusi pirmąjį bestselerį; jos knygos nuolat užima aukščiausias vietas perkamiausių knygų sąrašuose. Lietuvių kalba jau išleisti autorės romanai „Tobula pora“, „Miestelis prie vandenyno“, „Dvynės“, „28 vasaros“ ir Karibų trilogija: „Žiema rojuje“, „Sugrįžimas į rojų“, „Rūpesčiai rojuje“. Romane „Senojo viešbučio paslaptys“ rašytoja kviečia skaitytojus atverti duris į intriguojantį, slėpiningą „Nantaketo“ viešbučio gyvenimą. Nantaketo miestelio bendruomenę sudrebina netikėta naujiena – britų milijardierius Ksavjeras Darlingas nusprendė prikelti apleistą, liūdna reputacija garsėjantį „Nantaketo“ viešbutį renovacijai skyręs trisdešimt milijonų dolerių. Salos gyventojai nusiteikę skeptiškai, bet Ksavjeras šį sprendimą priėmė turėdamas svarių priežasčių – jis nori padaryti įspūdį dviem moterims. Viena jų – pasaulinio garso viešbučių tinklaraštininkė, dar nė vienam viešbučiui neskyrusi aukščiausio – „penkių raktelių“ – įvertinimo. Antrosios moters tapatybės naujasis viešbučio savininkas nesiruošia atskleisti. Nors „Nantaketo“ viešbučiui, atrodo, nieko netrūksta, kad poilsiautojams taptų rojumi, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus sunku. Viešbučio koridoriais klaidžiojant prieš šimtą metų neaiškiomis aplinkybėmis sudegusios jaunos merginos šmėklai, darbuotojams slepiant juodžiausias asmenines paslaptis, už uždarų durų mezgantis slaptiems meilės romanams „Nantaketo“ viešbučio komandos laukia dideli iššūkiai. Prabangus fasadas gali būti apgaulingas. Kokios paslaptys atsiskleis pravėrus viešbučio duris? Įtraukiantis romano stilius, daugybė nepamirštamų veikėjų ir netikėti siužeto posūkiai. – Today Bestselerio „Tobula pora“ autorė ROMANAS Elin Hilderbrand Elin Hilderbrand – Gali susiremontuoti viešbutį, bet nesulauks sėkmės... Atsimink mano žodžius: „Nantaketo“ viešbutyje lankosi šmėkla, o dėl visko kaltas mano tėvas.“
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Copyright © 2022 by Elin Hilderbrand © Almantė Rimavičienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2023 © „Tyto alba“, 2023 ISBN 978-609-466-749-7 Elin HILDERBRAND THE HOTEL NANTUCKET Little, Brown and Company, New York, 2022
7 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys 1. GRINDINIO AKMENŲ TELEGRAFAS Nantaketo sala garsėja akmenimis grįstomis gatvėmis ir raudonų plytų šaligatviais, kedro malksnomis dengtais nameliais ir rožėmis apaugusiomis arkomis, ilgais gelsvo smėlio paplūdimiais ir gaivinančiais Atlanto vėjais, taip pat vietos gyventojais, dievinančiais pikantiškas apkalbas (pavyzdžiui, kuris patrauklus aplinkos prižiūrėtojas užmezgė romaną su vietos nekilnojamojo turto magnato žmona ir panašiai). Tačiau niekas nebuvo deramai pasirengęs šiam apkalbų viesului, įsisukusiam Pagrindinėje gatvėje, nuskriejusiam Apelsinų gatve ir žiedinėje sankryžoje pasukusiam į Skonsetą, kilusiam, vos tik visi sužinojo, kad Londone įsikūręs milijardierius Ksavjeras Darlingas nusprendė investuoti trisdešimt milijonų į aptrupėjusį bjaurų „Nantaketo“ viešbučio pastatą. Pusė gyventojų susidomėjo. (Mes ilgai spėliojome, ar kas nors ryšis jį prikelti.) Kita pusė buvo nusiteikusi skeptiškai. (Jei atvirai, jis neatrodė vertas gelbėti.) Ksavjeras Darlingas pramogų ir apgyvendinimo srityje buvo ne naujokas. Jam priklausė kruiziniai laivai, pramogų parkai, lenktynių trasos ir net, nors ir trumpai, aviacijos bendrovė. Bet
8 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys kiek mums buvo žinoma, dar niekada nebuvo valdęs viešbučio, kaip ir niekada nebuvo įkėlęs kojos į Nantaketą. Padedamas vietos nekilnojamojo turto magnato Edžio Pansiko, dar vadinamo Greituoju Edžiu (jis, reikia paminėti, vėl grįžo pas žmoną ir toliau abu laimingai gyvena), Ksavjeras priima išmintingą sprendimą ir vadove įdarbina Lizbetę Kyton. Lizbetė mėgstama visoje saloje. Atsikraustė į Nantaketą iš miestų dvynių – Mineapolio ir Sent Polo metropolio – pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, savo šviesius plaukus pindavosi į dvi ilgas kasas visai kaip jaunesnioji princesė iš animacinio filmo „Ledo šalis“ ir vos prasidėjus pirmai savo vasarai saloje surado savo „princą“ – Džeidžei O’Malį. Net penkiolika sezonų Lizbetė su Džeidžei vadovavo beprotiškai populiariam restoranui „Denis“, Džeidžei buvo savininkas ir vyriausiasis virėjas, o Lizbetė – rinkodaros fėja. Būtent Lizbetei kilo mintis apie rožinio vyno fontaną ir išskirtines vyno taures be kojelės, ant kurių buvo nurodyta konkreti diena, tiesiog susprogdinusias socialinius tinklus. Ne visiems iš mūsų rūpėjo instagramas, bet ilgas sekmadienio popietes mėgome leisti sėdėdami „Denyje“, gurkšnodami rožinį vyną, gardžiuodamiesi garsiuoju Džeidžei troškiniu su austrėmis ir žvelgdami į seklią Monomojaus įlanką, kur retkarčiais pamatydavome tarp jūrinių andrų lesalo ieškantį didįjį baltąjį garnį. Visi tvirtai tikėjome, kad Lizbetei ir Džeidžei pavyko užmegzti ir palaikyti #prasmingussantykius, šį žodį labai mėgo Y kartos atstovai. Vasaromis abu dirbdavo restorane, o pasibaigus sezonui juos dažnai galėdavai pamatyti renkančius geldutes Pokome, besileidžiančius nuo stačių Kritusio žirgo slėnio kalvų šlaitų ar sumanius išsikepti lašišos kepsnį ar paruošti garsųjį dvylika valandų troškintą Bolonijos padažą drauge apsipirkinėjančius Nantaketo mėsos ir žuvų turguje. Matydavome, kaip
9 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys stovėdami eilėje prie pašto juodu laikydavosi už rankų ar kartu nešdavo perdirbti skirtas kartono atliekas. Todėl visi apstulbo, kai Džeidžei ir Lizbetė išsiskyrė. Pirmiausia šias naujienas sužinojome iš Blondinės Šeronos. Šeroną būtų galima vadinti Nantaketo gandų malūno turbo varikliu, todėl iš pradžių nepatikėjome, bet netrukus Kaštonų gatvės gėlių parduotuvėje dirbanti Lavė Robins papasakojo, kad Lizbetė grąžino Džeidžei atsiųstą rožių puokštę. Ilgainiui viskas paaiškėjo. Dar rugsėjį, per „Denio“ sezono pabaigtuvių vakarėlį, Lizbetė pamatė 187 seksualaus turinio žinutes, Džeidžei nusiųstas vyno tiekėjai Kristinai Kros. Žmonės kalbėjo, kad Lizbetė desperatiškai bandė viską pradėti iš naujo, o Ksavjeras Darlingas suteikė jai tokią galimybę. Linkėjome jai visa ko geriausio, bet kadaise didingas „Nantaketo“ viešbutis dabar atrodė apšiuręs ir maldaute maldavo remonto (pradedant stogu, langais, grindimis, sienomis ir baigiant grimzti pradėjusiais pamatais). Visą 2021-ųjų žiemą ir ankstyvą 2022-ųjų pavasarį stebėjome, kaip vietos rangovai, architektai bei interjero dizainerė Dženiferė Kvin zujo į viešbutį ir iš jo, bet kiekvienas darbuotojas buvo prisižadėjęs neprasitarti, kas vyksta viduje. Žmonės šnabždėjosi, kad populiari kūno rengybos trenerė Jolanda Tolentino vadovaus sveikatingumo centrui, o Ksavjeras Darlingas dairosi „salos senbuvio“, kuris būtų atsakingas už naująjį viešbučio barą. Matydavome Lizbetę Kyton ateinančią ir išeinančią, bet kai Blondinė Šerona atsitiktinai susitiko Lizbetę pas Doną Aleną Fordą, laukdama, kol bus atlikta automobilio techninė apžiūra, – Lizbetė vairavo „Mini Cooper“, o Šerona „G-Wagon“, – ir paklausė
10 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys apie viešbučio renovaciją, Lizbetė iš karto pakeitė pokalbio temą ir ėmė klausinėti Šeronos apie jos vaikus. (Šerona visai netroško apie juos pasakoti, nes šie jau buvo sulaukę paauglystės.) Džordanas Randolfas, laikraščio „Nantaketo standartas“ redaktorius, nekreipė dėmesio į du pirmuosius Lizbetės Kyton skambučius ir pasiūlymą „pirmajam apžiūrėti“ ką tik baigtą renovuoti viešbutį iš vidaus. Džordanas skeptikas. Negali pakęsti minties, kad toks žmogus kaip Ksavjeras Darlingas – kažkoks užjūrio verslo magnatas – nusipirko istoriškai vertingą „Nantaketo“ viešbutį. (Džordanas puikiai žino, kad Hermanas Melvilis parašė „Mobį Diką“ dar prieš apsilankydamas saloje. Ar dėl to jautėsi geriau? Nelabai.) Bet Džordanas suvokia, kad be Ksavjero Darlingo daugiau nėra kam to imtis. Viešbutis buvo paliktas pūti ir griūti. Net Nantaketo istorijos draugija laikėsi nuomonės, kad viešbučio projektas yra per didelis (ir per brangus), kad būtų jo imtasi. Lizbetei paskambinus trečiąjį kartą, Džordanas atsiliepia ir nenoriai sutinka atsiųsti žurnalistę. Namų ir gyvenimo būdo redaktorė Džilė Tananbaum eina iš proto dėl interjerų, tą supranta kiekvienas jos instagramo paskyroje apsilankęs smalsuolis (daugybė nuorodų į @ashleystark, @elementstyle ir @georgantas.design paskyras). Džilė svajoja, kad šis jos darbas „Nantaketo standarte“ taptų karjeros laipteliu ir galimybe įsidarbinti žurnale „Domino“ ar netgi „Architektūros sąvade“. Nušviesdama „Nantaketo“ viešbučio renovaciją galės dar labiau priartėti prie savo svajonės. Džilė nepraleis nė vienos smulkmenos. Vos tik įžengusi pro didžiules viešbučio duris ji išsižioja iš nuostabos. Ant skliautuotų vestibiulio lubų kabo senovinės
11 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys banginių medžiotojų valties griaučiai, dabar taip išradingai pritaikyti – tapę šviestuvu. Išsaugotos originalios pastato lubų sijos dvelkia istorija. Dar išvydo hortenzijų mėlynumo plačius fotelius (netrukus Džilė sužinos, kad ši spalva dominuoja visame viešbutyje), verstos odos otomanes ir žemus staliukus, skoningai apkrautus knygomis ir žaidimais (spėjo pastebėti nardus, šaškes ir keturias marmurines šachmatų lentas). Tolimajame kampe stovėjo baltas sutrumpinto modelio fortepijonas. Sieną prie registratūros puošė didžiulė Džeimso Ogilvio* fotografija, vaizduojanti Atlanto vandenyną ties Senkačio kyšuliu, todėl atrodė, kad vandenynas yra visai šalia viešbučio. Oho, pagalvoja Džilė. Tiesiog... oho. Vos susilaiko neišsitraukusi telefono, bet Lizbetė buvo įspėjusi, kad kol kas negalima fotografuoti. Lizbetė aprodo Džilei svečių kambarius ir apartamentus. Vietos menininkė Tamela Kornecho pati ištapė kiekvieno kambario lubas, pavaizduodama Nantaketo naktinį dangų. Šviestuvai – grandinėmis apvynioti stikliniai rutuliai – priminė plūdurus ir virves. O dar tos lovos. Atleiskite, lovos! – pagalvoja Džilė. Visos lovos su baldakimais, padarytais iš išplautos į krantą medienos ir storos jūrinės virvės. Jos buvo pagamintos pagal užsakymą – imperatoriško dydžio ir papuoštos balto lengvučio audinio klostėmis. Per visą savo gyvenimą Džilė dar nematė tokių įspūdingų vonios kambarių. Kiekviename iš jų – austrių kriauklėmis puošta dušo kabina, atskiroje patalpoje įrengtas minimalistinio dizaino unitazas ir pailga vonia aukštais kraštais, nudažyta viešbučio pasirinkta išskirtine hortenzijų mėlynumo spalva. * James Ogilvy – garsus britų kraštovaizdžio dizaineris ir fotografas.
12 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys – Bet kiekvieno vonios kambario sėkmės paslaptis, – aiškina Lizbetė Džilei, – ne kaip jis atrodo, o kaip svečias jame jaučiasi. – Spusteli jungiklį. Aplink ilgą stačiakampį veidrodį, pakabintą virš spintelės su dviem kriauklėmis, įsižiebia šilto atspalvio šviesa. – Ar pajutote, kaip malonu į jį žiūrėti? Džilė su Lizbete kaip dvi paauglės spokso į veidrodyje matomus savo atspindžius. Tiesa, pagalvoja Džilė; ji dar niekada neatrodė tokia skaisti ir gaivi kaip dabar, stovėdama 217 apartamentų vonios kambaryje. O tada – tada! – Lizbetė ima pasakoti Džilei apie galimybę visiems nemokamai vaišintis iš kambaryje įrengto mini baro. – Net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų būdama viešbučio kambaryje norėdavau išgerti taurę vyno ar užkrimsti sūrių užkandžių, bet reikalauti septyniasdešimties dolerių už butelį šardonė ar šešiolikos dolerių už pakuotę žemės riešutų – tikras apiplėšimas, ypač kai tiek daug mokėdavau už kambarį. Todėl mūsų mini baruose svečiai ras kruopščiai atrinktų Nantaketo produktų, – ji pamini alų „Cisco“, degtinę „Triple Eight“ ir bendrovės „167 Raw“ pagamintą rūkytos melsvažuvės paštetą, – viskas nemokama, o atsargos bus papildomos kas tris dienas. Nemokamas mini baras! – Džilė pasižymi savo užrašų knygelėje. Nantaketo produktai! Vien dėl šios naujienos Džordanas jos straipsniui turėtų skirti pirmąjį puslapį. Lizbetė nusiveda Džilę apžiūrėti baseinų. Vienas iš jų skirtas šeimoms su vaikais, net įrengti kaskadomis krentantys kriokliai. (– Kiekvieną dieną trečią popiet vaišinsime limonadu ir šviežiais sausainiais, – užsimena Lizbetė.) Antrasis baseinas skirtas tik suaugusiesiems, žalsvai mėlyną rombo formos baseiną supa pilkos malksnomis dengtos sienos, vasarai įpusėjus jas papuoš blyškiai rožiniai vijoklinių rožių
13 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys žiedai. Aplink baseiną sustatyti „patys patogiausi šezlongai, kokius tik galima rasti visame pasaulyje, labai platūs ir lengvai reguliuojami“, taip pat pūpso specialiai užsakytų hortenzijų mėlynumo turkiškos medvilnės rankšluosčių kaugės. Paskui jos eina į jogos studiją. Džilė niekada nebuvo Balyje, bet skaitė knygą „Valgyk, melskis, mylėk“, todėl įvertina estetiką. Studijos lubas puošia įmantrus tikmedžio raižinys, išgelbėtas iš Ubudo šventyklos. (Džilė svarsto, kiek galėtų kainuoti atsiųsti ir įrengti tokias lubas... galvą sprogdinantis emociukas!) Taip pat matyti šniokščiantis akmeninis fontanas, vaizduojantis vieną iš bauginančių dievo Brahmos veidų, iš jo vanduo bėga į sumūrytą iš upės akmenų lataką. Iš lauko sklindančią šviesą švelnina ryžių popieriaus užuolaidos, o per garso sistemą girdėti tradicinio muzikos ansamblio – gamelano melodijos. Nieko netrūksta, galvoja Džilė, naujoji jogos studija taps idiliška viečiuke, kur lankytojai galės tobulinti vaiko pozą. Bet labiausiai Džilę apstulbina viešbučio baras. Jis primena nuostabiai gražią papuošalų dėžutę, nes visa erdvė išdažyta bendrovės „Farrow and Ball“ dervos mėlynumo spalva (paletėje ji tarp safyro ir ametisto atspalvių), o patalpoje dar įrengtas mėlynojo granito baras. Dar čia kabo kupolo formos šviestuvai, kiek primenantys apverstus varinius dubenis, ir iškart dėmesį patraukia siena, išklijuota blizgančiomis centų monetomis! Taip pat ant lubų kabo vario spalvos disko rutulys, jis nusileis kiekvieną vakarą lygiai devintą valandą. Saloje iki šiol nebuvo nieko panašaus. Džilė pasijunta priblokšta. Gal jau dabar galėtų rezervuoti kambarį? Ji parskuba į „Standarto“ biurą ir atsisėda prie darbo stalo. Ar kada nors rašydama straipsnį jautė tokį įkvėpimą? Lyg pašėlusi spaudo klaviatūros klavišus, nepamiršdama paminėti net
14 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys menkiausios smulkmenos, įskaitant vaivorykštės spalvų Anės Selk kilimus, apartamentų lentynose sudėtas kruopščiai atrinktas knygas ir naujojo viešbučio bare sustatytas aksomu aptrauktas kėdes, o paskui vėl skaito vieną sakinį po kito, stengiasi parinkti tinkamus žodžius, tokius pat gracingus ir vaizdingus kaip viešbutis. Redaktorius mėgsta perskaityti kiekvieną į laikraštį pateksiančią apybraižą ir raudonu rašikliu rašyti pastabas, lyg būtų koks Maksvelas Perkinsas* ir redaguotų F. S. Ficdžeraldo ar E. Hemingvėjaus rankraščius. Džilė su bendradarbiais dažnai apie tai juokauja. Ar jis niekada negirdėjo apie gūglo dokumentus? Džordanui skaitant Džilė stoviniuoja tarpduryje ir laukia įprasto „nuostabu“. Bet baigęs skaityti jis numeta lapus ant stalo ir sako: – Hm. Hm? Ką reiškia hm? Džilei dar neteko girdėti, kad žodžio kišenėje neieškantis jos vadovas ką nors įvertintų vienu skiemeniu. – Kas nors negerai? – pasitikslina Džilė. – Ar netinka... rašymo stilius? – Stilius puikus, – atsako Džordanas. – Gal tik per daug rafinuotas. Skamba kaip žurnale „Kelionės ir laisvalaikis“ spausdinamos reklamos. – Ak, – atsidūsta Džilė. – Supratau... – Tikėjausi kokios istorijos, – užsimena Džordanas. – Nesu tikra, ar čia slypi kokia istorija, – pareiškia Džilė. – Viešbutis baigė sugriūti, tada jį nusipirko Ksavjeras Darlingas. Pasamdė vietinius... * Maxwell Perkins (1884–1947) – amerikietis redaktorius, atradęs ne vieną vėliau išgarsėjusį rašytoją.
15 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys – Taip, skaičiau, – atsidūsta Džordanas. – Norėčiau, kad būtų į viską pažvelgta kitaip... – Trumpai nutyla. – Neketinu jo spausdinti šią savaitę. Leisk man šiek tiek pamąstyti. – Nusišypso Džilei. – Bet ačiū, kad sutikai „pirmoji apžiūrėti“ viešbutį dar prieš atidarymą. – Parodo kabutes lyg koks kūdikių bumo kartos atstovas. – Labai vertinu. Bet Džordanas Randolfas spėja, kad „Nantaketo“ viešbutis bus lyg koks Banksio kūrinys: atvertas svečiams keletą akimirkų švytės, o paskui tiesiog sunyks. Jam pritaria bent vienas žmogus – devyniasdešimt ketverių metų „Mūsų salos“ slaugos namų gyventojas Mintas Benediktas. Mintas – vienintelis Dalijos ir Džeksono Benediktų vaikas, jo tėvams šis viešbutis priklausė nuo 1910 iki 1922-ųjų. Mintas paprašo mylimiausios slaugytojos Šarlenos nustumti neįgaliojo vežimėlį iki pat Istono gatvės, kad galėtų paspoksoti į puošnų naująjį viešbučio fasadą. – Gali susiremontuoti viešbutį, bet nesulauks sėkmės, – sako Mintas. – Atsimink mano žodžius: „Nantaketo“ viešbutyje lankosi šmėkla, o dėl visko kaltas mano tėvas.“ Mintas vėl kalba nesąmones, pagalvoja Šarlena, jam reikėtų nusnūsti. Apsuka vežimėlį ir stumia atgal. Vaidenasi? – šmėsteli mintis. Pusė žmonių nusiteikę skeptiškai. (Netikime šmėklomis.) O kita pusė susidomėjo. (Kaip tik dabar, kai pagalvojome, kad šioje istorijoje nebus nieko įdomaus!)
16 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys 2. PENKTASIS RAKTELIS LIZBETĖS KYTON SKYRYBŲ GROJARAŠTIS Olivia Rodrigo – „Good 4 U“* Taylor Swift – „All Too Well“** (Taylor versija) Heart – „If Looks Could Kill“*** Alanis Morissette – „You Oughta Know“**** Social Distortion – „Far Behind“***** Gotye – „Somebody That I Used to Know“****** Drake – „Marvin’s Room“******* Elle King – „Another You“******** All-American Rejects – „Gives You Hell“********* The Struts – „Kiss This“********** * Liet. „Tau gerai“. ** Liet. „Viskas per gerai“. *** Liet. „Jei galėtum žudyti žvilgsniu“. **** Liet. „Turėtum žinoti“. ***** Liet. „Toli“. ****** Liet. „Žmogus, kurį anksčiau pažinojau“. ******* Liet. „Marvino kambarys“. ******** Liet. „Vietoj tavęs kitas“. ********* Liet. „Privertė iškentėti pragarą“. ********** Liet. „Pabučiuok“.
17 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Kenny Chesney – „Save It for a Rainy Day“* Good Charlotte – „I Don’t Wanna Be in Love“** Foo Fighters – „Best of You“*** Rihanna – „Rehab“**** Post Malone – „Better now“***** CeeLo Green – „Forget You“****** Ava Max – „Salt“******* Fleetwood Mac – „Go Your Own Way“******** Kelly Clarkson – „Since U Been Gone“********* Kesha – „Praying“********** Po sukrečiančio išsiskyrimo su Džeidžei O’Maliu Lizbetė ieškojo įkvepiančio patarimo, tikėdamasi pasijusti geriau. Internetinėje parduotuvėje „Wayfair“ išleido septyniasdešimt septynis dolerius ir įsigijo įrėmintą citatą, kurios autorystė priskiriama Sokratui: Pokyčių paslaptis – ne kovoti iš visų jėgų su tuo, kas sena, o kurti nauja. Pasikabino ant sienos priešais lovą, kad vos pabudusi ją pamatytų ir prieš užmigdama, prieš išjungdama šviesą taip pat į ją pažvelgtų. Iš visų jėgų. Nereikia kovoti su tuo, kas sena. Reikia kurti ką nors nauja. Pokyčių paslaptis. * Liet. „Palauk lietingos dienos“. ** Liet. „Nenoriu būti įsimylėjusi“. *** Liet. „Geriausia, ką gali“. **** Liet. „Reabilitacija“. ***** Liet. „Geriau dabar“. ****** Liet. „Pamirštu tave“. ******* Liet. „Druska“. ******** Liet. „Elkis, kaip nori“. ********* Liet. „Nes tavęs nebėra“. ********** Liet. „Meldžiuosi“.
18 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Lengviau pasakyti nei padaryti, pagalvoja. Visas jėgas skiria kovai su tuo, kas sena. Ir vėl prisimena rugsėjo 30-ąją, paskutinį vakarą „Denyje“. Paskutinis vakaras „Denyje“ – liūdna, bet maloni šventė – vasaros sezono pabaigtuvės. Lizbetė ir Džeidžei turi atsisveikinti su komanda, nors jai suburti ir išlaikyti skyrė tiek daug laiko ir energijos (taip pat ir pinigų). Dalis darbuotojų grįš kitą pavasarį, bet ne visi, todėl vasara niekada nebūna tokia pati. Šičia galima įžvelgti tiek gero, tiek blogo. Pabaigtuvės yra išties darbuotojams skirta švaistūniška šventė. Lizbetė su Džeidžei surengė prašmatnų vakarėlį, atidarė ne vieną skardinę didžiojo eršketo ikrų ir darbuotojus vaišino rožiniu vynu „Laurent-Perrier“. Viena iš tradicijų – bendra darbuotojų nuotrauka, Lizbetė juos nufotografuos atsirėmusius į turėklus, o už nugarų čiurlens Monomojaus upelis. Visas fotografijas ji įrėmina ir kabina link tualetų vedančiame koridoriuje. Tai savotiški įrašai, albumas, istorija. Šio vakaro nuotrauka bus penkiolikta. Vos gali tuo patikėti. Lizbetė sukviečia visus darbuotojus, šie jaukiai ir išradingai susiburia ir rengiasi pozuoti. Žemiausieji eina į priekį! Someljė Gūsas ir vyriausioji padavėja Veivė sugriebia Peiton – ji visų mylimiausia, taip pat žemo ūgio – ir abu laiko ją išsitiesusią ant jų rankų. Kristoferis ir Markas susikimba rankomis, taip pirmą kartą viešai pripažindami, kad šią vasarą tapo pora. Ekašas, Ibas, pagalbiniai virėjai, indų plovėjai ir padavėjai taip pat susiranda, kur atsistoti. Lizbetė paima Džeidžei telefoną tik todėl, kad jis guli priešais, ant 10 stalelio. Suspaudo Džeidžei kodą – 0311, savo gimtadienį,
19 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys ir staiga pamato žinutes, visas neįtikėtinai didelėmis raidėmis (Džeidžei nė už ką nesutinka, kad jam jau reikia akinių). Lizbetė jau ruošiasi uždaryti žinutę, ir staiga keli žodžiai patraukia jos dėmesį: „Labai tavęs noriu.“ Skaito toliau: „Papasakok, kaip norėtum, kad tave pamaloninčiau.“ Lizbetė suakmenėja, bet staiga šmėsteli mintis: Palauk, čia ne Džeidžei telefonas. Turbūt kažkieno kito „iPhone 13 Pro Max“ su žalsvai melsvu dėkliuku ir Antonio Burdeno* nuotrauka ant nugarėlės bei tokiu pačiu kaip jos gimtadienis slaptažodžiu. Užteko tik sekundės dalies – neįtikėtina, kaip greitai smegenys apdoroja netgi intuicijai prieštaraujančią informaciją – ir ji suprato, kad čia Džeidžei telefonas. Peržiūri visas žinutes, aptinka moters krūtų nuotrauką ir, kaip pati puikiai žino, erekciją patyrusio Džeidžei penio nuotrauką. Jos visos siųstos Kristinai Kros, jų vyno tiekėjai, arba gautos iš jos. Gūsas šūkteli: – Libe, greičiau fotografuok. Ši niurzga jau darosi sunki! Lizbetės rankos dreba. Ką ji pamatė? Ar viskas tikra? Iš tiesų vyksta? Bet kažkaip geba susiimti (vėliau savo susitvardymą įvertins kaip antgamtines jėgas). Padaro keletą nuotraukų. Komanda puiki. Jie patys geriausi. Tada Lizbetė tebelaikydama rankose Džeidžei telefoną nuskuba į moterų tualetą, kur sėdėdama kabinoje perskaito tas visas pornografijos persmelktas žinutes – Lizbetė iš viso suskaičiavo 187, – Džeidžei ir Kristinos siuntinėtas vienas kitam per pastaruosius tris mėnesius, o pati naujausia buvo gauta šįvakar, kiek anksčiau. Lizbetė trokšta nuleisti telefoną į unitazą, bet to nepadaro, tik persisiunčia visas žinutes į savo telefoną. * Anthony Bourdain (1956–2018) – amerikiečių virtuvės šefas, dokumentinių filmų ir televizijos laidų kūrėjas.
20 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Taip padariusi Lizbetė grįžo į vakarėlį. Buvo pats įkarštis: visu garsu skambėjo Polo G daina „Martinas ir Džina“* , o Kristoferis, Markas ir Peiton šoko. Grįžusi rado Džeidžei sėdintį pačiame kampe, prie 1 stalelio, paties geidžiamiausio visame restorane, geriantį alų su keletu virtuvėje dirbančių vyrukų. – Štai ir mano karalienė, – ją pamatęs sako Džeidžei. Apglėbia Lizbetę per liemenį ir pabando prisitraukti arčiau, kad pabučiuotų, bet ši ištiesusi ranką jį sustabdo ir įremia telefoną jam į krūtinę. – Einu namo, – taria. – Ką? – perklausia Džeidžei. Paima telefoną ir ekrane nušvinta Kristinos žinutės. – O, Dieve, ne. Palauk, Libe... Bet Lizbetė nelaukia. Nueina šalin, išsisuka iš Veivės glėbio, kuri pajutusi kažką negero bando ją sustabdyti. – Viskas ne taip, kaip atrodo! – šūkteli Džeidžei. Ak, būtent taip, kaip atrodo, galvoja Lizbetė, grįžusi į Meškų gatvėje stovintį jiems abiem priklausantį namą ir dar kartą vieną po kitos perskaičiusi visas žinutes. Viskas būtent taip, kaip atrodo. „Nantaketo“ viešbutis turbūt vienintelė vietelė visoje saloje, kuri Lizbetei nesukelia jokių prisiminimų apie Džonataną Džeimsą O’Malį, todėl išgirdusi, kad Ksavjeras Darlingas nusipirko viešbutį ir ieško vadovės ar vadovo, iš karto nuvažiuoja į agentūrą „Bayberry Properties“ susitikti su Greituoju Edžiu. – Lizbete, kuo galėčiau tau padėti? – klausia Edis jai atsisėdus priešais. Pavyko pataikyti tą retą akimirką, kai jis būna biu- * Angl. „Martin and Gina“.
21 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys re. Edis daug mieliau važinėja po salą savo „Porsche Cayenne“, užsimaukšlinęs panamą, ir sudarinėja sandorius. – Tikiuosi, atėjai ne todėl, kad nori parduoti savo namą. Bet jei norėtum, galėčiau pasirūpinti, kad už jį gautum gerus pinigus... – Ką? – klausia Lizbetė. – Ne! – Pakreipia galvą. – Kodėl klausi? Ko prisiklausei? Edis atsikrenkščia, bet išlieka nebūdingai santūrus. – Girdėjau, kad jūs su Džeidžei išsiskyrėte... – Ir? – Ir esi pasiryžusi daugiau su juo neturėti nieko bendro, – sako Edis. – Niekada. Todėl pamaniau, kad ketini palikti salą. – Jokiais būdais. – Jei kas ir turėtų palikti salą, galvoja Lizbetė, tai tik Džeidžei. Bet neketina įtraukti Edžio į šią dramą, nes kad ir ką pasakytų, viskas grindinio akmenų telegrafu tuoj pat pasieks kitas smalsias ausis. – Atėjau paprašyti padėti susisiekti su Ksavjeru Darlingu. – Atsisėda tiesiau ir permeta kasas už nugaros. – Noriu kreiptis dėl naujojo „Nantaketo“ viešbučio vadovės pozicijos. – Tikriausiai jau žinai, koks atlyginimas, – užsimena Edis. – Ne. Net nenutuokiu, kokį atlyginimą jis siūlo. – Šimtą dvidešimt penkis tūkstančius per metus, – pabrėžia Edis. – Ir visas garantijas bei draudimą. Lizbetė kiek atsilošia. Galvoje sukasi mintys apie apsilankymą pas stomatologą, kai higienistei Dženisei užsiminus apie reikalingą rentgeno nuotrauką daugiau nereikės nerimauti. – Oho. – Mielai duosiu Ksavjero elektroninio pašto adresą. – Edis spragteli pirštais. – Ar tik nesi užsiminusi, kad tavo tėvas Viskonsine turi viešbutį? Lizbetės tėvas vadovauja pensininkų bendruomenei, susibūrusiai Minetonkoje, Minesotoje. Dar būdama paauglė Lizbetė
22 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys rengdavo bingo žaidimus ir traukdavo kamuoliukus su skaičiais arba lydėdavo bendruomenės narius pas kirpėją. Kartą net teisėjavo sviesto skulptūrų varžybose. – Panašiai, – atsako Lizbetė. Edis lėtai linkteli. – Ksavjeras ieško žmogaus, turinčio darbo prabangiuose viešbučiuose patirties. Lizbetė mirkteli. „Kylančios saulės“ pensininkų bendruomenė ir viešbutis „Four Seasons“ niekaip nelygintini. – Ieško tokio žmogaus, kuriam teks daug bendrauti su Istorinio paveldo komisija ir Nantaketo savivaldos nariais. – Aš galiu, – patvirtina Lizbetė. – Ir galinčio sužavėti Prekybos rūmų atstovus. – Taip pat galiu, – atsako Lizbetė. – Viešbutis turi prastą reputaciją ir reikės pakeisti visuomenės požiūrį. – Sutinku, – atsako ji. – Spėju, kad jau teko girdėti gandų apie šmėklą? – Netikiu šmėklomis, – atšauna Edis. – Ir niekada nesiklausau gandų. Cha cha cha! – pagalvoja Lizbetė. Bent vienas iš šių teiginių – akivaizdus melas. – Ksavjero laukia daug sunkaus darbo, – toliau kalba Edis. – Be to, tarp aukščiausios klasės viešbučių vyksta arši konkurencija: turime „Beach Club“, „White Elephant“, „Wauwinet“. Sakiau jam nesantis tikras, ar atsiras vietos dar vienam žaidėjui, bet jis nepalenkiamas, be to, maudosi piniguose. Planuojama, kad viešbutis bus atidarytas birželį ir, pasak Ksavjero, bus toks pribloškiantis, kokio šioje saloje dar nėra buvę. Bet reikia tinkamo žmogaus šiuos planus įgyvendinti.
23 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Lizbetė kone pašoka nuo kėdės, taip stipriai ji trokšta šio darbo. – Šįvakar nusiųsiu ponui Darlingui savo gyvenimo aprašymą. Gal galėtum mane... užtarti ir pasakyti keletą gerų žodžių? Edis suglaudžia pirštus lyg medituotų ir Lizbetė tikisi, kad jis prisimena visus tuos kartus, kai paskutinę akimirką skambindavo į „Denį“, o Lizbetė surasdavo jam staliuką, nors restoranas būdavo sausakimšas ir net turėdavo laukiančiųjų sąrašą. Edis visada prašydavo 1 staliuko, o Lizbetė, kai tik galėdavo, visada išpildydavo jo pageidavimą (ne Lizbetės kaltė, kad vieną vakarą prie jo sėdėjo Deividas Ortizas* , o kitą – Ina Garten**!). – Neužtarsiu geru žodžiu, – atsako Edis. – Pasakysiu daug nuostabių žodžių. Kitą savaitę Lizbetė įsijungia programą „Zoom“ ir kalbasi su Ksavjeru Darlingu. Nors ir manė puikiai pasiruošusi pokalbiui – norėdama pabrėžti vietinius ryšius paminėjo tarybos pirmininko pavardę, Ksavjeras niekuo neišsidavė. Lizbetė pamanė, kad toks žmogus kaip Ksavjeras Darlingas turbūt jau turi šioms pareigoms tinkamų žmonių sąrašą, pavyzdžiui, Las Vegaso viešbučio „Wynn“ ar Bostono viešbučio „XV Beacon“ vadovus. Bet vos po dviejų dienų Ksavjeras paskambina per „Zoom“ ir Lizbetei pasiūlo darbą. Priimdama pasiūlymą ji rami ir susikaupusi, bet vos paspaudusi mygtuką „Baigti pokalbį“ pašoka ir pergalingai iškelia kumštį. Tada susmunka ant kėdės ir nusišluosto ištryškusias dėkingumo ašaras. Pokyčių paslaptis – ne kovoti iš visų jėgų su tuo, kas sena, o kurti nauja. * David Ortiz – iš Dominikos kilęs garsus amerikiečių beisbolo žaidėjas. ** Ina Garten – garsi kulinarinės laidos vedėja.
24 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Lizbetė buvo pasirengusi pradėti naują gyvenimo etapą. Įsivaizdavo, kaip Holivudo filmavimo aikštelėje asistentas tarkštelėja pliauške, o režisierius šūkteli: Antras dublis! Bet, deja, balandžio 12-osios rytą Lizbetei vėl teko kovoti su tuo, kas sena, – jei tiksliau, prisiminė, kaip Kristina paskambino norėdama pasiaiškinti dėl atvirai seksualių žinučių (Libe, tos žinutės nieko nereiškia, mes su Džeidžei tik juokavome), kai sulaukė Ksavjero Darlingo žinutės ir pageidavimo surengti nuotolinį susitikimą. Buvo tik pusė septynių ryto, Ksavjeras buvo Anglijoje ir visai pamiršo apie laiko skirtumą, todėl Lizbetė atsiduso. Kaip tik ketino pasimankštinti treniruokliu „Peloton“. Bet sutiko su Ksavjero pageidavimu, ant sportinės liemenėlės užsivilko palaidinukę, permetė kasas per pečius ir susiglostė kirpčiukus. Prisijungti prie nuotolinio vaizdo susitikimo. – Labas rytas, Elizabeta. (Net dukart paprašytas Ksavjeras atsisako ją vadinti Lizbete, nors ji papasakojo, kad Elizabeta ją vadino tik anapilin dabar jau iškeliavusi močiutė.) Už Ksavjero nugaros Lizbetė mato Didįjį Beną ir Parlamento rūmus, garsiausius Londono pastatus, gali būti, kad jie tiesiog „Zoom“ užsklanda. – Labas rytas, sere. Lizbetė stengiasi nesijaudinti dėl jo griežto balso tono, nors spėlioja, ar šiandien virš jos nekaba Damoklo kardas ir visos su viešbučiu siejamos viltys neatsidurs juodojoje skylėje, o gal čia tik pavėluotas balandžio pirmosios pokštas. – Skambinu norėdamas pasikalbėti ir pasiaiškinti kelis klausimus, kurie iki šiol galbūt vis dar likę neaiškūs.
25 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Lizbetė nusiteikia blogoms naujienoms. Bet ką Ksavjeras ketina jai pasakyti? – Niekada neklausėte, tiesą sakant, niekas to neklausė, kodėl nusipirkau šį viešbutį. Juk gyvenu Londone ir nesu buvęs Nantakete. – Jis nutyla. – Ar kada dėl to stebėjotės? Lizbetei kildavo klausimų, bet visada manė, kad labai turtingi žmonės taip elgiasi: perka tik todėl, kad gali nusipirkti. – Nusipirkau šį viešbutį, – pabrėžia Ksavjeras, – norėdamas padaryti įspūdį dviem moterims. Oho! Kad garsiai neaiktelėtų, Lizbetė net sužnyba šlaunį. Tikriausiai tai vienintelis atsakymas, dėl kurio verta aukoti trisdešimties minučių treniruotę su Aleksu Tusanu* . – Dviem moterims? – pasiteirauja Lizbetė. Dar žvilgteli į ekraną norėdama pasitikrinti, kaip atrodo, ar geba išlaikyti rimtą veido išraišką. Žinoma, Lizbetė internete paieškojo informacijos apie Ksavjerą Darlingą. Pasak Londono „Times“ straipsnio, jis niekada nebuvo vedęs ir neturi vaikų. Internete rado Karališkosiose Askoto lenktynėse ir Kartjė karalienės taurės varžybose darytų nuotraukų, kur jis lankėsi su į parankę įsikibusiomis jaunomis labai dailiomis moterimis, bet nė viena nebuvo pakviesta dukart. Kas tos dvi laimingosios ir ar jos abi atvyks į Nantaketą? Tokiu atveju saloje visi turės apie ką paliežuvauti! Jai norėjosi pasakyti, kad būtų buvę daug pigiau kiekvienai iš jų nupirkti po asmeninį lėktuvą ar nediduką van Gogo paveikslą. – Taip, – atsako Ksavjeras. – Ketinu atskleisti vienos iš moterų vardą. – Nuostabu, sere. – Viena iš moterų, kurią bandau sužavėti, yra Šelė Karpenter. * Alex Toussaint – vienas garsiausių „Peloton“ dviračių treniruoklių programų trenerių.
26 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys Šelė Karpenter, pagalvoja Lizbetė. Žinoma. – Ar žinote, kas yra Šelė Karpenter? – klausia Ksavjeras. – „Likite sveiki, draugai, – pacituoja Lizbetė. – Nepamirškite daryti gera.“ – Būtent, – patvirtina Ksavjeras. – Elizabeta, noriu, kad „Viešbučiai slaptai“ paskyroje būtume įvertinti penkiais rakteliais. Lizbetė vėl pažvelgia į savo atvaizdą. Ar neatrodo skeptiškai nusiteikusi? Taip, atrodo. Lizbetė kartu su kitais aštuoniolika milijonų žmonių seka Šelės Karpenter instagramo paskyrą. @viešbučiaislaptaiŠK tapo nauja visos tautos manija. Šelė Karpenter kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį lygiai vidurdienį paskelbia įrašą – dešimt kiekvieno viešbučio nuotraukų (sklido gandai, kad pati fotografuodavo savo „iPhone“ telefonu), ir paspaudęs paskyroje pateiktą nuorodą patekdavai į „Viešbučiai slaptai“ tinklaraštį ir sužinodavai, kiek viešbučiui skirta raktelių skalėje nuo vieno iki penkių. Sėkmę lėmė šmaikštus ir puikus rašymo stilius, aštrus protas ir ištobulinta nuojauta, kas viešbučiams svarbu ir kas ne, taip pat paslapties skraistė. Niekas nežinojo, kas ji. Interneto vartotojai sutarė tik dėl vieno: Šelė Karpenter yra moters slapyvardis. Kad ir koks būtų tikrasis jos vardas, ši moteris keliavo po pasaulį ir vienodai taikliai įvertindavo Pietų Karolinoje, Marelso įlankoje esantį „Hampton Inn“ viešbutį, kaip ir Angilijoje, Kap Julukoje įsikūrusį „Belmond“. (Abu buvo įvertinti keturiais rakteliais iš penkių.) Visi žinojo, kad Šelė dar niekada neskyrė penkių raktelių. Teigė ieškanti to išskirtinio, penkių raktelių verto, bet Lizbetė mano, kad ji visiems pučia miglas. Šelė niekada apžvalgoje viešbučiui neskirs penkių raktelių, nes susilaikymas tik didina jos populiarumą. – Sere, padarysime viską, ką tik galime, – patikina Lizbetė.
27 Elin Hilderbrand Senojo viešbučio paslaptys – Elizabeta, to neužteks, – atsako Ksavjeras. – Padarysime viską, ko reikia, kad būtume vienintelis viešbutis visame pasaulyje, kurį ta moteris laikys vertu gauti penkis raktelius. Turime padaryti viską, kad jai nekiltų jokių abejonių. Ar supratote? – Taip, sere, supratau. – Vadinasi, baigiantis vasarai „Viešbučiai slaptai“ mus įvertins penkiais rakteliais? Lizbetė tokio kaip dabar noro varžytis nejautė nuo tada, kai Minesotoje, Krosbyje, lenktyniavo su broliais plaukdama Gyvačių ežeru. Kurti nauja! – pagalvoja. Tą akimirką Lizbetė tvirtai tiki, kad gali pasiekti (visiškai) neįtikėtiną tikslą, kad ir su kokiomis kliūtimis tektų susidurti. – Gausime penktąjį raktelį, – pažada.
ELIN HILDERBRAND (g. 1969 m.) – Nantaketo saloje gyvenanti amerikiečių rašytoja, dvidešimt dvejų parašiusi pirmąjį bestselerį; jos knygos nuolat užima aukščiausias vietas perkamiausių knygų sąrašuose. Lietuvių kalba jau išleisti autorės romanai „Tobula pora“, „Miestelis prie vandenyno“, „Dvynės“, „28 vasaros“ ir Karibų trilogija: „Žiema rojuje“, „Sugrįžimas į rojų“, „Rūpesčiai rojuje“. Romane „Senojo viešbučio paslaptys“ rašytoja kviečia skaitytojus atverti duris į intriguojantį, slėpiningą „Nantaketo“ viešbučio gyvenimą. Nantaketo miestelio bendruomenę sudrebina netikėta naujiena – britų milijardierius Ksavjeras Darlingas nusprendė prikelti apleistą, liūdna reputacija garsėjantį „Nantaketo“ viešbutį renovacijai skyręs trisdešimt milijonų dolerių. Salos gyventojai nusiteikę skeptiškai, bet Ksavjeras šį sprendimą priėmė turėdamas svarių priežasčių – jis nori padaryti įspūdį dviem moterims. Viena jų – pasaulinio garso viešbučių tinklaraštininkė, dar nė vienam viešbučiui neskyrusi aukščiausio – „penkių raktelių“ – įvertinimo. Antrosios moters tapatybės naujasis viešbučio savininkas nesiruošia atskleisti. Nors „Nantaketo“ viešbučiui, atrodo, nieko netrūksta, kad poilsiautojams taptų rojumi, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus sunku. Viešbučio koridoriais klaidžiojant prieš šimtą metų neaiškiomis aplinkybėmis sudegusios jaunos merginos šmėklai, darbuotojams slepiant juodžiausias asmenines paslaptis, už uždarų durų mezgantis slaptiems meilės romanams „Nantaketo“ viešbučio komandos laukia dideli iššūkiai. Prabangus fasadas gali būti apgaulingas. Kokios paslaptys atsiskleis pravėrus viešbučio duris? Įtraukiantis romano stilius, daugybė nepamirštamų veikėjų ir netikėti siužeto posūkiai. – Today Bestselerio „Tobula pora“ autorė ROMANAS Elin Hilderbrand Elin Hilderbrand – Gali susiremontuoti viešbutį, bet nesulauks sėkmės... Atsimink mano žodžius: „Nantaketo“ viešbutyje lankosi šmėkla, o dėl visko kaltas mano tėvas.“