Tomas Dirgėla „Domas ir Tomas. Dingusios mergaitės byla“

TOMAS DIRGĖLA

OMAS
OMAS

SEPTINTA KNYGA

NUO

8

IKI

12

METŲ



TOMAS DIRGĖLA

Dingusios mergaites byla

SEPTINTA KNYGA

Iliustravo Rytis Daukantas

VILNIUS 2021

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos naciona-
linės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos
duomenų banke (NBDB).
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai
skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais
(internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: par-
duoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, mu-
ziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studi-
jų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą
kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patal-
pose.

© Tomas Dirgėla, 2021
© Rytis Daukantas, iliustracijos, 2021
© „Tyto alba“, 2021
ISBN 978-609-466-593-6

Turinys

Upė nekenčia gyvūnų?.......................................................9
Tomas, dribsniai ir kelionė..............................................18
Pomidoras rekordininkas................................................26
Balandžio pirmosios pokštai...........................................33
Įsivaizduojami draugai iš Jupiterio.................................41
Slaptas mokytojos seifas pagaliau atsiveria!.................48
Kaukėtasis inspektoriaus ir direktoriaus duetas..........56
Žmonės su skafandrais.....................................................63
Auksiniai Danos kiosko bilietai......................................69
Dešimtas skyrius................................................................75
Specialios paskirties specialiai paruoštas pastatas......82
O kur Milda Pavardenytė?...............................................89
Šešetas tualetų ir nulis Mildų..........................................97
Kitas skyrius.................................................................... 104
Byla prasideda!............................................................... 108
Mokytoja sprunka!........................................................ 114
Simona Liza Akvarelytė duoda parodymus.............. 120

O tuo metu ligoninėje................................................... 124
Meilės reikalai, pasitarimas ir atsirišęs batas............. 129
Arkliai ir arklai, arba Ne ta Ona................................... 136
O tuo metu ligoninėje... Antra dalis........................... 140
Budėtoja Onutė.............................................................. 145
Rimantas Morka............................................................. 152
Labai trumpas skyrius................................................... 157
Ateitis. Po dešimties minučių...................................... 158
Skyrius Nr. 26.................................................................. 162
Juozapas........................................................................... 166
Labai smarkiai drebančios kinkos............................... 173
381 maisto kurjeris sustoja prie Danos kiosko......... 178
Juozapas ir........................................................................ 183
Vaikai išsiaiškina, kur dingo Milda!............................ 187
Kaip viskas baigėsi......................................................... 190
Kaip viskas baigėsi. Antras bandymas........................ 191

1.

UPĖ NEKENČIA
GYVŪNŲ?

Bibliotekininkė negalėjo patikėti – Upė stovėjo
prie savitarnos aparato ir rankose laikė...

– Upe, klausyk... – kiek nedrąsiai pradėjo mote-
ris, stovėdama mergaitei už nugaros.

– Ką? – atsisuko mergaitė. – Kas nutiko?
– Ta knyga, – bibliotekininkė dūrė pirštu į Upės
pasirinktą leidinį, kurį jau tuoj tuoj nuskenuos savi-
tarnos aparatas.

9

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

Mergaitė sutrikusi pažvelgė į knygą, o tada vėl
pakėlė akis į moteriškę.

– Jos negalima imti?
– Na...
– Kas atsitiko? – dabar Upė visai suglumo. – Kas
nutiko, ponia Rūta?
– Knyga...
– Taip, tai knyga, – Upė atsuko knygą į bibliote-
kininkę. – O kas jai negerai?
– Ji nėra...
Mergaitė suraukė kaktą ir pavartė rankose laiko-
mą popieriaus bloką, įspraustą tarp kietų viršelių.
– Kadgi yra, – mergaitė nusijuokė. – Štai, ma-
tote?
– Upe, ši knyga nėra detektyvas! – sušuko biblio-
tekininkė ir užsidengė veidą rankomis.
Upė plačiai išsišiepė.
– Žinau ir pati... O ką? – šypseną pakeitė rūpes-
tis. – Kas čia negerai?
Moteris keletą sykių giliai įkvėpė ir atitraukė del-
nus nuo veido.

10

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

– Tu iki šiol visada imdavai tik detektyvus. Tai
ženklas... – bibliotekininkė nuleido galvą.

– Ženklas? Koks dar ženklas? – Upė vėl atidžiai
apžiūrėjo pasirinktos knygos viršelius.

– Ženklas, kad tu, Domas ir Tomas daugiau...
Daugiau niekada nebespręsite bylų!

11

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

Ir po šių žodžių bibliotekininkė iš lėto susmuko
ant kilimine danga išklotų grindų.

12

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

– Ei, padėkite! Ji apalpo! Greičiau, kas nors! –
ėmė šaukti Upė, ir jau po akimirkos prie jos stovėjo
pora darbuotojų ir keletas bibliotekos lankytojų.

– Žalia Rūta, kas dabar tau?
– Ponia, gal nesikeikit? – sudrausmino vyriškis,
atbėgęs iš skaityklos.
– Ką? – nustebo ši. – Ji turi du vardus, Žalia Rūta.
Žalia Rūta Žaliarūtienė.
Vyriškis nieko neatsakė, tik priklaupė prie apal-
pusios moters.
– Aš gydytojas, leiskite ją apžiūrėti, – vyras pri-
dėjo ausį prie pravertos burnos. – Gerai, kvėpuoja.
Upė atsiduso.
– Mergaite, kas čia buvo?
– Nežinau, – Upė skėstelėjo rankomis. – Ji pama-
tė, kad pirmą sykį per šešerius metus pasiėmiau ne
detektyvą... Tada turbūt pamanė, kad mes su Domu
ir Tomu daugiau nebetirsime bylų, o tada...

– Neeeeee! – pasigirdo vaiko šūksnis tarp len-

tynų su vaikiška literatūra.
– Laba diena, – prie Upės tuoj išdygo vyriškis su

13

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

nedidele ruda kepure ir bloknotu rankoje, – Maž-
vydas iš 10min.lt. Ar tiesa, kad jūsų trijulė nebetirs
jokių bylų?

– Na... – mėgino suktis iš padėties Upė.
– Tiesa, – pasigirdo duslus balsas, ir visi atsisuko
į gulinčią bibliotekininkę. – Tai tiesa...
Po šių žodžių visų akys vėl nukrypo į Upę.
– Gal galite pakomentuoti? – žurnalistas jau

14

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

buvo pasiruošęs viską užsirašyti, bet minutėlę taip
nieko ir neišgirdęs pakėlė akis nuo bloknoto.

– Jokių komentarų, – išbėrė Upė ir ėmė lėtai eiti
atbula.

– Ar tai susiję su jausmais detektyvui Tomui? –
žurnalistas neatsiliko nė per žingsnį.

– Palikite mane! – sušuko Upė ir pasileido bėgti
neatsisukdama, bet žurnalistas neatsiliko.

– „Paliko mane“?! – sušuko laimingas. – Taip ir
užsirašau, kad Tomas paliko detektyvę Upę ir dėl to
iširo garsioji detektyvų komanda...

Upė porą sykių atsisuko – įkyraus žurnalisto jau
nebepamatė.

– Pagaliau, – ramiau atsikvėpė mergaitė ir liovėsi
bėgti.

Žengusi dar keletą žingsnių, Upė atidarė duris ir
tikėjosi pasivaikščiodama pareiti namo, bet...

Bet priešais ją stovėjo būrys žmonių, kurių ran-
kose spragsėjo fotoaparatų užraktai, o kiti ant pečių
laikė didžiules filmavimo kameras! Į Upę buvo at-
kišta daugybė įvairiausiomis spalvomis ir logotipais

15

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

paženklintų mikrofonų, o juos laikantys žmonės
vienas per kitą berte bėrė klausimus.

– Ar dėl jūsų kaltės nebeliko detektyvų koman-
dos?

– Ką planuojate veikti toliau? Galbūt būsite lais-
vai samdoma policijos konsultantė?

16

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

– Ar jus paliko Tomas? Jūs iš tikrųjų mylite
Domą?

– Ar tiesą žmonės kalba, kad jūs neegzistuojate ir
esate tik literatūros personažas?

– Upe, ar planuojate bylas tirti viena?
– Ar jūs einate namo?
– Taip, – atsakė mergaitė.
– Bet aš klausiau, ar jūs nekenčiate gyvūnų! – lai-
minga sušuko ta pati žurnalistė ir atsisuko į opera-
torių. – Turim!
– Upe, kur...
– Kuo...
– Kas...
– Kam...
– Ar dar liko nepaminėtų linksnių?
Klausimams nesiliaujant, Upė bėgte spruko nuo
būrio žurnalistų ir sparčiu žingsniu pasuko namų
link.

17

2.

TOMAS, DRIBSNIAI
IR KELIONĖ

Tomas pakilo nuo stalo. Ne, jis prieš tai ant jo ne-
gulėjo ir dabar nekabėjo ore virš stalo. Tiesiog sėdė-
jo prie jo, o dabar atsistojo. Ne, ne, jis nesėdėjo prie
jo ant grindų, sėdėjo ant kėdės!

Gerai, jeigu paprasčiau – Tomas sėdėjo ant kė-
dės prie stalo, o dabar nuo kėdės atsistojo. Nuo sta-
lo paėmęs skersai prirašytą ir išilgai pribraukytą po-
pieriaus lapą, keletą sykių atsikrenkštė ir pabandė
įskaityti savo raštą.

18

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

Ir jam pavyko!

HIMNAS DRIBSNIAMS
Kai namie nėra mamos, kai nėra nei tėčio,
Kai katė net nepaguos, nors ją ir turėtum,
Kai per veidą iš akių ašaros bėgs sūrios,
Kai liūdėsi, tiktai dribsniuos rasi laimės jūrą!

– Hm, – Tomas sekundėlę patylėjo. – Trūksta
antros dalies. Ai, reikia pailsėti.

Berniukas čiupo pultelį ir spustelėjo įjungimo
mygtuką – ekrane šmėžavo dienos naujienų laida.

– Kai per veidą iš akių... – niūniavo sau Tomas,
spintelėje siekdamas dubenėlio, – ašaros bėgs sū-
rios... – tada pravėręs šaldytuvo duris čiupo pieną. –
Kai jau laimės nebebus... – iš spintelės paėmęs kar-
toninę sausų pusryčių dėžutę, dalį turinio sukratė
į dubenėlį ir užpylė pienu. – Laimę rasi dribsniuos!

Tomas paėmė šaukštą iš metalinio stalo įrankių
dėklo. Tada nukreipė akis į rankoje laikomus pie-
nu aplietus dribsnius, kurie jau lipo per dubenėlio
kraštus, ir nurijo susikaupusias seiles.

19

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

– Dribsniai, dribsniukai, aš...
Bet Tomas po kojomis nepastebėjo bulvės, ne-
aišku kaip ir kada iš virtuvės atriedėjusios į korido-
rių, ir užlipęs ant jos ėmė svyruoti, o dubenėlis...

– Neeeee!!!

O dubenėlis svyravo kartu, nes Tomas nieku
gyvu neketino jo paleisti! Akimirką atrodė, kad
dabar tai jau tikrai bus šakės, nes praradęs pusiau-
svyrą berniukas jau beveik plojosi ant grindų, bet,
dribsnius perėmęs į vieną ranką, kita spėjo įsikibti
vonios kambario durų šalia.

Atgavęs pusiausvyrą, laisvąją ranką vėl pakišo po
indu ir visas suplukęs atsiduso.

– Uuuf, na ir pasisekė...

20

domas ir tomas. dingusios mergaitės byla

Tomas meiliai pažvelgė į dubenėlį.
– Nesijaudinkit, jau tuoj prasidės jūsų kelionė į
mano...

21

© Vygaudo Juozaičio nuotr. TOMAS DIRGĖLA – vienas populiariausių lietuvių vaikų ra-
šytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į
užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detek-
tyvinės serijos„Domas ir Tomas“! Rašytoją vaikai atpažįsta
net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar
paprašo bendros nuotraukos. Savo skaitytojams Tomas
Dirgėla padovanojo jau daugiau nei 20 knygų ir visai ne-
siruošia sustoti!

Kai mokyklos direktorius Liudas Mėmė sumaišęs dienas
sumano papokštauti balandžio pirmosios proga,

Miestamiesčio mokykloje belieka laukti dar vienos smagių
nesusipratimų virtinės!

Tačiau kai pamokos metu dingsta mergaitė,
darosi jau visai nebejuokinga...

Laimei, čia pasirodo kitoniškai pasaulį matantis vaikas,
kuriam disleksija padeda viską sudėlioti į vietas!

Kur mergaitė prapuolė? Gal tai nežemiškų būtybių darbas?
Gal čia nagus prikišo juodoji magija ar baltoji karštinė?
O gal šią istoriją tik išgalvojo Tomas Dirgėla,
norėdamas parašyti dar vieną
„Domo ir Tomo“ serijos knygą?

Būtent taip ir buvo, bet... bet vis tiek paskaityk – su Domu,
Tomu ir Upe visada yra ką veikti!

ISBN 978-609-466-593-6 NUO
9 786094 665936
8

IKI

12

METŲ