MARIUS POVILAS ELIJAS
MARTYNENKO
eilėraščiai
2011-2019
2
MARIUS POVILAS ELIJAS
MARTYNENKO
mirtin gumo
árodymai
eilėraščiai
2011-2019
VILNIUS 2019
3
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno
Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat
padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti
jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti
nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose
arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti,
viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose
terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-466-423-6 © Marius Povilas Elijas Martynenko, 2019
4 © Titas Burinskas, piešiniai, 2019
© „Tyto alba“, 2019
dailininkai
mano protėvis piešė anglimi ant sienos,
mano protėvis žudė galingesnius už save,
vieną dieną mano protėvis pradėjo piešti ugnį,
jis nupiešė ugnį, o ugnis piešė ant mano odos,
ji piešė protėvį, kurį įsimylėjo, ir sekė visais keliais,
kuriais ėjo laikas, kol rado mane,
mano protėvį ištrėmė iš genties,
nes jis kalbėjo apie ugnį,
mano protėvį ištrėmė, nes jis padegė jų tylą,
ugnis nupiešė jį ant mano odos ir jiedu bučiavosi,
turiu to bučinio randus ir mane ištrėmė mano gentis,
bet kodėl, dieve, kodėl, dieve, –
juk piešti nemoku...
5
kartą ir visiems laikams
esu prie upės, kuri teka
visad į tą pačią pusę
svarstau, kas būtų sunkiau –
įrodyti pasauliui, kad esu, ar
įrodyti pasauliui, kad manęs nėr,
ar tiesiog būti čia,
prie upės, kuri teka
visad į tą pačią pusę,
ir nieko neįrodinėti.
6
&
sakoma, kad skulptoriai ar skaptoriai
iš anksto mato skulptūrą medyje ar akmenyje
jiems tereikia kaltu nuskaldyti
ar peiliukais nuskaptuoti
nereikalingas dalis
ateik, branguti,
aš tavyje matau
tobulą žmogų.
tereikia vos vos pasidarbuoti
kaltu ir peiliukais
ir, branguti?..
neklyk, kai aš dirbu.
7
ra sta ta rp s keve ld r ø
jei skrydis sėkmingas, jo pabaigoje
juodoji dėžė automatiškai ištrina skrydžio įrašą.
jei susimauni, tai bent jau aišku kodėl.
nenorėjom laukti sudužimo,
užliūliavom angelus sargus,
nukniaukėm iš jų raktus
ir atrakinom viens kito juodąsias dėžes.
būtent dėl to ir sudužom.
8
kadaise už jûrø mariø
į šitą narkologinį mane atvedė
iš pačios gražiausios pasakos.
mane verčia myžt į plastikinį indelį.
jie ieškos tos pasakos liekanų,
bet jie nebetiki pasakom
indelis turi šansų pergyventi žmoniją.
po daugelio metų jį ras
ir jam reikės paaiškinimo
galbūt jie sugalvos kažką pasakiško.
9
© Dainiaus Dirgėlos fotografija
Likus maždaug mėnesiui iki šios knygos pasirodymo, vieną
naktį atsigavau iš hipoglikeminės komos. Šalia manęs buvo
mylimoji, ji buvo iškvietusi greitąją.
Vienas kraupiausių dalykų – pabusti į tikrovę, kurioje kaž-
kas manė, jog tavęs neteko. Kurioje mylimiausio žmogaus
akyse yra skylė, tuštuma. Ir ji turi tavo kontūrą, tavo siluetą.
Kartais nebetikiu, kad esu mirtingas. Užmirštu. Paradok-
salu, bet man regis, kad būtent tuomet nustoju gyventi. Kai
užmirštu mirtį, atidedu viską: mylėsiu rytoj, kalbėsiu rytoj,
dirbsiu, rašysiu ir tikėsiu rytoj... nieko nebelieka šiandienai.
Veikiausiai dėl to ir yra ši knyga.
Kad prisiminčiau. Kad nenustočiau gyventi mirtingai.