Dietrich Schwanitz
KÀ TURI ÞINOTI KIEKVIENAS
IÐSILAVINÆS ÞMOGUS
2
�
������������������������
����������� �������������
�������� �������
viln�i�u�s�2020
� ��������� ���������
�������
������� ��������������������������
���� ���������������������������������
�������������������
��������������������
Knygos vertimą rėmė Inter Nationes, Bona
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą
kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti
panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų
ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam
skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
© Eichborn AG, Frankfurt am Main, Oktober 1999 ����������� ���������� ��� �������� �����
Originally published in Germany under the title BILDUNG. ���� ������ ���������� ������� ���� ���
Alles, was man wissen muss by Eichborn AG, Frankfurt am Main, 19�99� �.������������������������������������������������� �� ������������ ����
© Christopher Sykes /The Interior Archive
�� ������������ ������ �� ���� ��������� �������
(Title: Barker / At Home with Books) viršelio nuotrauka
� � � � �������� ������� �� ��� ����� ����� �������
© Antanas Gailius, vertimas į lietuvių kalbą, 2001, 2020 � � � � ��������� ���������
© „Tyto alba“, 2001, 2020 � � � ���������� ������� ��������� ����������������
�� ����������� �������������� �������� ��������
ISBN�9�7�8�-9�9�8�6�-�1�6�-�1�8�6�-�8�� � � � �� ��������� �� ��������� ������� ����
�� ������ ������� ����
7
Skaitytojui
Kam nëra tekæ pajusti nusivylimo dël to, kad tai, ko já moko mokykloje,
rodësi negyva krûva nuobodþiø faktø, neturinèiø nieko bendra su tikru, pul-
suojanèiu gyvenimu?
Þmonës, kurie tai patiria bûdami moksleiviai, daþnai kur kas vëliau paþás-
ta mûsø kultûros lobius, ir tada jiems atsiveria akys. Kaip jiems iki tol neðovë
á galvà, kad tik studijuojant istorijà galima perprasti savàjà visuomenæ, kad
tik tokios studijos nelyginant dvasios dopingas padeda suvokti, kokia ji ne-
paprasta? Kad didþioji literatûra tai ne koks nuobodus dëstomasis dalykas,
bet savotiðka magija, leidþianti ir perimti patirtá, ir tuo paèiu metu stebëti,
kaip ji kaupiama? Argi jums niekada nëra buvæ taip, kad mintis, nuo kurios
kadaise abejingai nusigræþëte, ûmai nuðvinta kaip sprogusi þvaigþdë?
Vis daugëja þmoniø, tatai patyrusiø. Prieþastis ta, kad mûsø mokslas iðgy-
vena perversmà, o ðvietimo sistema krizæ. Sena mokomoji medþiaga rodosi
mums svetima vien sustabarëjusios formulës. Net ir patys mokytojai abejo-
ja, ar tuo keliu reikia eiti. Gyvenimas paþengë á prieká, todël mums tenka
pradëti kalbà apie kultûrà ið naujø pozicijø. To imtis ragina daugelis, kuriø
netenkina mûsø ðvietimo sistema.
Tai þmonës, priimantys mokslo þinias tik tada, kai jos ið tiesø jiems reikð-
mingos; tai moksleiviai ir studentai, kurie atmeta visà muziejiná iðsilavinimo
ðlamðtà, nes jø jutimo organas tai sava gyvastis. Taigi visi tie ið mûsø, kurie
norëtø praturtinti savo gyvenimà kultûros lobiø paþinimu ir ásiterpti á civili-
zacijos disputà, jei tik jiems bûtø leista.
Bûtent jiems paraðytas ðis vadovëlis. Raðydamas já vertinau mûsø kultûros
paveldà ðtai kokiu poþiûriu: kiek jis padeda mums paþinti paèius save? Kodël
ðiuolaikinë visuomenë, valstybë, mokslas, demokratija, administracija atsira-
do bûtent Europoje? Kodël taip svarbu perprasti tokius personaþus kaip Don
Kichotas, Hamletas, Faustas, Robinzonas, Falstafas, dr. Dþekilis ir misteris
Haidas? Kà tokio, ko mes dar neþinojome, yra pasakæs Heidegeris? Kur buvo
pasàmonë iki Froido?