Jau beveik baiktas Tik Rašymui NR1

Regina Noreikienė

Poezija Tau
Eilėraščių rinkinys

Esu Regina Noreikienė. Gimiau ir gyvenu
šiaurės Lietuvoje. Daugiau, kaip 20 metų dirbau
bibliotekininke, šiuo metu Pakruojo krašto muz-
iejaus „Žiemgala“ fondų saugotoja ir Žeimelio
gimnazijos kraštotyros mokytoja.

Užaugau labai gražiame gamtos prieglobstyje.
Mano kūryba prasidėjo 8 klasėje. Nežinau kam
turėčiau būti dėkinga: gamtai, lietuvių kalbos
mokytojai Danutei Dunauskaitei ar giminės ge-
nams. Daugiausiai rašau proginius tekstus, svei-
kinimus, miniatiūras, straipsnius spaudai. Rugilės
Bajalytės sukurtos iliustracijos, dar labiau pagyvins
mano žodžius, skaitytojui leis eilėraštį ne tik pa-
jausti, bet ir į jį pažvelgti. Mes su Rugile - skirtingų
kartų ir skirtingų meno rūšių atstovės, tačiau mus
jungia viena gimtinė, viena mokykla, vienas zo-
diako ženklas, gimimo mėnuo ir net diena.









Regina Noreikienė

Poezija Tau
Eilėraščių rinkinys

Poezija Tau

Advento ramybė

Kas dieną vis brandesnės mūsų mintys,
Dažniau pabūnam patys su savim.
Jau už vartelių užsivėrė skubūs žingsniai,
Ir vasara pasislėpė giliai širdy.
Skubėjimo nėra, nurimo žemė,
Sugėrus mūsų prakaito lašus.
Ne pilkuma, ne niūrios dienos,
Tai metų lapas paskutinis, sakralus.
Sustokime prie daugtaškių, prie taško,
Išmokim susikaupę lapą perskaityti.
Pabūkim sakiniais rimtais skliausteliuos,
Neleiskime šauktukams mūsų išblaškyti.

7

Regina Noreikienė

8

Poezija Tau

Mūsų kelias

Mūsų kelias sudėliotas,
iš erškėčių ir purienų.
Iš vaivorykčių spalvotų,
sidabrinių mėnesienų.
Iš seklių upelio brydžių,
ir sulaužytų lieptelių.
Nežinai kada užbaigsi,
piešti laiko atviruką.
Ir kada iš tikro kelio,
teks pasukti į keliuką.
Nežinai kada sirps uogos,
girios giloje tankynėje.
Ir kada širdy pajausi,
kiek brangi yra Tėvynė.
Viskas tiksliai sudėliota,
Tavo vardo antspaudais.
Su klaustukais, su šauktukais,
pliuso, minuso ženklais.

9

Regina Noreikienė

Sielos akvamarinai

Gruodis juodu snieguotu skvernu,
Saulei uždengė langą į žemę.
Vos tik rytas prabėga taku,
Kelios valandos - viskas užtemę.
Žmonės ilgisi dėmesio saulės,
Dirbtinai bando šviesą sukurti.
Vakarais užsidegti žvakelę,
Jaukų židinį namuose užsikurti.
Nepamirškim, kad šviesą skleidžia,
Geros mintys, akimirkos laimės.
Ant peties balto angelo sparnas,
Ir pusnis už kambario lango.
Tačiau sielas geraisusiai apšviečia,
Pakilėja, savaip nuramina.
Knygos – draugės ir patarėjos,
Mūsų sielos akvamarinai.

10

Poezija Tau

Kūčios

Laiko žirklės vis nukerpa dieną,
Saulės kasos visai išretėjo.
Pro užuolaidos užlėktą kampą,
Mėnesiena blyški šokinėja.
Nuo kalniuko, žemyn į bedugnę,
Rieda metų sukrypęs vežimas.
Vienam padeda stalą pasiekti,
Kitam lazdą įduoti mėgina.
Balta staltiese stalas užklotas,
Takas – vedantis mus į gimtinę.
Kur žvaigždelei vakarei sužibus.
Mielos rankos plotkelę dalina.

11

Regina Noreikienė

12

Poezija Tau

Pabaiga

Pabiro gelsvi laiškai,
ant šaligatvio seno.
Padalintas po lygiai pusiau
kaštonas - talismanas.
Boružėlė ieško pastogės,
po sulytu klevo lapu.
Neberausta iš laimės sodai,
tik nostalgiškai viskas graudu.
Viskas ratu, be pradžios,
be minties, be žodžio įsiterpti.
Baltos snaigės ant langų stiklų,
vos nukritusios pradeda verkti.

13

Regina Noreikienė

Poezija

Poezijai reikai spalvų.
Poezijai reikai jausmų.
Reikai vėjo, lietaus ir žaibų.
Reikia duonos, šviesos ir vilties.
Reikai meilės, kančios ir mirties.
Reikia daug, o kartu ir nedaug,
Kad galėtum pajaust širdim,
jausmus paversti mintim,
kad mintis išsaugot galėtum.

14

Poezija Tau

Vaikystė

Vaikystė šoka delne,
Ant margo drugelio sparno.
Saulė ridenas žeme,
Avietės saujoje varva.
Nerūpestingos dienos,
Veidrodžio šukėje spindi.
Apglėbia mylinčios rankos,
Jaučiatės saugūs, laimingi.
Toks gražus ir spalvotas,
Mažas Jūsų gyvenimo rytas.
Rūpestėliai – rasos lašeliai,
Ant kambario lango aplyto.
Boružėlė ant pienės lapo,
Paukščio skrydis į dangų.
Žodžiai nuo lentos nuvalyti,
Laikinai tik prasmės netenka.

15

Regina Noreikienė

Greitai augančios mažos pėdutės,
Daug batukų paliko už durų.
Ant lentynos mielą žaisliuką,
Vis dažniau ilgesingai nužiūri.
Vieną dieną gražiai supakavę,
Į palėpę išnešit vaikystę.
Be teisės į bėgantį laiką,
Į gyvenimą savo sugrįžti.

16

Poezija Tau

Gyvenimo taurė

Ant balto angelo sparno,
Telpa visas pasaulis,
Nuo rasotos kiemo žolės,
Lyg kaitrios vasarvydžio saulės.
Nuo saldaus sapno vaiko,
Lyg pavargusio tėvo žodžių.
Nuo bemiegės nakties,
Lyg gegutės skrydžio virš sodo.
Nuo pradžios, nuo gimimo,
Nuo baltų marškinėlių krikšto.
Ant angelo sparno taurė,
Iš trapaus gyvenimo stiklo.

17

Regina Noreikienė

Metų sandūra

Išsibarstė mūsų dienos trupiniais,
Iš riekės gyvenimo kasdienio.
Kaip kasmet, nostalgiškai ir įprastai,
Tuščias delnas, baigės visos dienos.
Naują riekę vėl savam delne,
Trupinsim lyg žiemą zylei maistą.
Iki tol, kol mūsų pirštams iš aukštybių,
Duoną trupinti bus duota, leista.

18

Poezija Tau

Gyvenimas

Ruduo - lyg vienišas paklydęs paukštis,
margais sparnais šarmotais nuo šalnos.
Rūkais lyg mintimis pakylantis į aukštį,
klaidinantis painiuos vorų tinkluos.
Žiema nuaudus baltą baltą drobę,
išties ant pievų raizginį minčių.
Varveklį smailų pakabins pastogėj,
upes ir ežerus uždengs skaidriu ledu.
Pavasaris atpūs žieduotą vėjo gūsį,
žibučių akys melsvos atsimerks.
Balta vyšnia trapi lyg sodo nuotaka,
mažais rasos lašeliais apsiverks.
Brandi – lyg moteris per gelsvą lauką,
ateis gražuolė išsvajota meilės vasara.
Ir nuodėmingai ims visus viliot į jūrą,
paseks apie Neptūną garsų pasaką.

19

Regina Noreikienė

O mums svarbu mokėti atsirinkti,
ką pasiimti, ką paleisti, ką palikti.
Gyventi taip, kaip širdys liepia,
ir nesistengt visiems ir visada įtikti.

20

Poezija Tau

Laimės pilis

Mes jau suaugę, ne vaikai,
ir statome ne smėlio pilį.
Mums taips svarbu, kad
piktos bangos neužlietų,
Kad nesutyptų eidamas praeivis,
kad nesugriūtų ji per lietų.
Mes statom tvirtą laimės pilį,
kurioje visiems užtektų vietos,
Ir taip svarbu, kad ji tvirtai stovėtų,
Kad bangos nepasiektų jos užlieti.

21

Regina Noreikienė

Atminties vaizdai

Laiko dulkės užbėrė tėviškes,
Plynas laukas, arimai, rugiai.
Atminty liko slenkstis numintas,
Sodas, namas, už stalo tėvai.
Ausyse kibirai vis sužvanga,
Veriami vis sugirgžda varteliai.
Ir jauties lyg šiandiena išeitum,
Iš namų į gyvenimo kelią.
Pro akis, tarsi kino juosta,
Atmintyje prabėga vaizdai.
Svetimiems čia tik plynas laukas,
Tau čia buvę brangūs namai.

22

Poezija Tau

Būna

Nieko negali nuspėti,
kartais debesys ištirpsta.
Būna, kad vaiski padangė,
dienos vidury pravirksta.
Vėjas ima ir išlaužia,
Medžių ištisą alėją,
obuoliai sode po langu,
nuo šakų nepajudėjo.
Nors šaligatvis sausiausias,
veši nuostabūs želdynai.
Dėl tiesesnio savo tako,
žmonės žalią veją mina.
Taip gyvenimas prabėga,
Suraizgytas tarsi siūlai.
Nesuprastas, nenuspėtas,
Kaip draugų užvertos durys.

23

Regina Noreikienė

24

Poezija Tau

Advento ramybė

Kas dieną vis brandesnės mūsų mintys,
Dažniau pabūnam patys su savim.
Jau už vartelių užsivėrė skubūs žingsniai,
Ir vasara pasislėpė giliai širdy.
Skubėjimo nėra, nurimo žemė,
Sugėrus mūsų prakaito lašus.
Ne pilkuma, ne niūrios dienos,
Tai metų lapas paskutinis, sakralus.
Sustokime prie daugtaškių, prie taško,
Išmokim susikaupę lapą perskaityti.
Pabūkim sakiniais rimtais skliausteliuos,
Neleiskime šauktukams mūsų išblaškyti.

25

Regina Noreikienė

26

Poezija Tau

Rudenio lietus

Kalbuos su rudenio lietum,
Kada rugsėjį čaižo stiklą.
Kalbuos su savo praeitim,
Bandau pasvert kas buvo tikra.
Senus draugus bandau rikiuot,
Ir atminty atgyja laikas.
Nors viskas liko praeity,
Kapstaus lyg smėlio dėžėj vaikas.
Ir visada kažką brangaus randu,
Kažkas juk buvo tada tikra.
Kalbuos su rudenio lietum,
Kada rugsėjį čaižo stiklą.

27

Regina Noreikienė

Aš myliu rudenį

Aš mėgstų rudenį, spalvotą lapų žaismą,
Šlapius kaštonus, gelsvą mišką, gojų.
Tą nuostabų nepakartojamą ramybės laiką,
Ir žemę šiandien man priklausančią po kojų.
Galiu svajot, mintim keliauti po pasaulį,
Rašyt žodžius į baltą ploną lapą.
Galiu ir puokštę rudeninę susirinkti,
Nuo rudenio šalnom nukloto tako.
Pati sau duoti aš galiu ir pasiimti,
Kas kart galiu save iš naujo vėl atrasti.
Juk ne kiekvienas rudenį taip myli,
Ir moka jį poetiškai suprasti.

28

Poezija Tau

Metai

Metai tik varsto duris,
Jie ateina jie vėl išeina.
Jie palieka raukšlelę veide,
Nuskambėjusią laimės dainą.
Mes įprasminam savo metus,
Mes jiems suteikiam formą ir spalvą.
Pasibarstom slidžius takus,
Ir vėl einam iškėlę galvas.
Pasistenkim, kad nueitas kelias,
Ir garžus ir prasmingas būtų.
Mes - mažytės mozaikos dalelės,
Ant pasaulio gaublio - taškučiai.
Tad dėliokim visi po dalelę,
Kas ranka, kas širdim, kas mintim.
Tiek kiek aprėpiam, tiek kiek galim,
Su tikėjimu, meile, viltim

29

Regina Noreikienė

30

Poezija Tau

Svajonių sparnai

Žmogui reikia svajonių sparnų,
Kad galėtų pakilti į aukštį.
Atitrūktų nuo savo minčių,
Ir aplenktų skrendantį paukštį.
Kad panirtų į jūrą audringą,
Ir atrastų ten gintaro pilį.
Kad pajaustų tą svaigų jausmą,
Kai nežemiškai įsimyli.
Kad pajustų kaip gerą svajoti,
Mintimis nukeliauti į tolį.
Ir išmoktų suglausti sparnus,
Kai į žemę sugrįšt užsinori.

31

Regina Noreikienė

32

Poezija Tau

Rudens vėjas

Ruduo, užia vėjas liūdnai,
Pyksta jis ar tiktai nerimauja.
Nuoga medžio šaka jis į langą pabeldžia,
Ir po kojų lapus žeria saujom.
Gal tik mums taip atrodo,
Kad jis liūdnas ir piktas.
Gal būt mes kažkuo nusivylę,
Nuoga medžio šaka jis į langą pabeldžia,
Gal būt vėjas taip rudenį myli.

33

Regina Noreikienė

Šešėlis

Aušta rytas, naktis sparnus glaudžia,
Kamuolys iš už miško išnyra.
Ir pabunda kas buvo apmirę,
Žodžiai, mintys į darbą pakyla.
Skubam, bėgam, matuojame laiką,
Ir vis tiek duotą žodį pamirštam.
Nuo pagundų kely pasitaikiusių,
Neapsaugo žiedas ant piršto.
Ir diena pamažu, tarsi žvakė,
Savo dagtį sudeginti baigia.
Mintimis viniojies į kiautą,
Ir bandai pasislėpti lyg sraigė.
Nuo savęs, nuo kitų, nuo pasaulio,
Nuo šviesos tamsų kampą apšviečiančios.
Kai už miško nuskęsta raudona saulė,
Mėnuo Tavo pilką šešėlį paliečia.

34

Poezija Tau

Įstabus vėlinių pasaulis

Smulkūs, birūs, maži karoliukai,
Suverti lyg žemuogės ant smilgų.
Iš gyvenimo tirpstančio laiko,
Iš laukimo, iš meilės, iš ilgesio.
Spalvų gamos mintyse atgija,
Ir nebetelpa laikas į rėmus.
Valanda lyg varveklis ištirpsta,
Karoliukų saują pasėmus.
Auga žydintis gėrio sodas,
Iš minčių jausmuose subrandintų.
Iš poetiškų meno klodų,
Iš giliai paslėptų labirintų.
Laikas langus plačiai atverti,
Saulės šviesą į sodą įleisti...
Iš savęs, per save į kitus,
Lemta gėrį pasauliui skleisti.

35

Regina Noreikienė

36

Poezija Tau

Laikas

Laikas lyg smėlis, byra pro pirštus,
Saulė čia pateka, čia nusileidžia.
Vos tik suspėja nutirpti sniegas,
melsvos žibuoklės tuoj išsiskleidžia.
Sodai pražįsta, vaisius brandina,
vasara šilą žalią išbraido.
Į mokyklą vėl veda rugsėjo takelis,
rašome primirštą raidę.
Lapai lyg mintys užkloja taką,
šerkšnas ant medžių spindi.
Laikas lyg smėlis byra pro pirštus,
ant delno gruodžio snaigė.

37

Regina Noreikienė

Palinkėjimas

Aš linkiu kiekvienam dažniau šypsotis,
Dažniau pakelt akis į žydrą dangų.
Išmokti mintimi žvaigždes pasiekti,
Ir įsileisti svajones pro uždarytą langą.
Matyt ne grumstą, ne arimą,
O rugio daigą, kvapnią duoną.
Išmokti išgyventi ilgesį, laukimą,
Kai laikas slenkantis vilties neduoda.
Žiūrėti į saulėlydį, matyti aušrą,
Baltas gėles išvyst ant sausio lango.
Ir tikrą išgyventą ir išjaustą skausmą,
Išmokti sutalpint ant savo delno.
Išmokime už viską padėkoti,
Pilnatvę ir palaimą dvasinę suradę.
Tada pradėsime dažnaiu šypsotis,
Žiūrėdami į žmogų, paukštį, medį.

38

Poezija Tau

Sielos atspindžiai

Ne visada baltumas skleidžia ledo šaltį,
Ne visada ir sielos vartai būna atviri.
Ne viskas aišku, ką gali ranka paliesti,
Kai ką pajaust ir išgyventi tenka širdimi.
Tie švelnūs potėpiai, ant balto lino drobės,
Lyg laiptai veda į tyras minties gelmes.
Kai nieks tiesaus, aiškaus atsakymo neduoda,
Savais jausmais bandai įveikt naujas erdves.
Suvirpa gelmėje auksinės šilko gijos,
Per sieną bėga kontūrai, mintis, vaizdai.....
Gili prasmė - lyg karalaitė rūmuos užrakinta,
Tie švelnūs potėpiai - tik sielos atspindžiai.

39

Regina Noreikienė

40





Poezija - viena mieliausių kūrybos
sričių. Eilėraštyje telpa daug, tiek
pat kiek širdyje, jo nereikia supra-
sti, jį reikia pajausti, juk ne viskas
būna parašyta eilutėse, širdies balsas
dažniausiai lieka tarp eilučių.

Poezija - viena mieliausių kūrybos
sričių. Eilėraštyje telpa daug, tiek
pat kiek širdyje, jo nereikia supra-
sti, jį reikia pajausti, juk ne viskas
būna parašyta eilutėse, širdies balsas
dažniausiai lieka tarp eilučių.