The words you are searching are inside this book. To get more targeted content, please make full-text search by clicking here.

Jūsų rankose – trijų lietuvių su meile parašyta knyga apie miestą, į kurį veda visi keliai. Vakar, šiandien ir visada.

Septyniolika metų Romoje praleidęs profesionalus gidas Simonas jus vedžios po Amžinąjį miestą ne kaip turistą, o kaip vaikystės bičiulį, pasakodamas savo paties patirtas istorijas miesto architektūros, meno įžymybių, kino pasaulio fone. Jam gerai pažįstama kinematografiškoji „La Dolce Vita“ Romos dvasia atsiskleis tik vietos gyventojui suprantama kasdienio gyvenimo kalba. Mados žurnalistė Jurga paaiškins, kodėl jai maloniau stebėti elegantiškas poras Romoje nei mados industrijos mieste Milane. Atskleis keletą paslapčių, kodėl Romoje laikoma blogu tonu puoštis, patars, kaip skaityti savitą Romos vyrų ir moterų elegancijos abėcėlę. Gastronomijos apžvalgininkas Paulius papasakos apie unikalų Romos skonį ir apie tai, kur ieškoti geriausios espreso kavos ir aperityvo, perspės apie nepatyrusių turistų restoranuose tykančius pavojus, išdėstys tipiškus cucina romana – Romos virtuvės principus, galiausiai patars, kokią duoną verta pirkti sostinės kepyklėlėse.
Trijų Jurkevičių (beje, šiame projekte dalyvauja ir jauniausioji rašančios šeimos atstovė Barbora – ji pasakoja apie Romos jaunimo pramogas) gidas „AmorRoma“ – tai knyga tiems, kurie dar nebuvo Romoje, ir tiems, kurie įmetę monetą į Trevi fontaną jau svajoja sugrįžti.

Discover the best professional documents and content resources in AnyFlip Document Base.
Search
Published by tytoalba, 2019-10-30 04:44:09

Simonas, Jurga, Paulius Jurkevičiai „AmorRoma. Amžinojo miesto gidas“

Jūsų rankose – trijų lietuvių su meile parašyta knyga apie miestą, į kurį veda visi keliai. Vakar, šiandien ir visada.

Septyniolika metų Romoje praleidęs profesionalus gidas Simonas jus vedžios po Amžinąjį miestą ne kaip turistą, o kaip vaikystės bičiulį, pasakodamas savo paties patirtas istorijas miesto architektūros, meno įžymybių, kino pasaulio fone. Jam gerai pažįstama kinematografiškoji „La Dolce Vita“ Romos dvasia atsiskleis tik vietos gyventojui suprantama kasdienio gyvenimo kalba. Mados žurnalistė Jurga paaiškins, kodėl jai maloniau stebėti elegantiškas poras Romoje nei mados industrijos mieste Milane. Atskleis keletą paslapčių, kodėl Romoje laikoma blogu tonu puoštis, patars, kaip skaityti savitą Romos vyrų ir moterų elegancijos abėcėlę. Gastronomijos apžvalgininkas Paulius papasakos apie unikalų Romos skonį ir apie tai, kur ieškoti geriausios espreso kavos ir aperityvo, perspės apie nepatyrusių turistų restoranuose tykančius pavojus, išdėstys tipiškus cucina romana – Romos virtuvės principus, galiausiai patars, kokią duoną verta pirkti sostinės kepyklėlėse.
Trijų Jurkevičių (beje, šiame projekte dalyvauja ir jauniausioji rašančios šeimos atstovė Barbora – ji pasakoja apie Romos jaunimo pramogas) gidas „AmorRoma“ – tai knyga tiems, kurie dar nebuvo Romoje, ir tiems, kurie įmetę monetą į Trevi fontaną jau svajoja sugrįžti.

SIMONAS JURKEVIČIUS
JURGA JURKEVIČIENĖ
PAULIUS JURKEVIČIUS

RAMOMORA

AMŽINOJO MIESTO
GIDAS

VILNIUS 2019

Nuotraukos
© Simonas Jurkevičius
© Jurga Jurkevičienė
© Paulius Jurkevičius
© Aistė Jurkevičė
© Shutterstock
© Public Domain
© Wikipedia
© Julija Tamulevičiūtė
© Austėja Liu
© Gianni Molaro
© Servizio per la stampa e la comunicazione
istituzionale del Ministero degli Affari Esteri e della
Cooperazione Internazionale
© Ričardo Šlepavičiaus asmeninio archyvo nuotrauka
© Dalios Smagurauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka
© Giovanna Ferrigno asmeninio archyvo nuotrauka

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo
bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti
viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar
kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose,
mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems
prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Simonas Jurkevičius, Jurga Jurkevičienė, Paulius Jurkevičius, 2019
© „Tyto alba“, 2019

ISBN 978-609-466-436-6

4

Turinys

Apie knygą 10

ROMOS GIDAS. SIMONAS JURKEVIČIUS 16

Roma – Caput mundi 17
Naudingi patarimai 21
Romos širdis 37
Renesansinė Roma 73
Tarp Kvirinalo ir kinų rajono 101
Tibro upės vingiai 123
Vatikanas 145
Fašistinių pretenzijų architektūra 171
Žalioji Roma 185
Neturistinė Roma 199
Romos apylinkės 223
Trumpiausias maršrutas 241
Apie Romos jaunimo linksmybes, kainas, papročius (Barbora Jurkevičius) 248
Keturi žvilgsniai į Romą 253

STILIAUS GIDAS. JURGA JURKEVIČIENĖ 267

Gyventi Italijoje reiškia būti stilingam 268

„Fendi“ – penkių seserų palazzo 272

Aukštosios mados savaitė 275

Amžinojo miesto parduotuvės 278

Auksinis mados kvadratas 284

Mažosios Auksinio mados kvadrato arterijos 300

Demokratiškoji Del Corso gatvė 311

Campo Marzio – retroelegancija 322

5

Batų rojus Appia Nuova gatvėje 326
Jaunimas mėgsta Tuscolana 332
Aksesuarų meka šalia Vatikano 337
Išparduotuvės (outlet) domina užsieniečius 341
Governo Vecchio gatvės vintažas 344
Dėmesio: Italijos vaikai 347
„Sartoria Virginija“ 351
Trumpas mados pirkinių žodynėlis 352

SKONIO GIDAS. PAULIUS JURKEVIČIUS 355

Varom į Romą! Skaniai pavalgyti… 356
359
Kaip naudotis šiuo Romos skonio gidu 361
363
7 Romos skonio reiškiniai 366
368
Roma – taupiems ir nelabai taupiems gurmė 369
374
Arbatpinigių dilema: palikti, nepalikti, šiek tiek palikti? 375
378
Pinigai – prieš kavą ar po kavos? 381
383
Bendravimas su padavėjais. Mažos jų (ir jūsų) gudrybės 388
392
Adresas – Romos, skonis – Milano 401
407
Tai būtina paragauti! 29 Romos patiekalai 412
416
Paikiems turistams? Ar rimtiems valgytojams? 419
427
„Pas Jurgą ir Paulių“ – kitokia patirtis 431
434
„Michelin“ žvaigždžių medžiotojams 438
440
I gastronominis nuotykis: pažintis su žvaigžde

II gastronominis nuotykis: ar aš jums nesakiau?

Jūra ir žuvys: 5 adresai

Trumai, archeologija, keiksmai ir kitos temos

Šviesios, švarios bistro tipo vietelės

Pica, amore mio. „Margaritos“ kodas

III gastronominis nuotykis: pirmyn, neapoliečiai!

Aperityvo ir vyno ritualai

Romos kavos įstatymai

5 kavos institucijos (ir viena mano – kasdienės kavos vieta)

Pusryčiai Romoje: kainos, ritualai, keistenybės

5 įdomios vietos pusryčiams

6

TURINYS 443
447
Magiško skonio žodis – gelato. Ledai 450
Keletas adresų saldžioms nuodėmėms 457
Gaminsite patys? Romos maistas 461
Turgus: spalvos, kainos, praktiniai patarimai 464
Supermercato – maisto prekybos centras 468
Gaminsite? Štai 3 Romos virtuvės receptai 337
Visi adresai (vietos pagal abėcėlę) 341
Aksesuarų meka šalia Vatikano 344
Išparduotuvės (outlet) domina užsieniečius 347
Governo Vecchio gatvės vintažas
Dėmesio: Italijos vaikai

7

Apie knygą

Lijo, kai pirmą kartą įvažiavau į Romą. reisų Varšuva–Roma O ir svajojimas
Vos spėjau paspausti „muilinės“„Fuji­ buvo kitoks – šiandien visas pasaulis
film“ mygtuką ir iš važiuojančio au- ir jo paslaptys yra virtualiai pasie-
tomobilio įamžinti baltą stačiakampį kiami internetu, instagramu, blogais
kelio ženklą „ROMA“. Į Amžinąjį mies- ir jutubo vaizdo klipais. Tais laikais
tą pirmą kartą atvykau beveik prieš aš teturėjau vieną vienintelę knygą
25 metus. Tai buvo 1994-ųjų Kalėdos, apie Romą ir Vatikaną ir ją vartyda-
man buvo tik 9 metai. Tuomet, skir- vau kasdien – visą kitą darbą dirbo
tingai nei dabar, išvykti į Italiją buvo fantazijos variklis.
kažkas neįtikėtino, apie ką galėjai tik
pasvajoti. Joks „Ryanair“ neegzista-  
vo, nebuvo net „Eurolines“ autobusų Tuomet su tėvais savaitę svečiavo-
mės pas amžiną atilsį Danielą Lo-
zoraitienę. Niekada nepamiršiu tos
moters akių šviesos ir išminties.
Jos namai elegantiškoje Po gatvėje
Pinčiano kvartale man iki šiol at-
mintyje įstrigo tarsi muziejus, kurio
kiekviename kampelyje buvo kažkas
ypatingo, įdomaus, iki tol neregėto.
Labai greitai susidraugavau su Da-
nielos dviem šunimis Rūta ir Lulu
ir septyniais katinais. O tie katinai
buvo irgi tikrų tikriausi aristokratai –
jie kasdien eidavo peliauti į greta
esančius I amžiaus Lucilijaus Peto
mauzoliejaus griuvėsius.

 
Roma per Kalėdas įgyja papildomo
žavesio aurą – be iškilmingos šven-

10

APIE KNYGĄ

tinės nuotaikos, šis miestas ima stai- niekam neįdomus. Tačiau nuostabių
ga spinduliuoti dar ir kažką paslap- mokytojų ir itin draugiškų klasiokų
tingo, sakrališko, neapčiuopiamo, dėka italų kalbą pramokau mažiau
bet stipriai pajuntamo. Man tuomet nei per kelis mėnesius. Likimas taip
Roma pasirodė tarsi neįtikėtinas fil- sudėliojo potėpius, jog šiandien aš
mas. Tai buvo mano tuometinis 4D mokau tos pačios kalbos lietuvius,
instagramas – viskas mirgėjo nema- kurie trokšta kalbėti itališkai, kaip
tytomis spalvomis, niekad iki tol ne- kažkada aš troškau.
patirtais kvapais, skoniais ir garsais.
Ta savaitė paliko gilų įspaudą mano  
pasąmonėje ir suformavo dalį mano Pragyvenau Romoje maždaug 17 me­
asmenybės. Iš pirmojo apsilankymo tų, todėl iš dalies negaliu nesi-
Romoje man labiausiai įstrigo stul- jausti romiečiu. Šis miestas įau-
binamas Koliziejaus dydis, Romos go man į kraują visam gyvenimui.
forumo griuvėsių paslaptingumas Perėmiau ne vien romietišką tar-
bei gelato  – itališkų ledų  – skonis. mę, bet ir kai kuriuos įpročius –
Grįžęs į Lietuvą kas vakarą spok- kalbėdamas gestikuliuoju, traukiu
sodavau į nuotrauką, kurioje stoviu per dantį kitus, o dar labiau save, ne-
išsišiepęs šalia „Ferrari“ bolido. Kas- galiu gyventi be spaghetti alla carbo-
dien svajojau, tiesiog buvau įsitiki- nara ir espreso puodelio ryte.
nęs, kad į Romą tikrai dar sugrįšiu. Ir
tos mintys materializavosi.  
Baigęs kinematografijos studijas
  2011 metais grįžau gyventi į Lietu-
Gyvenimo įvykiai susiklostė taip, kad vą. Pamenu savo kelių artimiausių
po kelerių metų su tėvais išvykome draugų romiečių apmaudą, kai pra-
gyventi į Italiją. Lietuvoje baigęs nešiau, jog viskas, grįžtu namo į Lie-
tris klases, išvykau temokėdamas tuvą. Draugas Massimo man piktai,
ciao, grazie, prego, buongiorno, arri- tačiau broliškai tarė: Ma casa tua è
vederci ir dar keletą itališkų žode- qua... ndo vai? Tu ormai sei romano
lių. Pamenu, buvo ir džiugu, ir baisu. (Bet juk tavo namai yra čia... kur tu
Viena vertus, pildėsi mano svajonė, ten vyksi? Tu juk esi romietis jau).
kita vertus – laukė daug sunkumų Vis dėlto išvykau. Grįžau į Lietuvą,
ir nežinomybės. Maniau, kad sėdė- pradėjau dar kartą gyvenimą iš nau-
siu kampe vienas, nes neįstengsiu jo. Tačiau į Italiją, ypač į Romą, tebe-
suprasti italų greitakalbės ir būsiu vykstu gan dažnai. Kartais dėl darbo,
kartais aplankyti tėvų, draugų. Kitaip

11

ROMOS GIDAS

ir negalėtų būti, nes galų gale – Koliziejų. Jis man atrodo toks pat
pasiilgstu Amžinojo miesto. Kaip ir neaprėpiamas kaip ir pirmą kar-
su šeimos nariu, ryšys su šia vieta tą, kai jį išvydau. Greta jo didybės
yra neišblėstantis – kad ir kur būsi, mano kasdienės problemos tampa
ką jausi... gali mylėti, gali nekęsti, tokios juokingos ir trumpalaikės...
bet ji visur ir visada bus su tavimi. Lygiai taip pat pamirštu apie savo
Šis miestas turi stebuklingą savybę bėdas, kai nueinu į San Lorenco
užmegzti amžiną ryšį su pasąmone. (San Lorenzo) kvartalą ir bare sutin-
Tą patirsite ir jūs. ku draugus, kurių nemačiau daugiau
kaip metus, – be jokių formalumų iš
  karto puolam diskutuoti pačiomis
Iki šiol Lietuvoje manęs žmonės su- jautriausiomis temomis, kuriomis
glumę klausia: „Kaip tu galėjai išva- nedrįstu kalbėti net su geriausiais
žiuoti iš paties gražiausio pasaulyje draugais Lietuvoje.
miesto? Grįžai čia, į Lietuvą, kur šalta,
neįdomu, visi paniurę...“ Kad supras-  
tum mano sprendimo priežastį, tur- Atvykę į Romą, trumpam pamirški-
būt reikėtų pagyventi Romoje bent te kasdienybę. Šiame mieste laikas
dešimt metų. Ne viskas taip idiliška tarsi sustoja. Dabartis čia srūva ša-
ir romantiška, kaip gali atrodyti, – lia daugiau nei 2000 metų senumo
pasitaiko atvejų, kai Roma mane ti- paminklų, šventovių bei tradicijų.
krai juodai užknisa. Nesiliaujantis Galbūt todėl šis miestas ir yra Am-
chaosas, zvimbiantys motoroleriai, žinasis? Čia atvykę pasinaudokite
vėluojantys autobusai, romiečių pui- proga tapti šios amžinybės dalimi –
kybė. Ir ne vien man tai kartais įgrys- mėgaukitės kiekviena Romoje pra-
ta iki gyvo kaulo. Roma tai sugeba – leista akimirka! Nes, deja, mes, skir-
vieną akimirką ją dievini, kitą – jau tingai nei Roma, nesame amžini. Jau
nekenti. Bet be jos negali... prieš du tūkstantmečius tai suprato
vienas žymiausių Romos poetų Ho-
  racijus. Jis mus perspėjo:
Vis dėlto pagalvoju, kad turbūt tai
tik menka kančia, kurią visi atvy-  
kę į Romą yra priversti atkentėti.
Tam, kad nemokamai mėgautųsi !#CARPE DIEM
šio miesto didybe, menu, kultūra.
Niekada nepraleidžiu progos vėlai (lot. Džiaukis šia diena)
vakare nueiti pasivaikščioti aplink

12

Romos gidas

SIMONAS JURKEVIČIUS

Apie Romą

• Italijos sostinė, administracinis ir politinis Italijos
centras
• Lacijaus regiono sostinė
• Tradicija mena, kad miestą įkūrė Romulas 753 metais
prieš Kristų balandžio 21 dieną.
• 4 342 212 gyventojų, įskaitant priemiesčius (2019 metų
ISTAT – Italijos statistikos instituto – duomenimis)
• Apsilanko apie 15 milijonų turistų per metus
• Susideda iš 35 kvartalų, žymimų romėniškais skaičiais
• Daugiausia bažnyčių turintis miestas pasaulyje –
daugiau nei 900

16

APIE ROMĄ

Roma – Caput mundi

Nuo senovės sakoma: visi keliai veda didžiausias žmonijos metropolis, tris
į Romą. Jei laikote šią knygą rankose, tūkstančius metų kūręs ir formavęs
vadinasi, vienu ar kitu keliu į Romą šiandienos Europos istoriją, kultūrą,
jau atvykote ir jūs. Tad – benvenuti a meną, religiją, filosofiją bei literatū-
Roma! – sveiki atvykę į Romą! rą. Roma – romėnų imperijos, užka-
  riavusios daugiau nei pusę Europos,
Roma – tai ne tik Italijos sostinė ir Šiaurės Afriką ir dalį Azijos, sostinė.
daugiausia gyventojų turintis Ape- Roma – tai ir krikščionybės pasaulio
ninų pusiasalio miestas. Tai pirmas širdis, unikalus miestas, savyje glau-

17

ROMOS GIDAS

džiantis dar vieną miestą-valstybę – kultūrai, tuomet pasiruoškite – teks
Vatikaną. atlaikyti rimtą emocinę ataką!
   
Anglosaksų teologas ir istorikas vie- Dažniausiai taip ir nutinka pirmą
nuolis Beda yra sakęs: „Kol egzistuos kartą atvykus į Amžinąjį miestą –
Koliziejus, egzistuos Roma; kai su- skirtingų epochų architektūros še-
grius Koliziejus, sugrius ir Roma; kai devrai, ant kiekvieno kampo stūk-
sugrius Roma, sugrius ir pasaulis.“ sančios bažnyčios, gatvių chaosas
Prabėgo daugiau nei 2000 metų – iš- ir antikinės Romos didybė tiesiog
vargintas laiko, kruvinų kovų ir žudy- suglumina. Nesvarbu, iš kur esi atvy-
nių, apgriuvęs ir pajuodęs nuo smogo kęs – iš Vilniaus, Niujorko ar Tokijo, –
Koliziejus vis dar tebestovi, toks pat nejuntamai pradedi mąstyti apie ci-
didingas ir nenugalimas. Galbūt ir dėl vilizacijos istoriją, religiją, kankina
to Roma yra vadinama Città eterna – egzistenciniai klausimai. Žvelgda-
Amžinuoju miestu, o Koliziejus yra mas į Ispanijos aikštės laiptus tampi
Romos miesto simbolis. romantiku, po kelių akimirkų, stovė-
  damas priešais Romos forumo griu-
Jei pagalvojate apie Romą, kokia vėsius, jautiesi prislėgtas antikos
pirma mintis jums šauna į galvą? didybės, menkas ir bejėgis žmonijos
Koliziejus? Švento Petro bazilika? istorijos amžių akivaizdoje, smiltelė
Teisybės burna? O gal Siksto koply- žmonijos jūroje.
čia? Katakombos? Kas nors galbūt  
prisimins Federico Fellini filmą „Sal- Tie, kurie atvyksta į Romą, niekada
dus gyvenimas“ (La Dolce Vita), kuria- nelieka jai abejingi. Vieni trokšta ap-
me žavingoji Anita Ekberg kartu su žiūrėti kuo daugiau istorinių objek-
Marcello Mastroianni braido Trevi tų bei muziejų, kiti tiesiog įsilieja į
fontane. Arba mintyse išdygs rūstus miesto šurmulį ir žmonių upę. Mano
Benito Mussolini biustas ir Venecijos draugas Kristijonas, kuris yra išnar-
aikštėje aidintis jo akmeninis balsas: šęs bene visas Europos sostines,
...e vinceremo! (...ir mes laimėsime!) pabuvęs Romoje vos keletą dienų iš-
Tiesa ta, jog Romoje yra tokia didelė tarė: „Žinai, aš čia tikrai galėčiau gy-
istorijos, meno, architektūros bei kul- venti...“ Vieni žavisi ir įsimyli Romos
tūros koncentracija, kad nuo jos gali didybę bei meną, kiti pasipiktina, pa-
apsisukti galva. O jei esate jautrios vargsta ir plūsta Romos chaosą, ne-
sielos žmogus, neabejingas menui ir tvarką, triukšmingas minių spūstis.

18

APIE ROMĄ

 Jeigu jus Roma papiktino ir suerzi- yra svetingi, turi puikų humoro
no, nesikarščiuokite – nesate pirmi, jausmą ir yra dideli romantikai. Jie
nes Roma piktinasi visas pasaulis, dievina gerą maistą, stengiasi būti
visa Italija ir net patys romiečiai. Jie madingi ir stilingi, negali gyventi be
tūžta dėl vėluojančių autobusų, koš- espreso kavos ir futbolo (Italijos „Se-
mariškų spūsčių, užteršto oro. Roma rie A“ lygoje žaidžia dvi komandos iš
yra milžiniškas 1285 km² metropo- Romos – Romos „AS Roma“ ir Romos
lis su trimis milijonais gyventojų. „SS Lazio“).
Tai miestas, kuris neskuba, o jei ir  
skubėtų – vis vien nespėtų. Kasdien Romoje dažniausiai būna geras oras.
šimtai tūkstančių Romos gyventojų Net ir karščio mėgėjai čia nustebs –
bei turistų stringa spūstyse, negali vasarą tampa taip tvanku, kad sun-
pasiekti darboviečių dėl vykstančių ku kvėpuoti, asfalto paviršius tirpdo
manifestacijų arba nuolat skelbiamų batų padus ir tiesiogine prasme no-
streikų. Apskritai Romos centre ge- risi įšokti į pirmą pasitaikiusį fonta-
riausia transporto priemonė – kojos. ną. O žiemą čia temperatūra nenu-
Arba bent jau motoroleris. Tai yra krinta žemiau 0. Bet kuriuo atveju
vienintelė galimybė atvykti laiku. Amžinasis miestas yra amžinai ža-
  vingas ir visada jūsų laukia!
Romiečiai yra gan išdidūs, pasipūtę,
grubūs. Kaip ir pati romiečių tarmė –
kampuota, nukandžiotomis žodžių
galūnėmis,
pabrėžiama
aršiu, primityviu
gestikuliavimu.
Grynakraujai ro-
miečiai vis dar jaučiasi
imperijos sostinės jei ne
gyventojai, tai bent jau paveldė-
tojai ir didžiuojasi savo didinga istori-
ja bei kilme. Dažnai Romos netvarką
kritikuojantiems šiauriečiams jie at-
šauna: E che ce frega? – o kas mums
darbo? Tačiau, kita vertus, romiečiai

19

20

Naudingi
patarimai

• Kaip atvykti iš oro uosto......................................... 20
• Transportas................................................................. 22
• Kur apsistoti............................................................... 29
• Ką būtina žinoti......................................................... 30

21

ROMOS GIDAS

Kaip atvykti iš oro uosto

Romoje yra du oro uostai – pagrindi- ni stoties – apie 40 minučių kelio.
nis Fjumičino (Leonardo da Vinci-Fiu- Autobusų reisai – nuo 4.00 ryto iki
micino) ir kiek mažesnis Romos Čam- 23.45 vakaro.
pino (Rome Ciampino). Verta paminėti,  
kad iš Lietuvos greičiausiai atvyksite Bilietai internetu:
į Ciampino oro uostą, nes į jį skren- www.romeairportbus.com/
da pigių skrydžių oro linijų bendrovė www.sitbusshuttle.com/ciampino/
„Ryanair“. Į Fiumicino oro uostą at- www.terravision.eu/airport_transfer/
skrisite „Air Baltic“ oro linijomis. bus–ciampino–airport–rome/ 

Ciampino Jei skubate, galite vykti taksi. Ta-
čiau laiko sutaupysite ne tiek jau ir
Čampino miestelis yra maždaug daug, nes važiuosite vis vien apie
15 km nuo Romos centro. Oro uoste pusvalandį. Nebijokite būti apgau-
susigaudysite nesunkiai  – jis nėra ti gudraus taksisto, nes taksi kelio-
didelis. Patogiausias būdas iš Ciam- nės iš oro uosto tarifas yra fiksuo-
pino oro uosto vykti į Romos centrą tas Romos savivaldybės – 30 eurų.
yra „Schiaffini“, „Bus Shuttle“ arba
„Terravision“ autobusų kompanijo-
mis. Šie autobusai išvyksta iš aikš-
telės, esančios tiesiai priešais oro
uosto įėjimą, ir važiuoja iki Romos
centrinės traukinių stoties Termi-
ni, iš kurios išsišakoja ir visos me-
tro linijos. Bilietus galite nusipirkti
internetu, oro uosto informacijos
kasose arba pačiame autobuse. Kai-
na – 5–6 eurai. Autobusai važiuoja
maždaug kas 30 min., iki Termi-

22

NAUDINGI PATARIMAI

 L e o n ardo d a Vinc i- Galite vykti ir taksi. Kelionės tarifas
Fiumicino fiksuotas – 48 eurai.

Tai pagrindinis Romos oro uostas,
kur kas didesnis nei Ciampino, jis yra
32  km nuo Romos centro. Į šį oro
uostą atvyksta daugiausia reguliarūs
reisai iš viso pasaulio. Vykti iš Fiumi-
cino į Romą patogiausia autobusu
„Terravision“. Autobusai išvyksta iš oro
uosto 3-iojo terminalo autobusų sto-
ties aikštelės ir atvyksta į pagrindinę
Romos traukinių stotį Termini. Auto-
busas iki Termini stoties važiuoja apie
valandą. Bilietus galima pirkti autobu-
so stotelėje arba užsisakyti internetu.

Autobusų tvarkaraščiai, bilietai in-
ternetu: www.terravision.eu/rome_
fiumicino.html
 
Greitesnis, patogesnis, tačiau bran-
gesnis variantas – specialus trau-
kinukas „Leonardo Express“, kuris
taip pat važiuoja tiesiai į Termi-
ni stotį. Traukiniai išvyksta kas
30 minučių (nuo 6 val. ryto iki
11 val. vakaro). Kelionės kaina –
14 eurų. Pirmos klasės traukinys iki
Termini stoties važiuoja pusvalandį.
Bilietus galima pirkti prie traukinio
perono arba užsisakyti internetu.

Traukinių tvarkaraščiai, bilietai inter-
netu: https://leonardo–express.com/

23

ROMOS GIDAS

Transportas

Tai bus vienas iš jūsų nervų išban- Romoje vėluoti yra natūralu. Ir tai
dymų. Amžinojo miesto transporto nėra „žioplo, nuolat išsiblaškiusio
sistema nėra veiksminga, ir teks su ir vėluojančio italo“ stereotipas. Tai
tuo susitaikyti. Pasiruoškite – už kie- natūrali pasekmė. Kai mokiausi Ro-
kvieno kampo jūsų tyko spūstys, kie- mos klasikiniame Lucio Anneo Se-
kvienas autobusas, metro ar tramva- necos licėjuje, turėjau labai griežtą
jus gali vėluoti, taip pat ir sugesti, ir lotynų ir italų kalbų dėstytoją, ku-
išvis sustoti. Neverta piktintis, kodėl rią pravardžiuodavome er Termina-
taip yra. Priimkite tai ironiškai – tor  – Terminatore. Jos griežtumas
ši problema romiečių, ne jūsų. Jūs – ir pedantiškumas priversdavo mus
keliautojai, atvykote čia ne tam, kad visus drebėti. Tačiau kai pavėluo-
suspėtumėte į darbo pokalbį arba davom 10–20 minučių į pirmąją
svarbų susirinkimą, o tam, kad pama- pamoką, tiesiog pasakydavom: a
tytumėte miestą, kuris čia stovi dau- professorè... e nun passava l’autobus
giau nei 2000 metų. Kai įstrigę piaz- (it. dėstytoja, autobusas vėlavo). Ir
za Venezia – Venecijos aikštės spūs- dažnai (o kartais ir ne) tai būdavo
tyje jau norėsite garsiai nusikeikti, tiesa. Patys romiečiai, nors kartais
pagalvokite – kas tos 20 minučių, ir praranda kantrybę, irgi ironiš-
palyginti su daugiau nei 2000 metų kai žvelgia į eismo problemą. Vie-
kultūros, istorijos, meno? Patys ro- nas iš didžiausių Romos košmarų
miečiai dėl to keikiasi ir plūstasi nuo yra aplink miestą einanti Didžio-
seniausių laikų – ir kas iš to? Spūs- ji žiedinė magistralė (kelio nuo­
tys kaip buvo, taip ir tebėra. Roma nė rodose žymima santrumpa GRA –
negalvoja prisitaikyti nei prie savo Grande raccordo anulare). Čia ga-
gyventojų, nei prie atvykėlių. Nes lima įstrigti ir valandą, pusantros,
reikėtų nugriauti pusę miesto, o gal o gal net daugiau. Užtai romiečiai
ir visą perstatyti iš naujo. Gal geriau juokaudami vadina šią magistralę
vis dėlto prisitaikyti mums prie jo, Grande parcheggio anulare  – Di-
tokio, koks jis yra? džiuoju žiediniu parkingu.

24

NAUDINGI PATARIMAI

Tad štai keli įspėjimai, kad atvykę į
Romą nesusigadintumėte nuotaikos.

Automobilis

Dažnai vykstantieji į Romą manęs
klausia, kur galima Romoje išsi-
nuomoti automobilį. Tai būtų pati
didžiausia klaida, kurią galėtumėte
padaryti čia atvykę. Nuomoti au-
tomobilį apsimokėtų nebent jeigu
važiuotumėte kur nors už Romos,
tačiau net ir tokiu atveju patarčiau
sėsti į traukinį arba autobusą. Jei
kartais atvykote į Romą savu auto-
mobiliu, verčiau jį palikite visą sa-
vaitę automobilių stovėjimo aikšte-
lėje. Leistis į Romos centrą savo au-
tomobiliu prilygtų savižudybei, nes:

a) tiesiog galima užstrigti. Ne kar-
tą per Cola di Rienzo gatvę (kurios
ilgis maždaug 1 km) esu važiavęs
apie 45 min. Mašinų srautas toks
didelis ir intensyvus, kad automobi-
lis pajuda maždaug 2–3 metrus per
minutę. Čia greitai gali užkaisti au-
tomobilio aušinimo skystis, ir jūsų
kelionė baigta. Ir vis dėlto ne vien
dėl mašinų srauto Romoje susidaro
spūstys. Šiame mieste nuolat vyksta
demonstracijos, mitingai arba strei-
kai, dėl kurių būna uždaromi ištisi
keliai, gatvės, aikštės.

25

ROMOS GIDAS

b) Romos miesto gatvių planas yra nis variantas – motoroleris. Atkreip-
itin painus. Kaip Dante Alighieri mus kite dėmesį, kaip motoroleriai vikriai
įspėja prieš įeinant į pragarą: Lascia­ nardo spūstyse tarp įstrigusių maši-
te ogni speranza, voi ch'entrate (it.„Pa- nų. Amžinajame mieste ryte galima
likite viltį visi čia įeinantys“). Tikr­a pamatyti vaizdą, kuris Lietuvoje gal-
tiesa – joks navigatorius jūsų neiš- būt sukeltų nuostabą, – elegantišku
gelbės. Jei nepažįstate Romos – ga- kostiumu vilkintis bendrovės direk-
lite čia pražūti. Beje, daugelis centro torius į darbą važiuoja ne prabangiu
zonų yra ribojamo eismo zonos (ZTL– „Lexus“, o... motoroleriu! Ir nieko čia
zona traffico limitato). Tai reiškia, jog keisto – į darbą jis atvyks daug grei-
čia gali įvažiuoti tik gyventojai, o pa- čiau nei su mašina, be to, Romoje
žeidėjams gresia riebios baudos. rasti vietą motoroleriui yra kur kas
paprasčiau nei griozdiškam „Lexus“
c) Romos eismas toks intensyvus, arba „Mercedes“.
kad negalioja beveik jokios taisyklės.  
Vienintelė čia galiojanti taisyklė: Apskritai – geriausia transporto prie-
„Daryk, ką nori, tik nesukelk pavo- monė Romoje yra jūsų kojos. Dauge-
jaus nei sau, nei kitiems.“ Priešingai, lį pagrindinių miesto objektų daug
jei Romoje griežtai laikysiesi eismo greičiau pasieksite pėsčiomis nei
taisyklių – tikrai padarysi avariją! automobiliu, autobusu ar metro. At-
Tad jei esate pripratę prie Lietuvos minkite: Roma nėra patogus miestas!
griežtos eismo taisyklių sistemos, Nenuvyksi į jį, kaip sakoma, „truputį
geriau čia net nesėskite prie vairo, pailsėti“. Jei norite pailsėti, važiuokite
nes pirmoje sankryžoje jus gali ištik- į Toskaną arba į Siciliją. Jei trokštate
ti nervų krizė. „pasikultūrinti“ patogioje ir tvarkin-
  goje Europos sostinėje – važiuokite į
Ne kartą girdėjau, kaip į Romą atvy- Berlyną, Londoną arba Oslą. Jei jau nu-
kę lietuviai, ypač vyrai, piktinasi: „Kas sprendėte vykti į Romą, tuomet nusi-
čia per nesąmonė? Kodėl čia tokios pirkite patogius batus – pavargsite fi-
mažos mašinos? Kur BMW, „Mer- ziškai, tačiau pasistiprinsite dvasiškai!
cedes-Benz“ ar bent jau „Audi“?“  
Jei pagyventumėte Romoje, greitai Be abejo, jei norėsite nuvykti į toli-
suvoktumėte, kad idealus automo- mesnį miesto rajoną, būsite priversti
bilis šiame mieste yra turbūt FIAT naudotis viešuoju transportu: metro,
Cinque­cento arba SMART. Dar geres- autobusu, tramvajumi arba taksi.

26

NAUDINGI PATARIMAI

27

ROMOS GIDAS

Metro tais, piko valandomis, kad įliptum į
vagoną, tenka pasigrumti su į darbą
Čia jūsų laukia dar vienas šokas. skubančiais senegaliečiais arba į
Par­yž­ iuje yra 16 metro linijų. Lon- Vatikaną vykstančia lenkų piligrimų
done – 13. Berlyne – 10. O Romoje? minia.
Tik 3: Linea A, Linea B ir vos prieš
kelerius metus baigta tiesti Linea C. Tiek metro stotelėje, kiek pačiame
Romos metro važiuoja nuolat, bet vagone saugokitės kišenvagių bei
kartais vėluoja. Arba streikuoja. išmaldos prašinėjančių čigonų! Apie
Arba koks beprotis nusprendžia nu- tai nuolat perspėja garsiakalbiai, ta-
sižudyti ir nušoka po metro vagono čiau vienas kitas neatidus turistas
ratais. Tuomet viskas sustoja dviem vis pasigenda piniginės, telefono
trims valandoms arba pusdieniui. arba kitų brangių daiktų.
Tačiau pagrindinė Romos metro
problema yra didelės grūstys. Kar- Metro traukiniai važiuoja nuo 5.30

28

NAUDINGI PATARIMAI

iki 23.30. Penktadieniais ir šeštadie- Autobusai
niais – nuo 5.30 iki 1.30.
  Ši transporto priemonė yra mažiau-
Metro bilietus galite pirkti spaudos siai patikima. Autobusai vėluoja.
kioskeliuose, „Tabacchi“ parduotuvė- Dažnai būna sausakimši, ypač centre,
se, taip pat metro stotelių automa- o kai kuriuose kartais dar ir nevei-
tuose arba kasose (ten, kur jos yra). kia oro kondicionierius. Naudokitės
  jais tik tuo atveju, jei jus dominan-
čio objekto neįmanoma pasiekti nei
Šie bilietai galioja metro, autobu­ metro, nei tramvajumi. Užtat yra
patogu važiuoti autobusu naktį, kai
sams ir tramvajams: nebevažiuoja metro. Yra specialūs
• B.I.T. Kaina 1,50 euro. Su šiuo bilietu bus notturni (it. naktiniai autobusai),
galite vieną kartą važiuoti metro arba pažymėti mėlyna n raide, kurie važi-
100 minučių autobusais, tramvajais. nėja nakties metu, – labai patogu, jei
• ROMA 24H. Kaina 7 eurai. Šį bi- vėlai grįžtate iš vakarėlio, diskotekos
lietą užtenka pažymėti vieną kartą arba naktinio pasivaikščiojimo.
ir su juo galite važinėti visomis tri-
mis metro linijomis, autobusais bei Įlipę į autobusą nepamirškite pažy-
tramvajais 24 valandas. mėti savo bilieto!
• ROMA 48H. Kaina 12,50 euro. Šį
bilietą užtenka pažymėti vieną kartą Autobusų tvarkaraščiai, kelionės
ir su juo galite važinėti visomis tri- planavimas, daugiau informacijos:
mis metro linijomis, autobusais bei http://www.atac.roma.it/
tramvajais 48 valandas.
• ROMA 72H. Kaina 18 eurų. Šį bi-
lietą užtenka pažymėti vieną kartą
ir su juo galite važinėti visomis tri-
mis metro linijomis, autobusais bei
tramvajais 72 valandas.
• CIS. Kaina 24 eurai. Su šiuo bilietu
galite važinėti visomis trimis metro
linijomis, autobusais bei tramvajais
7 dienas nuo jo pažymėjimo datos.

Vaikai iki 10 metų gali keliauti ne-
mokamai.

29

ROMOS GIDAS

Tramvajai

Turiu pripažinti, kad tai, nors ir ne vi-
sus miesto taškus pasiekiantis trans-
portas, tačiau vienas iš patogiausių.
Vieninteliai tramvajai, kurie šiek tiek
kerta Romos centrą, yra Nr. 3 ir Nr. 8.
 

Taksi

Romoje taksi paslaugos yra gana
brangios. O spūstyje taksi gali lygiai
taip pat įstrigti kaip ir autobusas. Ita-
liškai nekalbantys turistai rizikuoja
būti apgauti ir mokėti brangiau. Vi-
sada prašykite čekio. Kelionių į oro
uostą tarifus pamatysite ant baltos
spalvos automobilio durelių. Patari-
mas: nesinaudokite nelegalių vežėjų
siūlomomis taksi paslaugomis.
 
Galite taip pat naudotis ir išmaniai-
siais taksi, parsisiuntę mytaxy arba
appTaxi programėles.

30

Stiliaus gidas

JURGA JURKEVIČIENĖ

• Gyventi Italijoje reiškia būti stilingam .................. 268
• „Fendi“ – penkių seserų palazzo ............................... 272
• Aukštosios mados savaitė .......................................... 275
• Amžinojo miesto parduotuvės .................................. 278
• Auksinis mados kvadratas .......................................... 284
• Mažosios Auksinio mados kvadrato arterijos ...... 300
• Demokratiškoji Del Corso gatvė................................. 311
• Campo Marzio – retroelegancija................................ 322
• Batų rojus Appia Nuova gatvėje................................. 326
• Jaunimas mėgsta Tuscolana......................................... 332
• Aksesuarų meka šalia Vatikano................................. 337
• Išparduotuvės (outlet) domina užsieniečius.......... 341
• Governo Vecchio gatvės vintažas................................ 344
• Dėmesio: Italijos vaikai................................................ 347
• „Sartoria Virginija“............................................................ 351

267

STILIAUS GIDAS

Gyventi Italijoje reiškia
būti stilingam

Prabanga nesiejama centrais vaikams. Atvykę į Amžinąjį
su puošnumu miestą pastebėsite, kaip per penke-
rius metus atsinaujino butikų inter-
IŠSKIRTINIS VYRŲ IR MOTERŲ STILIUS jerai, vis dėlto išsaugodami tipišką
itališką retrofuturistinį stilių.
Pirmąjį „Stiliaus gidą“ susiruošę į
Romą vartėte prieš gerą penkmetį. Smarkiai per penkmetį pasikeitė ir
Svarbiausias Romos centro mados Lietuva. Atidaryti nauji drabužių pre-
gatves jau tada sujungiau į tam tik­ kybos centrai, dauguma garsių Itali-
rą maršrutą, kurį pavadinau Auksi-
niu mados kvadratu. Nors per tuos
metus pasaulis smarkiai pažengė į
priekį, Romos mados arterijos išliko
svarbios. Nes Italijos mada yra lyderė
pasaulyje, ir aš tai supratau dar tada,
kai beveik prieš trisdešimt metų išli-
pau iš turistinio autobuso Re di Roma
aikštėje, visai netoli lietuviškosios
Villa Lituania ir via Populonia, kurioje
šiandien gyvenu.

Vartydami naująjį „Stiliaus gidą“ rasi-
te tas pačias gatves. Kai kurių garsių
dizainerių parduotuvės jose pakeitė
adresus, kai kurios išsiplėtė, kai ku-
rios dalį savo butikų erdvės perkėlė
į šalutines Auksinio mados kvadra-
to arterijas. Gidą papildžiau bohe-
mos mėgstamomis gatvėmis, sporto
prekių parduotuvėmis ir prekybos

268

GYVENTI ITALIJOJE REIŠKIA BŪTI STILINGAM

jos logotipų atkeliavo į Vilniaus auk- stengiausi išreikšti fortepijono kla-
sinį mados kvadratą – Rotušės aikštę. višais. Divertismentą (it. divertimento)
Įsigyti madingą drabužį jau ne prob­ skamb­ indavau smagiai, žaismingai,
lema. Tapome kur kas elegantiškesni, tarsi sklandydama aukštai virš kas-
ne vieną mano minimą logotipą ga- dienybės, lengva širdimi, patirdama
lime rasti ir Lietuvoje. netikėtą malonumą, aistros iškrovą.
Aš paklusdavau Josephui Haydnui,
Bet naujas „Stiliaus gidas“ yra skirtas kuris nežinia ar kada buvo iš Vienos
ne tiems, kurie ieško tik „Valentino“ atvykęs į Romą, bet parašė kūrinį,
ar „Giorgio Armani“ suknelės, „Diesel“ išreikšdamas ekstazei prilygstantį
džinsų, „Dolce & Gabbana“ basučių, ir jausmą.
netgi ne tiems, kurie žino, kad tuose
pačiuose prekybos centruose Italijoje Mano „Stiliaus gidas“ skirtas tiems,
kolekcijos nėra identiškos, o kainos – kurie nori patirti „divertimento“.
du, o kartais ir tris kartus mažesnės Mano tikslas – įrodyti, kad tai visiškai
nei Lietuvoje. Ir tikrai ne tiems, kurie kitoks reiškinys, nei shopping’as užsu-
iš Italijos perka internetu. kus į prekybos centrą itališkų batelių
arba džinsų Lietuvos „Panoramoje“.
„AmorRoma“ rasite daug itališkų žo-
džių, mados terminų, kurie jums at- Beveik tris dešimtmečius praleidusi
vers kitokią Romą. Mados kalba Ro- Amžinajame mieste ne kartą sakiau –
mos Auksiniame kvadrate jums pa- man pasisekė: stiliaus paslapčių vos
dės patirti išskirtinį jausmą – jį italai atvykusią į Romą mane mokė ele-
vadina divertirsi. Skambesys gundan- gancijos ikona – moteris, kurią iki
tis, tiesa? Lyg muzikos kūrinys. šiol laikau ne tik grožio, bet ir ele-
gancijos simboliu. Lietuvos diplo-
Aš pati šio žodžio prasmę nujaučiau mato Stasio Lozoraičio (jaunesniojo)
dar būdama paauglė, Druskininkų žmona Daniela pirmoji mane vedžio-
muzikos mokyklos scenoje groda- jo Romos Auksiniu mados kvadratu.
ma Franzo Josepho Haydno „Diver- Mane žavėjo jos sutuoktinis – Stasys
tismentą“. Mano mokytoja tikslaus Lozoraitis. Esu girdėjusi, kad grakš-
šio žodžio vertimo nežinojo, bet čiomis manieromis ir elegancija šis
puikiai skaitė itališkus terminus – lietuvis gniaužė kvapą Romos diplo-
allegro, vivace, con spirito (it. links- matiniuose priėmimuose, kaip tikras
mai, gyvybingai, dvasingai). O aš tai italas. Poros stilius dvelkė seniausių

269

STILIAUS GIDAS

Romos siuvimo ateljė tradicijomis. greičiau atsidurti prieš veidrodį ir sa-
Sinjora Daniela man pasakojo, kad vęs paklausti, kur klystu aš.
yra dirbusi Paryžiaus dizainerio An-
dre Laugo mados namuose Romoje. Nesupratau kodėl, bet šio jausmo
Ateljė gyvuoja iki šiol, visai netoli niekada nepatyriau lankydamasi Lon-
„Valentino“ mados namų, kuriuos mi- done, Amsterdame ir net Paryžiuje,
niu savo gide. nors žavėjausi gausybe neįtikėtinai
stilingų žmonių.
Lozoraičių šeima mane kerėjo nė
kiek ne mažiau kaip Holivudo pora Dabar jau žinau: Roma – savotiškas
Audrey Hepburn ir Gregory Peckas kinematografijos set'as. Čia nuolat
Williamo Wylerio kino juostoje „Atos- sukamas filmas. Čia lengva įvertin-
togos Romoje“ („Vacanze romane“) . Ir ti save iš šalies. Gatvėje, restorane,
šių dienų duetas – Gwyneth Paltrow garsaus dizainerio butike, atsidūrus
ir Jude’as Law Anthony Minghellos romiečių, susirinkusių į barą savait-
filme „Talentingasis misteris Riplis“. galio aperityvo, kompanijoje.
Pamenate, kaip šiuose filmuose atro-
do Roma? Varstant „Stiliaus gide“ nurodytų bu-
tikų duris galbūt jus apims net ma-
Kai su šeima atvykome į Amžinąjį žas pavydas, nes pastebėsite, kaip
miestą, gatvėje vis atsigręždavau į Romos dailiosios lyties aprangos
stilingas poras. Man nedavė ramy- stilius, spontaniškumas ir nuotaikų
bės klausimas, kodėl vienų moterų permainos įkvepia vyrus ir priverčia
niekas nepastebi, o kitos ilgam lie- juos pasitempti.
ka atminty. Greitai pastebėjau, kad
„Saldaus gyvenimo“ („La Dolce Vita“) Romos moterys ir šiandien mane
mieste eleganciją skleidžia moterys, sutrikdo, ypač virtuvėje. Nes tik jos
vilkinčios keistu „svogūno lukšto gamindamos spagečius savo šeimai
principu“. Tik gerokai vėliau supratau, moka vilkėti erotiška iškirpte gun-
kad šį stilių diktuoja neįprastos orų dančias sukneles, nė nebandydamos
sąlygos – vėsus rytas ir vakaras, kai jų kaip nors saugoti.
norisi kuo šilčiau apsirengti, ir kait­
rus vidurdienis, kai reikia nusireng- „Stiliaus gidas“ atvers keletą paslap-
ti. Romiečių garderobas mane taip čių, kodėl Romos gatvėse sudomina
smarkiai trikdė, jog kildavo noras kuo ir Italijos stiprioji lytis. Mūsų švie-

270

GYVENTI ITALIJOJE REIŠKIA BŪTI STILINGAM

saus atminimo stilistui Egidijui Si- Romos vyrų ir moterų eleganciją jau-
darui italų įvaizdis – tai ypatingas čiu kiekviename žingsnyje. Ne, tai
pasitikėjimas savimi. Tikra tiesa, jie ne naujausių „Dior“ „Chanel“, „Dolce
susireikšminę iki dievybės. Bet nu- & Gabbana“ kvepalų skleidžiamas
ginkluoja ne pasitikėjimu. Jokio kito šleifas. Ne suderintos detalės, puoš-
miesto vyrams nepasiekiamas ro- numas. Bet ir nesipuošdami jie moka
miečių arte della battuta (it. kandžių atrodyti elegantiškai.
replikų menas). Tai jis gyvenimą pa-
verčia nesibaigiančiu divertimento. Tai mano svečiams padės suprasti
„Stiliaus gidas“.
Stebėti žmones Romoje – nuostabus,
su niekuo nepalyginamas jausmas.
Tarsi pati sukčiau filmą, kaskart ste-
biu detales – ekstravagantiškas vyrų
šukuosenas, sodrų įdegį, sutrum-
pintas kelnes, atidengiančias nuo-
gas pėdas, ir dailiosios lyties fisico
bestiale (it. ypatingas kūno formas –
siaurutę taliją ir išriestus marmuro
kietumo sėdmenis), kai butiko kabi-
noje žvelgia į veidrodį, paplūdimyje,
diskotekoje.

Romos vyrai ir moterys man at-
rodo lyg šokių partneriai scenoje.
Harmoningi lyg lego kaladėlės. Ir
nuolatinės kovos būsenos. Kaip ją
paaiškinti? Nežinau. Turbūt tai pa-
prasčiausias būdas išlikti šalia bet
kuria kaina, sakant tai, ką galvoji
šiandien, čia ir dabar, kartu keliau-
jant į turgų, ragaujant ankstyvą
espreso bare, sukant šakute pastą
prie didelio šeimos stalo. Ir savait-
galį vykstant į miesto centrą pirkti.

271

Skonio gidas

PAULIUS JURKEVIČIUS

• 82 skonio adresai – restoranai, osterijos, barai, turgūs
• 3 gastronominiai nuotykiai
• 3 Romos patiekalų receptai
• 29 dalykai, kurių turite paragauti
• Naudingi patarimai, kaip teisingai išleisti pinigus

Nun se vive de solo amore. Ce vole anche 'na carbonara.
Ne vien tik meile gyvi esame. Reikia ir karbonaros*.
Romos gyventojų priežodis

*populiarus Romoje pastos patiekalas su kiaušiniais,
kiaulės pažande ir pecorino romano sūriu

355

ROMOS SKONIO GIDAS

Varom į Romą!
Skaniai pavalgyti…

Šią frazę pasakiau ne aš. Išgirdau ją Amžinajame mieste įmanomi viso-
Vilniaus oro uoste, lipdamas į lėktu- kie skonio potyriai. Roma yra ne tik
vą. Iš pradžių toks pasakymas man Italijos Respublikos, bet ir itališkos
pasirodė keistas, o gal net ir absur- gastronomijos sostinė, o itališka
diškas: į Romą žmonės vyksta pas gastronomija yra viena turtingiau-
popiežių arba dėl baroko architektū- sių Europoje. Galimas daiktas, net
ros. Bet ne dėl pavalgymo. ir pati turtingiausia, nes ši šalis turi
daugiausia ES maisto kilmės nuoro-
Vėliau lėktuve pasikalbėjau su vai- domis pažymėtų tradicinių produktų
kinu, kuris TAI pasakė, ir supratau: ir patiekalų. Su 299 kilmės nuorodo-
greičiausiai jis yra teisus. Į Romą ga- mis Italija lenkia Prancūziją (250 ES
lima nuskristi ne vien dėl popiežiaus nuorodų) ir Ispaniją (199).
ir ne vien dėl baroko. Į Romą gali-
ma skristi ir dėl lėkštės amatriciana Romoje šią itališko maisto įvairovę
(tipiškas Lacijaus regiono makaronų galima išragauti. Yra kur nueiti pasi-
patiekalas). Arba dėl gabalo porche- mėgauti tipiška neapolietiška pica, –
tta di Ariccia (keptas Aričijos parše- ją kupolo formos krosnyje kepa neapo-
lis). O gal – dėl carciofo alla giudia liečiai. Galima įsigilinti į Sicilijos aran-
(pagal žydišką receptą paruoštas ar- činų ir kuskuso skonį. Arba žvilgtelėti,
tišokas). kaip kočiojama tešla Bolonijos tortelli
(dideli virtiniai), o paskui paragauti. O
Pamenate klausimą: buvai Romoje ir gal – užsukti į Sardinijos maisto oste-
nematei popiežiaus? Miesto gyven- riją ir perprasti keistą salos saldumynų
tojai juokais ir beveik rimtai siūlo seadas – pyragėlių su sūriu ir medu-
kitaip surikiuoti šią turistams aktu- mi  – skonį. Norite į Milaną? Prašom,
alią sentenciją: buvai Romoje, matei nors šiaip jau Roma su Milanu nelabai
popiežių ir neragavai coda alla vac- draugauja, bet yra keletas restoranų,
cinara (troškintos jaučio uodegos)? gaminančių puikų ossobuco alla mila-
Vadinasi, nebuvai Romoje... nese – veršienos troškinį su ryžiais.

356

V A R O M Į R O M Ą ! S K A N I A I P A V A L G Y T I ...

357

ROMOS SKONIO GIDAS

Romoje atrasite ir Toskanos kepsnį Šiame skonio gide aptarsiu, kaip ne-
bistecca fiorentina iš chianina veislės pakliūti į „itališkos virtuvės“ spąstus,
karvių mėsos, Apulijos orecchiette (au- kaip atpažinti tas valgymo vietas,
sies formos makaronai), puikių kumpių kurios kone 24 valandas per parą vi-
iš Umbrijos, iš Friulio, iš Parmos.Velykų lioja nepatyrusius, nesmalsius, neiš-
rytą negalėsite atplėšti akių nuo nea- manius valgytojus iš užsienio.
polietiško pyrago casatiello su kryžiumi
perpinta tešla ir kiaušiniais, o atvykę į Padėsiu jums susigaudyti Romos gas-
Romą sutikti Naujųjų vidurnaktį priva- tronominėje įvairovėje, patarsiu, kaip
lėsite paragauti Modenos cotechino – teisingai išleisti pinigus maistui, nes,
kiaulės kojos su Umbrijos lęšiais. Žie- kaip sako sena vietos gyventojų pa-
mą turguje gėrėsitės violetiniais Sici- tarlė – li sordi mejo spesi so' quelli che
lijos apelsinais tarocco, o vasarą – pail- tte magni (Romos dialektas: geriausiai
gais, neįtikėtinai mėsingais Kampani- išleisti pinigai – pravalgyti pinigai).
jos regiono pomidorais San Marzano.
Paaiškinsiu, kokio tipo restoranų
Ši nesibaigianti spalvų, aromatų, neverta ieškoti Amžinajame mieste,
skonių įvairovė anksčiau ar vėliau pamokysiu, kaip bendrauti su came-
jus privers pasakyti tai, ką aš nuolat riere – padavėju, patarsiu, kokį vyną
kartoju vedžiodamas svečius Amži- ir kokį mineralinį vandenį gerti.
nojo miesto gatvėmis: „Mielieji, Ro-
moje yra visko. Yra Italijos regionų, Galų gale neketinu pyktis su tais ke-
salų, kalnų virtuvė. Nėra tik vieno liautojais, kurie atvykę į Romą nenorės
dalyko – itališkos virtuvės.“ kasdien vakarieniauti restoranuose, o
pageidaus patys ką nors pasigaminti
Tiksliau sakant, ji yra, ji tyko netoli svečių namų virtuvėje. Šiek tiek juokais,
Trevi fontano, prie Panteono, lenda į šiek tiek rimtai išsyk perspėju – ce-
akis Navonos aikštėje ir via Ottavia- pelinų Romoje nepavyks išsivirti, nes
no – gatvėje, vedančioje link Vatika- vietinės bulvės tokio kulinarinio išban-
no. „Itališka virtuvė“ – tai toks masi- dymo neatlaiko. Negalintys gyventi be
nio turizmo industrijai mielas gas- juodos ruginės duonos teatsiveža jos iš
tronominis reiškinys, kai atvykusieji Lietuvos, grietinės – taip pat.
į Romą ieško to, ko Italijoje nėra,  –
pavyzdžiui, spaghetti alla bolognese. Užtat žadu papasakoti, kuriuose pre-
Ieško ir sėkmingai randa. kybos centruose verta apsilankyti, jei-

358

V A R O M Į R O M Ą ! S K A N I A I P A V A L G Y T I ...

gu ieškote itališkos autentikos, į kokį viryklės svečių namuose, – pakviesiu
turgų nulėkti pirkti artišokų, kokią „Pas Jurgą ir Paulių“ – čia jūsų lauks
duoną išsirinkti pas jūsų kvartalo pa- ne tik valgymas, bet ir pamokymai,
nettiere – duonos kepėją – ir koks yra sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno ragavi-
vietinių skrudintojų kavos aromatas. mas bei vertinga informacija.

Galiausiai tuos, kurie ieškos trečiojo Na, o dabar – pirmyn, nerkime į Ro-
varianto – nenorės nei restorano, nei mos skonių pasaulį!

Kaip naudotis šiuo
Romos skonio gidu

1. Pateikiu patarimus, adresus, nuo-
rodas, skonio įžvalgas. Jos remiasi
patirtimi, sukaupta per ketvirtį am-
žiaus tiriant Romos maisto aktuali-
jas, įvairių restoranų gidų skaitymais,
kolegų iš „Foreign Press Italy“ pata-
rimais. Simpatijomis. Antipatijomis.
Asmeniniais atradimais. Asmeniniais
nusivylimais.

2. Informacija, kurią rasite šiuose
puslapiuose, yra nauja. Taškas pa­
dėtas 2019 metų vasarą. Kas atsi-
tiks vėliau, – kas nors pakeis iška-
bą, kas nors bankrutuos, kas nors
pabrangins kavą ir vyną arba atsi-
sakys šimtmetį plėtotos koncepci-
jos, – visa tai turbūt įvyks. Bet gido

359

ROMOS SKONIO GIDAS

autorius šito nežino. Negali ir ne- • Patikslinu, ar būtina rezervuoti
nori spėlioti. Taigi, atvykę į Romą staliuką.
2024–aisiais su šiuo gidu rankose
tikriausiai rasite Koliziejų, bet res- • Nurodau viešojo transporto prie-
torano greta Koliziejaus galite ir monę – metro liniją ir stotelę, au-
neberasti. tobuso maršruto numerį iš Termini
centrinės traukinių stoties (dažniau-
3. Kaip teisingai suprasti nuorodas? siai, bet ne visada).

• Pirmiausia pateikiu originalų pa- • Informuoju apie darbo laiką, poil-
vadinimą. sio dienas.

• Paskui – trumpą veiklos apibūdi- • Patikslinu, ar tuo adresu kalbama
nimą. angliškai (deja, neprisiimu atsakomy-
bės dėl šios informacijos tikrumo).
• Toliau – tikslų adresą su telefo-
no numeriu ten, kur verta jį pateikti Daugiausia dėmesio ir vietos gide
(atvejai, kai staliuką restorane būtina skiriu ne „itališkai virtuvei“ apskritai,
rezervuoti ir tikėtina, kad tai galima o autentiškai Romos, Lacijaus regio-
atlikti angliškai). no virtuvei ir maistui.

360

7 ROMOS SKONIO REIŠKINIAI

7 Romos skonio
reiškiniai

Skaičius 7 Romoje yra ma- antras žodis – artigianale
giškas: miestas buvo (tariame artidžanale) –
įkurtas ant 7 kalvų, į namų gamybos. Ledų
Romą veda 7 konsu- kokybė Romoje,
liniai plentai, Romą fantazijos recep-
valdė 7 karaliai. tūrose, tradicijos,
ingredientų sezo­
Bet yra ir 7 Romos niškumas – visi šie
skonio grynuoliai – dalykai pasiekė to-
būtent šiam Italijos bulumą.
miestui būdingi gas-
tronominiai reiškiniai, iš- 3. Lacijaus ir Romos vir­
skiriantys jį iš bendrosios Itali- tuvė. Intelektualūs gurmė, ne­
jos maisto panoramos.Aptarkime juos. žinodami, ką daryti su tokiais dalykais
kaip rigatoni cacio e pepe (pastos patie-
1. Kava. Espreso ir kapučino fanai kalas su juodaisiais pipirais ir pekori-
Amžinajame mieste pasijunta tarsi no sūriu) arba pajata (veršelio žarnokų
rojuje. Dėl trijų svarbiausių priežas- troškinys), galiausiai sugalvojo terminą
čių. Pirma – kavos barų koncentracija cucina povera – varguolių virtuvė. Įžan-
tiesiog glumina, vienas baras šalia goje pasakysiu tik tiek, kad tai ir yra ti-
kito. Antra – kavos kainos: jas matai ir kroji Romos virtuvė, dėl kurios iš proto
norisi nebeišeiti iš baro. Trečia – kad kraustosi pasaulis. Šiame gide ją aptar-
ir ką sakytų kavos snobai, bet Romoje sime plačiau.
kavos kokybė yra gera. Arba puiki.
4. Pica. Italijos picų sostinė nuo
2. Ledai. Žodis gelateria (tariame neatmenamų laikų yra Neapolis, ir
dželaterija, kirčiuojame paskutinį UNESCO paveldo titulas šią tiesą
skiemenį) yra privalomas gastrotu- neseniai patvirtino. Tačiau Roma turi
ristams. Žinoma, geriau, jeigu bus ir savitą požiūrį į picą – plona, traški

361

ROMOS SKONIO GIDAS

pizza alla romana bando konkuruoti Arba restoranas. Reiktų manyti štai
su neapoliečių mokykla. Beje, jos at- ką: tai gali būti ir restoranas, ir de-
stovų Romoje irgi netrūksta. gustacijų vieta, ir parduotuvė. Viskas
viename. Romoje tokių vietų yra ne-
5. Aperityvo valanda. Penktadienio mažai, žinoma, jose daugiausia dė-
arba šeštadienio vakarą Romoje ape- mesio – vynui.
rityvas visoms amžiaus kategorijoms
yra privalomas ritualas. Taurė pro- 7. Grattachecca. Tariama gana sun-
secco, spritz, aperol kokteilis, bokalas kiai  – gratakeka. Kodėl šis reiškinys
alaus, nealkoholinis crodino – apetitą taip vadinasi? Todėl, kad tai toks va-
stimuliuojanti vakarienės uvertiūra. saros kioskas, kurio darbuotojas tar-
kuoja (gratta) ledą ir maišo jį su įvai-
6. Enoteca. Išverskime šį graikiškos riais vaisiniais sirupais. Šių mažų ir
kilmės žodį į lietuvių kalbą – vyni- spalvingų troškulio malšinimo įstaigų
nė. Nereikėtų manyti, kad tai vyno yra tik Romoje ir daugiau niekur (dau-
salonas. Arba vyno degustacijų vieta. giausia jų esama Tibro krantinėje).

362


Click to View FlipBook Version